ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-28 nr. 658

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dainavimas atsistojus (98) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Nuo ciniškojo kranto iki sentimentaliojo (1) • LAIMANTAS JONUŠYS. Apie kvailybę (26) • AGNĖ BILIŪNAITĖ. Rytų frontas, arba Kai už lango vaikšto SŪRS (16) • ALIS BALBIERIUS. Trobelė ant debesies (4) • DANIEL PASTIRČAK. Keturių apvalančių palaiminimų paradoksas (23) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (5) • DOVILĖ ZELČIŪTĖ. Poezija (9) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Scenarijus ir filmas (3) • JORGE LUIS BORGES (6) • KASPARAS POCIUS. Ir nebus mirties karalijos (5) • VYTAUTAS BERENIS. Vilniaus architektūros raida ir istorinis kontekstas (4) • Narvydžiai: matulitos gyduolės (12) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ANDRIUS ŠIUŠA. Tokia hagiografija (3) • Liūnė Janušytė. Korektūros klaida (9) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (50) •

Rytų frontas, arba Kai už lango vaikšto SŪRS

Laiškas iš Taivano

AGNĖ BILIŪNAITĖ

[skaityti komentarus]

Gyvenimas pasūrsėj. Arba SŪRS paunksnėj. Nejuokinga. Nelinksma. 660 serga, 81... mirė. Įeiti į metro be kaukės – draudžiama. Tokie visi... beveidžiai – lieka tik išsigandusios akys, – krūpčiojantys nuo nebesulaikyto kostelėjimo. Tos kaukės lyg antsnukiai, šlykščios ligoninių sienų žalios arba pilkos spalvos, kartais iš plastiko lyg dėžučių dangteliai. Rodė, kaip kažkokiame kaimelyje apatinio trikotažo fabrikėlis... karpo per pusę jau pasiūtas liemenėles, prisiuva dar vieną petnešėlę ir štai – puikiausia kaukė. Su nėriniais ir gėlytėm. Honkonge kaukė tapo nauju aksesuaru madų pasaulyje, dizaineriai ėmė siuvinėti kaukes karoliukais, veidrodinėm plokštelėm. Labiausiai panikuojantys Taibėjaus gyventojai užsikabina už ausų po dvi tris kaukes, viršutinė dažnai tiesiog iš medžiagos, skirta motorolerininkams, stovintiems sankryžose ir uodžiantiems priešais stovinčiųjų išmetamąsias dujas. Motorolerių, ne vairuotojų. Tokios dažnai esti spalvotos, su "Hello Kitty" atributika (iš saldaus korėjietiško animacinio filmuko rožiniais tonais), ypač mėgstama merginų per dvidešimt. Tarsi jos tikrai būtų tokios švelnios ir vaikiškos, tarsi nedaužytų savo vaikinų rankinukais su metalinėm sagtelėm, tarsi nerėkautų kaip žuvų turgaus prekeiviai.

Kas dar? Dar nenutrūkstama žinių lavina per "durnių dėžutę". Visi reportažai tik apie tai, kaip ir vėl įtampos bei pervargimo (dirba po 18 valandų) neištvėrusi medicinos sesuo iššoko iš ketvirto ligoninės aukšto, kaip tualete pasikorė diagnozę (SŪRS) sužinojęs vyriškis, kaip mirė nėščia jaunutė seselė. Vos prasidėjus visai šitai košei, kokias dvi tris savaites buvo tiesiogiai transliuojama, kas dedasi dviejose ligoninėse, kuriose paskelbtas karantinas. Į jas pakliuvo visi, kurie buvo ten tą akimirką, supratus, kad yra užsikrėtusių. Daktarai, aplankyti atėję giminaičiai, kitomis ligomis besiskundžiantys iš laukiamojo, net picas atvežęs vaikinukas! Uždaryti dviem savaitėms dviejuose koridoriuose. Tarsi belaisviai. Visuomenė, kuri bijo užsikrėsti. O televizijų kameros rodė jų panikos iškreiptus veidus, grūmojančius kumščius ir maldavimus išleisti, piktus ir maldaujančius plakatus languose. Ir kiekvienas tai matęs giliai giliai širdy nudžiugo, kad taip griežtai juos sutvarkė. Dėl likusiųjų laisvėj sveikatos... Buvo net išaiškėję, kad pora žurnalistų, apsimetę ligoniais, kažkaip ten pateko ir siuntė pikantiškas naujienas. Kol buvo demaskuoti... Ar bereikia geresnio siužeto filmui?

Ėjau kartą į Taibėjaus istorijos muziejų. Švietė saulė, lingavo palmės. Apžiūrėjau nepakartojamas senojo indų meno ir tradicinių japoniškų lėlių ekspozicijas. Tiesa, ten pirmą kartą į mane nusitaikė daiktu, panašiu į... aha, pistoletą! Į dešinę ausį! Išsigandau ne juokais. Bet pagaliau kiniškai paaiškino, kad čia dėl SŪRS. Tai tebuvo termometras. Nuo to laiko man tokių į abi ausis kišo ir prie kaktos glaudė jau nebesuskaičiuoju kiek kartų. O kai grįžau plačiomis gatvėmis pro šventyklėles su raudonais ir geltonais žibintais, sužinojau, kad visas rajonas užkrėstas. Nes ten ligoninė. Iš kurios, buvo kalbama, pabėgo vienas ligonis. Tarsi iš kokio beprotnamio be rankenų. Tarsi koks maru užsikrėtęs piratas. Gal ir taip. Na ką, gyvenau toliau, stengdamasi neprisiminti, kur klaidžiojau ieškodama romantikos ir į kokį pavojų lindau. Kaip fronte – niekad nežinai, iš kurios pusės atlėks kulka. O čia ji nei matoma, nei girdima. Ji vadinasi virusas.

Tada pradėjo eiti gandas, kad ne tik nieko neįsileidžia iš žemyninės Kinijos, bet kad ir nieko iš salos neišleidžia. Namo neišleidžia! O jei taip visus metus? Porą? Man čia teliko trys mėnesiai. Ir aš jau seniai braukau dienas ant durų kabančiame kalendoriuje. Bet sužinojau, kad Taivanas išleidžia visus norinčius, o Lietuva ne tik kad neįveda karantino, bet net temperatūros nepamatuoja. Tada namo pabėgo penki šimtai (lygiai pusė visų) mano universiteto studentų užsieniečių. Bet lygiai pusė liko. Tėveliai pradėjo rašyti barančius, prašančius, meldžiančius, patariančius, verkiančius laiškus, draugai ėmė kartoti, kaip pasiilgo, bet kad jie elgiasi egoistiškai ir man neverta kreipti į tai dėmesio. Pradėjau žymėtis kasdien ant lapelių visus "už" ir "prieš". Pradėjau nebesusigaudyti, ko yra daugiau – baimės numirti kažkur tarp palmių už dešimties tūkstančių kilometrų nuo namų ar nebenugalimo visų mylimų žmonių, gatvių ir miškų pasiilgimo.

Žmonės kalba, kad reikia dviejų taifūnų ir neliks nė mažiausio virusėlio, viską nusineš vandenyno gelmėn. Neateina nė vienas. Nors žemė jau kartą, man bandant nusnūsti popiečio, sudrebėjo. Per tą pačią "dėžutę", į kurią taip lindo namų darkytoja Freken Bok, dabar lenda jungtiniai gydytojų ir medicinos personalo chorai bei ansambliai ir dainuoja apie tai, kaip mes nebijom SŪRS. Primena beviltiškas lopšines vaikui, pirmą kartą išsigandusiam mirties. Metro pilni užrašų "Čia SŪRS nėra!" Galbūt. Bet žmonės nebeina taisytis dantų, ligonines – kurios turėtų gydyti ir teikti viltį – aplenkia kaip didžiausio pavojaus zonas. Niekas niekur nebekeliauja. Neina į kino teatrus. Prekybos centrų lankstinukuose reklamuojami žaidimų kompiuteriai su šūkiu: "Su SŪRS nenuobodu!" Maisto užsiperkama kiek nebepanešama, kokiai savaitei. Ir tik vakariečiai studentai (tie, kurie liko) toliau šėlsta naktiniuose klubuose, renkasi į vakarėlius ant stogo. Lyg gyventų kažkur už jūrų marių, saugiuose ir higieniškuose Vakaruose.

Ir nežinia, kuo viskas baigsis. Kada. Ar baigsis. Kuriems dievams deginti popierinius pinigus ir smilkalus. Pro visokius protingus sakinius ir tikimybių teorijas prasibrauna mažas išsigandęs vaikas: "Mama, noriu namo..."

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


4439. Beniugna uzsiparinus2003-06-30 16:33
nu kaip as supratau, tai Sars budavo ziniasklaidoje, kodel gi jau dabar Surs? paaiskinkit, redaktoriai

4445. tiksliukas2003-06-30 18:56
Ar tik ne per daug šis reikalas žiniasklaidos pučiamas? Va, palyginimui, paieškojau statistikos apie Taivaną: šiemet kiekvieną mėnesį autoavarijose žūsta po maždaug 200 žmonių. 2002-aisiais autoavarijose žuvo 2861, nusižudė 3035, nuo plaučių uždegimo(!) mirė 4530 žmonių. Skaičiai, aišku, žiaurūs bet leidžia tiksliau suvokti "baisius" SŪRS mąstus, ir kaip "objektyviai" matome pasaulį per dėžę.

4448. Siaip2003-06-30 19:16
Kazkaip primena Camu "Mara".

4465. taiwan grazi salis :-) 2003-07-01 00:22
Norečiau susisiekti su autore. Pakalbeti apie Taiwana. Gal galetumete man parasyti. dekoju.

4520. keule2003-07-02 09:46
Nu ką aš galėč pakomentuot? "Jei už lango vaikšto SŪRIS", tai šita eilutė labai tiktų keuliškai poezijai. Bet dabar SŪRS?.. Nu tada, kas metėte rūkyti, pradėkite vėl.

4542. sakuda2003-07-02 17:11
Kažin, ar SŪRS ilgam pasitraukė (SARS - severe acute respiratory syndrome; SŪRS - sunkus ūminis respiratorinis sindromas). Prieš šimtą metų berods Kinijoje buvo sudeginti keli kaimai, įtarus, jog juose yra sergančiųjų maru. Yra viena atrankos taisyklė, kuria remiantis, masinių susirgimų atvejais pirmiausia gelbstimi galintys išgyventi.

4563. pagalvokit2003-07-03 21:58
komentarai labai aiskiai atspindi teksta, ir isvada cia gali buti tik viena: ir viena, ir kita turetu buti kokiame nors "normaliame" dienrastyje, su rubrika "pasaulis" ar pan. niekaip nesupranta ka sitos autores kurineliai veikia SA? palyginus su, pvz., jurgos ivanauskaites kelioniu eseistika, tai autores vietoj isjungciau kompiuteri ir uzsidaryciau toj surininku ligoninej, gal tada ka pavyktu parasyti idomaus, bent jau kokiam bulvariniam laikrasciui. juokingiausia, kad autore, visuose tekstuose demonstruodama specifini postkolonijini rytu europietes snobizma, dazniausiai ima ir paraso ka nors tokio "popsisko" - ir temos, ir stiliaus atzvilgiu. nevarginsiu skaitytoju ilgais postringavimais, bet, plg., snobiska autores pasidygejima kaukiu madomis bei, jos manymu, taivanieciu merginu "nemergaitisku" (sic!) elgesiu ir tekstuko sabloniska pseudoromantinemis klisemis pagrazinta pabaiga. tikrai didziai gerbiami siaures atenai - gal vis delto spausdinkit ka nors idomesnio, o ne tik savo draugeliu proteguojamu autoriu dusavimus. suprasciau, jei proteguotumet kokia sava bohemele, bet nusileisti iki paauglisku filosofiju globojimo.. pagalvokit.

4571. opinion2003-07-04 09:23
Mane irgi truputį stebina, kad dažnai pasirodo šios autorės kūriniai. Jie tokie... na, nėra prasti, visai nieko, bet tai toks dienoraštinis kasdienybės aprašymas, kartais trūksta literatūriškumo. Nors... gal vietiniai korifėjai geriau žino. Aišku, norima pateikti kuo įvairesnių kūrinių ir požiūrių, o tai yra gerai. Todėl daug neburnosiu.

4589. keule2003-07-04 19:48
Lew, ką tik mačeu - pro mano tvarto langelį pravėjo SŪRS

4602. kioji :-) 2003-07-04 23:44
o aš prisimenu autorę dar nuo "moksleivio" laikų kaip įdomiai rašančią moksleivę, nuo tų laikų ją gerbiu ir žaviuosi.

4605. Benigna2003-07-05 00:24
keule, ir kodel mes visad prasilenkiam....... buk ryt cia apie 22,00. ok? imanoma?

4611. keule2003-07-05 02:14
Na nežinau, Benigna. Tuo laiku gaunu vakarinį jovalą, kaip aš būsiu neėdusi?

4614. Benigna2003-07-05 10:04
keule oho 02,14 ka veiki tokiu metu, mano busimas bendraautori? nu ok, bunam cia 21,00

4651. as :-) 2003-07-07 07:31
As gi galeciau sutikti su [pagalvokit] nuomone apie autores mokykliniu rasiniu stiliu ir panasiai ir tuos nervinancius daugtaskius, kurie ne velnio nieko nepabrezia, o tik nutraukia minti, taciau sis, berods, jau traeciasis rasinys, kur kas geresnis uz pirmuosius du. Tik tikrai cia daug vakarietisko snobizmo ir ziurejimo "i Rytus is Vakaru". Jei jau syki esi zmogus toje visuomeneje, tai gal ir matyk ta visuomene jos spalvomis, ne savo kazkokiais kvailais ir negincijamais principais...

4652. as2003-07-07 07:33
Beje, pavadinimas isties labai levas... Nors uz pati teksta pirmakart zymiu "Patiko".

4662. Cha2003-07-07 13:25
aha nu gal

Rodoma versija 29 iš 29 
0:28:06 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba