ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-28 nr. 658

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dainavimas atsistojus (98) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Nuo ciniškojo kranto iki sentimentaliojo (1) • LAIMANTAS JONUŠYS. Apie kvailybę (26) • AGNĖ BILIŪNAITĖ. Rytų frontas, arba Kai už lango vaikšto SŪRS (16) • ALIS BALBIERIUS. Trobelė ant debesies (4) • DANIEL PASTIRČAK. Keturių apvalančių palaiminimų paradoksas (23) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (5) • DOVILĖ ZELČIŪTĖ. Poezija (9) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Scenarijus ir filmas (3) • JORGE LUIS BORGES (6) • KASPARAS POCIUS. Ir nebus mirties karalijos (5) • VYTAUTAS BERENIS. Vilniaus architektūros raida ir istorinis kontekstas (4) • Narvydžiai: matulitos gyduolės (12) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ANDRIUS ŠIUŠA. Tokia hagiografija (3) • Liūnė Janušytė. Korektūros klaida (9) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (50) •

Mano televizorius

ANTANAS LAPĖ

[skaityti komentarus]

Gegužė ir birželis yra patys greičiausi mėnesiai. Tik pakaitina, ir beprotiškai greitai ima krutėti visos šakos šakelės: išsprogsta, pražysta, tik sulapojusios apsiramina. Girdėjau, tie lapai prisigeria švino ir trukdo už langų prikaltoms mažytėms nelegalioms antenoms (pirštais nerodysim) gaudyti TV signalą. Televizoriaus ekranas mirga kaip impresionisto drobė. Galbūt susinervintum, tačiau prisimeni, kad vasaros programų tinklelis išretėjęs, išblukęs, be to, turi taupyti – ir taupai! Kas žingsnis: rinkdamasis anteną, nelipdamas į troleibusą, nepirkdamas tiek knygų kaip anais laikais, žvilgčiodamas į grynąją kultūrą, spektaklius ir festivalius pro "televizoriaus skylutę". Na, ir aš prisidėjau prie choro – dabar verkšlenti traukia ir kultūros vartotojus, ir ypač kultūros gamintojus. Vargdieniai rašytojai, apsirengę dėvėtais drabužiais, be atostogų, bėgioja iš redakcijos į redakciją, iš leidyklos į leidyklą ir visur užsidirba tik po minimumą. Nemalonu!

O štai kitas nemalonumas iš LNK ginčų laidos "Teismas". Pranas su Arūnu prie butelio sutarė rinkti sraiges – už kilogramą moka net po litą. Sukrovė 95 kg, pardavė ir niekaip negali pasidalyti, nes vienas invalidas, o kitas nešė sunkesnę kuprinę, vienas pasitikėjo, o kitas dardančiu vežimu į punktą mėsytę stūmė. Teisėja Nijolė balta apykaklaite įsakmiai sraiges su litais vis dėlto padalijo, Pranas su Arūnu iš studijos išėjo patenkinti. Aš išgirdau puikų keiksmą: "Važiuok tu su bulvėm!" ir mėginau įsivaizduoti tą gyvą sraigių kalną – čia tai padirbėta!

Vieni sraiges renka, kiti eilėraščius rašo, bet ir vieni, ir kiti garsiai dejuoja ieškodami teisybės. Teisybės sau.

"Teismą" – mea culpa! – pasižiūrėjau pirmąsyk per praėjusį TV sezoną. Buvau nusistatęs nekreipti nė mažiausio dėmesio į tokius banalius sumanymus, ir be reikalo. Dokumentiniai "paveikslėliai iš liaudies gyvenimo" yra geresnės kokybės nei, sakykim, meniniai režisierių ir artistų išraitymai lietuviškuose serialuose. Kita už auskarų pradanginimą teisiama herojė iš mažo miestelio, be priekinio danties, storu balsu ir raudonu megztiniu, kaip tikra Kazlauskaitė iš "Dviračio televizijos", jausdama "žanrą" suko pirštus prie ausų ir demonstravo paskolinto daikto išnykimo faktą.

Klausydamasis komiškų "Teismo" pokalbių, kažkodėl prisiminiau šviesiąją visuomenės dalį piktinantį LTV "Klausimėlį". ("Kas toks buvo Hitleris?" – "Na, tai gal Amerikos prezidentas?") Aš priklausau tai daliai žiūrovų, kurie linkę panašiose situacijose įžvelgti ne klaikų tautos tamsuoliškumą, o tik nieko pernelyg nedramatizuojančią jos atmintį. Ir – kartais – netikėtą sugebėjimą "pristojusį su mikrofonu" apsukti aplink pirštą.

Kitokio pamušalo šou liaudžiai yra LNK laida "Atleisk" (ir stipriau sukaltas LTV "Bėdų turgus"). Viskas irgi prasideda nuo buitinių detalių surinkimo, nuo paprastų klausimų apie praeitį ir išsiskyrimus, bet greit jautis griebiamas už ragų. Reikia pagreitintai išgyventi (suvaidinti) ne bet ką, o katarsį ir palikti TV sceną.

Psichoanalize Palmyros ir Egidijaus laida, žinoma, nekvepia, greičiau – spekuliacija. Vaizdelis toks (atsiprašau už trumpinimą, visą panoramą, manau, rasite žurnale "Atleisk"):

Gyvenimas be tėvo. Tomas.

– Tu, ko gero, viską užslepi giliai. Ko tu vyleisi šį vakarą?

– Pamatyt tėvą.

– Tau užtektų vien jį pamatyt?

– Užtektų.

– Gal dar yra tavo brolių ir seserų – norėtum ir juos išvysti?

– Aš juk jų nepažįstu.

(Filmuotas intarpas. Antroji tėvo šeima. Jis jau miręs, pasikorė. Našlė sako, kad kardavosi kiekvieną dieną po kelis kartus, gyvenimas buvo pragaras. Taip, iš pradžių pasirodė kitoks, sužavėjo garbanoti plaukai, ir tvarkingas buvo. Na, sūnų pirmąjį prisimindavo, bet juk buvo uždaro būdo. Ak, taip, prisimindavo, kankindavosi... Tradicinė "Atleisk" gėlių puokštė dedama ant kapo.)

– Tomai, tu irgi toks tvarkingas?

– ...

– Ar tau kiek smagiau, kad turi brolį ir sesę?

– ...smagiau.

Našlė su vienu berniuku įeina į studiją, sėdasi šalia.

– Vieno tėvo sūnūs pirmąkart pamatė vienas kitą čia, mūsų studijoje!

Reklaminis užrašas: "Jei norite pasakyti "Atleisk" ir nedrįstate, skambinkite mums telefonu..."

Nežinau, kas sukosi paauglio Tomo galvoje tas 20 minučių, kol televizijoje vyko "vidinio konflikto sumažinimo" seansas. Kaip toliau klostosi daugybės laidos herojų bendrabūvis, matyt, savitai atpasakojama minėtame žurnale. Man prieš akis kažkodėl nutįsta ilgas ilgas vestuvių stalas su raudonom rožėm kaišytais baltais tortais ir tuščiom kėdėm bei taburetėm. Tortai butaforiniai ir publika nesusirinko.

Užuojautos, nuoskaudos, geros nuotaikos, pilietiškumo imitacijomis permirkusi visa televizija. Jai taip egzistuoti lengva ir saugu. Iš prigimties juk ji yra vakarykštė, besikuičianti vietoje, rutiniška – panaši į mus pačius, grįžusius vakare namo, todėl mums ir patraukli, ir atstumianti.

Ak, atleisk, įsijungsiu "tik žinias" ir pasišildysiu vakarykščius kotletus (veršiena, sojos, batonas)...

...Turbūt šitie puikūs juodai vilkintys, liekni artistai atbėga į teatrą repeticijai tik įpusėjus. Atlieka trenažą čia, LTV improvizacijų šou "Pagauk kampą". Gaudo, gaudo ir jau seniai įrodė, kad yra animacinio filmo virtuozai. Dešimt balų! Suvaidinti po minutėlės gali viską, net telefonų knygą. Dabar štai dulkina sakinį "Narimantas ir jo draugė mėgsta pasivaikščioti". Kuklaus jaunuolio (stovi čia pat) love story demonstruojama stovint, sėdint ir pasilenkus. Bet korektiškai, profesionaliai, grakščiai. Žinoma, jeigu čia improvizacija, tai aš ne Lapė, o Krokodilas. Mano galvoje tas žodis gaubiamas kiek kitokių aplinkybių ir auros. Bet čia tau ne galva, o televizija. Be to, užsidirbti reikia ir talentingiems artistams.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


4469. zqna2003-07-01 02:44
cia, jav, per deze ir laikrascius paskutiniu metu reklamuojamas lizingas: "pasirupink savo ateitimi siandien" -> sukaupk savo laidotuviu fonda. "nejau tu nori kad tavo artimuosius uzgriutu finansines problemos?", issimoketinai per 5 metus, vieta krematoriumo sienoje. gamta as the nature

4490. Mykolas OK :-) 2003-07-01 13:28
Malonu paskaityti - apie mūsų TV rašo su ironija, bet be pykčio. Dėl "Klausimėlio" - išsilavinusį žmogų gali gluminti toks bendrapiliečių nežinojimas, bet pati laida nemanau kad piktintų "šviesų žmogų".

4558. Simuliantas2003-07-03 12:52
Žinoma simuliacija. Ir vien tik simuliacija, ir nieko daugiau - išskyrus simuliaciją... Bet gerbiamieji, ar verta rypauti dėl simuliacijos TV ekrane, jeigu šiąpus ekrano irgi vien tik simuliacija? Būti ar simuliuoti? Simuliuoti ir reiškia būti. Antraip, Jus ne Lapė , o Krokodilas.

Rodoma versija 29 iš 29 
0:28:07 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba