ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-14 nr. 656

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Apylinkės ir Herodotas (24) • SIGITAS GEDA. Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse (14) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Scenos: pakelėse, paežerėse (6) • VICENTE ALEIXANDRE (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (16) (17) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje (11) • RASA ČERGELIENĖ. Poezija (1) • Niekur ir Visur yra visai tas pats (3) • MURRAY W. STEIN. Junginė analizė ir dvasingumas (12) • Žaidimai abstrakcijų erdvėje (7) • ERIKA DRUNGYTĖ. Kai profesija yra angelas (29) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas yra kas mano name? (1) • JONAS TRINKŪNAS. Šventyklų lankymas Anglijoje (10) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ALGIMANTAS MANKUS. Paskutinį kartą Girtųjų kaime (15) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (59) •

Scenos: pakelėse, paežerėse

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

[skaityti komentarus]

Jei paskutinę pavasario dieną grybauji... Patiki, kad ir vasara bus kitokia, – švystelės įvykių, nuotykių, įspūdžių. Kai dabar rašau "grybauti", tai tą ir rašau – kuo tikriausia prasme. Mano bičiulė miške prie Palūšės prisirinko lepšių, kazlėkų, – aistringa grybautoja. Aš tik saugojausi gėrybių, metų laikus supainiojusių, nemindyti... Yra žmonių, su kuriais pavyksta regėti keistesnius dalykus: Melnragėje, ties jūros vartais, mudvi matėme, kaip iriasi ruonis. Paukščiai pakilo į dangų, neramiai klegėjo... Tada jau iš vandens kyštelėjo juodulys – nelyg plauktų akmuo. Buvo balandžio 15-oji, antradienis...

Gegužės mėnesį panirau į teatrus. Kiek apdulkėję įvykiai, apie kuriuos noriu pasakoti. Viliuosi: ne buities tos dulkės, gal žiedadulkės.

Marijampolio vidurinėje mokykloje (ne Marijampolė, o Marijampolis Vilniaus rajone) mums parodė ištrauką iš "Antigonės". Antigonę vaidino Akvilė Karčiauskaitė. Ta pati, kurią balandžio 15 dieną Klaipėdoje Jaunųjų filologų konkurse apdovanojome už rašinį "Din-dan-dali-dan" apie aktorių Valerijoną Derkintį. Kiekvienais metais Marijampolis į konkursą atsiunčia eseistą ar publicistą, – nuliūsčiau, jei auditorijoje nepamatyčiau ištikimiausios manajai sričiai mokytojos Gražinos Boguslauskienės. Marijampolis (ir aš...) nekantriai laukia, kol pasirodys moksleivių kūrybos almanachas, – jame savo tekstą atras ir Akvilė, ir dar keliolika jaunų autorių: jie ateina.

Marijampolio vidurinė – ne šiaip mokykla. Sovietijos metais ten glaudėsi Baltarusijos lietuviai. Vidurinį mokslą gavo beveik trys šimtai. Ypatinga mokykla ir tuo, kad daug jos mokytojų – iš tos pačios, iš Marijampolio vidurinės, – namo sugrįžę. Mokykla turi muziejų: kiekviena laida nufotografuota ir tvarkingai į albumą įklijuota, vardai ir pavardės surašyti, – nė vienas nepražuvęs, apie kiekvieną bent maždaug žinoma, kur jis, ką veikia. Abiturientų Marijampolyje ir seniau, ir dabar koks tuzinas.

Muziejų turi daugelis mokyklų. Ir vaidina daug kur. Ir rašinius rašo. Jei kas nustebino Marijampolyje, tai uniformos. Rinkosi į salę dailios panos mokyklinėmis uniformomis, tokią ir pati vilkėjau, – tai bent muziejus-teatras, tai bent antikvariatas.

Gegužės 20 dieną – vėl spektaklis. Danijos ambasada Rotušėje surengė šventę Antanui Markuckiui ir jo Vežimo teatrui. Tikroji lėlininko šventė įvyko kiek anksčiau: balandžio 2 dieną Odensėje. Antanas Markuckis – Hanso Christiano Anderseno premijos laureatas.

Lietuvos valdžios žmonės sveikinimo kalbose (o kiek žurnalistų rašydami...) apsiriko, Antano Markuckio premiją vadindami mažuoju Nobeliu. Mažasis Nobelis – tai Anderseno medalis; jį – tik medalį ir dar didelę šlovę – kas antri metai gauna vaikų rašytojas. Antano Markuckio premija (taip pat nemateriali) už jį patį, už jo vežimą, už kelius ir pakeles. Už tai, kad vežime – ir Hansas Christianas Andersenas.

Pasak ambasadorės Evos Janson, Panevėžio režisierius Danijoje žinomas kiek geriau nei Lietuvoje. Priėmimas Vilniuje surengtas, kad tie, kurie dar negirdėjo apie Markuckį ar jo lėlių nematė, bent šį tą nutuoktų. Vežimo teatras mums parodė Anderseno "Skiltuvą" – realistinė, žaislinė, trapi klasika. Prie Rotušės artistų nelūkuriavo nei vežimas, nei arklys. Lūkuriavo autobusas – teatras keliavo vaidinti į Olandiją.

Net Japonijoje vaidino Viešintų teatras "Žaginys". Viešintiškius vaikus pamačiau Palūšėje, mėgėjų šventėje seminare "Teatras gamtoje". Daug ten prisižiūrėjau... Kaip vaidina Telšiai, Agluonėnai, Subačius. Kaip dainuoja uteniškiai. Kaip teatralai vieni kitais ir patys savimi džiaugiasi. Kaip stebi savo mokinius, pabirusius po Lietuvą, režisierius Petras Bielskis.

– Artistų nereikia sveikinti, – iškilmingai per atidarymo ceremoniją prabilo Petras Bielskis, – kaip nereikia sveikinti gamtos.

Publika – ant žolės, pamiškėje. Scena – paežerėje. Spektakliai – nepretenzingi, daugiausia komedijos. Kalbama tarmiškai. Daug dainuojama, šokama, juokinama. Niekas niekur neskuba, valandų neskaičiuoja, žiūrovų nerikiuoja.

Negali neįsijausti.

Kaip liksi abejingas Utenos romantinės muzikos ansambliui. Ne šiaip romansai, dainuoti ir nudainuoti, – kadaise užstalėje, dabar jau scenose ir įrašų studijose. Jų pačių – uteniškių – ir tekstai, ir muzika. Jų jausmai ir jų orumas. Jų nuoširdumas. Nė nemanau taikyti kūrėjams ir atlikėjams kokių nors kriterijų ar kanonų, nors neabejoju: rimtesnis menotyrininkas rastų, ką Palūšės ar panašiuose festivaliuose veikti.

– Jei gyvenčiau provincijoje, vaidinčiau, – sakė mano bičiulė.

Jei būčiau likusi provincijoje, kažin ar vaidinčiau teatre. Kad vaidinčiau – tai jau taip; smarkiau nei dabar. Vis dėlto neigiu po pasaulį klajojančią pernelyg skambią frazę: gyvenimas – teatras. Nei teatras, nei žaidimas, nei karnavalas, nei atversta knyga, – kad ir kaip tuo dangstytume savo silpnybes. Kai tik susivoksiu kas (hm...), būtinai parašysiu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


4021. Minija2003-06-17 12:00
Taip,sutinku kad šilti provincijos žmonės,kad malonu pabūti,pabendrauti ir pasižiūrėti,bet kodėl to nesinori dažnai,kodėl visgi atsivertus Savaitgalio priedą akimis ieškau kas Vilniaus filharmonijoje,kas ŠMC,kokie negirdėti dar atlikėjai atvažiuoja į Lietuvą,kokie O.Koršunovo ar E.Nekrošiaus artimiausi planai?

4030. xX2003-06-17 14:39
Minija, gal todėl, kad esate kultūros gurmanė, vartotoja, ryjikė. Tik duok ir duok tokiems ką nors naujo, bet ir slėpk pasikartojimus. Gal nuolatinis naujumo poreikis parodo šiokį tokį paviršutiniškumą (pačia geriausia prasme)? Arba veržlią jauną sielą:)

4045. Labanaktis2003-06-18 06:06
Sutikciau su Minija, kad malonu pabuti, pabendrauti ir t.t. ir pan. Taciau manes taip pat visai netraukia ilgiau pasilikti, nesvarbu, kad neieskau kas Vilniaus filharmonijoje ir kur nors kitur vyksta. Tiesiog asfalto pievos ir betono miskai man greiciausiai yra siek tiek artimesni, nes tarp ju isaugau (gal ?) subrendau. Todel visada truputi keistai man atrodo kai kuriu zmoniu polinkis "grizti" i kaima, arciau gamtos ir pan. Taip ten grazu, ramu ir gera, bet atsibosta .... Atsibosta ir gatvese, bet tada gali susirasti laikrasti ir sekti kur Minija si savaitgali nuejo.

18706. AV/V2004-06-27 11:43
Gintare, aš jau susivokiau... Gyvenimas man yra laiko giesmė,įvykių tekėjimas mano širdies kanalais. Virsmo grynumo pajautimas priklauso nuo mano širdies būsenos, nuo jos pasirengimo priimti... Man patinka gyventi, nesvarbu kaip kartais bebūtų sunku....Tai yra tikras gyvenimas- mėgautis juo, kur bebūtum su kuo bebūtum ir kada. Nėra skirtumo. Esmė leisti tekėti jam laisvai....

33712. su meile braskiote :-) 2005-05-09 21:32
taigi buvau ir as tada palusej,kai nakvojom su palapinem;) patikekit laikas neprailgo;) atvirksciai visiv norejo dar ten pasilikti:) liabiausiai patiko nakvynes palapinese;) as is teatro ZAGINYS labai patiko vaidinti aplink ta nameli:)

80920. xxx :-) 2007-04-17 23:11
Man tai patiko Palūšej, mes ten su klase visas ekskursijas prachroniavom, oi ne vienas namelis ten yra aplaistytas:)

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:54 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba