ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-14 nr. 656

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Apylinkės ir Herodotas (24) • SIGITAS GEDA. Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse (14) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Scenos: pakelėse, paežerėse (6) • VICENTE ALEIXANDRE (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (16) (17) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje (11) • RASA ČERGELIENĖ. Poezija (1) • Niekur ir Visur yra visai tas pats (3) • MURRAY W. STEIN. Junginė analizė ir dvasingumas (12) • Žaidimai abstrakcijų erdvėje (7) • ERIKA DRUNGYTĖ. Kai profesija yra angelas (29) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas yra kas mano name? (1) • JONAS TRINKŪNAS. Šventyklų lankymas Anglijoje (10) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ALGIMANTAS MANKUS. Paskutinį kartą Girtųjų kaime (15) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (59) •

Kai profesija yra angelas

ERIKA DRUNGYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Į tave žiūrintis angelas

Birželio 5 d. Vilniuje, galerijoje "Savex" (Aušros Vartų g. 19), atidaryta Mariaus Abramavičiaus fotografijos ir tapybos paroda "Profesija – angelas". Tapyba spalvinga, šiltų tonų, plūstanti aktyvia energija, kurios negali nepavadinti džiaugsminga, pozityvia, spinduliuojančia. Ir balansavimas ant primityvizmo ribos šiems darbams suteikia švelnios ironijos, nes lietuviui šventųjų gyvenimai visada kažkaip keistai susiję su šiek tiek deformuotais dydžiais ir išryškintomis kai kuriomis kūno dalimis. Mariaus tapybos darbuose dominuoja akys. Didelės, išplėstos, labai įdėmiai tavo vidun besiskverbiančios. Jeigu ne sparnai ir ne aureolės, kai kurių paveikslų centrinės figūros galėtų būti suvokiamos vienareikšmiškai – moteris. Moteriškoji linija menininko darbuose akcentuojama labiausiai. Galbūt tai susiję su švelnumu, tarnyste, atsidavimu, nuolankumu, aukojimusi, meile, būdingais ir moteriai, ir angelui.

Daug didesnę, svarbiausią, ekspozicijos dalį užima fotografijos. Net kiek sutrikdo žiūrovą jų gausa – nuo gana didelių formatų iki atviruko dydžio – ir variacijos pasirinktąja tema. Taigi fotografijos (reikia pridurti – spalvotos) fiksuoja angelus, jų įvairuojančius pavidalus, charakterius, nuotaikas. Žiūrėdamas į balto marmuro putlutį angeliuką, droviai nuleidusį akeles, karingą angelo – moters povyzą, kiek nustebusį kito rubuilio veidelį ar ant bažnyčios kupolo pritūpusį sparnuotąjį, nori nenori imi mąstyti, kad vienas abstrahuotas angelo pavidalas yra niekinis. Kiekvienam yra vis kitas angelas. Jeigu tarsime, kad mus globoja mažiausiai vienas Dievo pasiuntinių (o juk būna, kad net kokie trys!), nesunku suvokti, kokia gausybė angelų plevena greta mūsų kasdien. Tiesą sakant, net ir atmetus individualiuosius, priskaičiuotume galybę tų, kurie turi konkrečią paskirtį. Tačiau, kalbėdami apie konkretumą Mariaus darbuose, turime išskirti tris pagrindines linijas, kurios mums gali padėti suprasti parodos atsiradimo aplinkybes.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į didesnio (ne atviruko) formato fotografijas, kuriose nesunku "atpažinti" europietiškosios sąmonės sukurtus angelų prototipus. Tai, kad fotomenininkas yra ir keliauninkas, niekam ne paslaptis. Kuriuose Europos miestuose ir kokiose konkrečiose vietovėse jis fotografavo angelų skulptūras, prie darbų nėra pažymėta. Galima tik spėti. O ir pavadinimai perteikia tik matančiojo ir stebimojo santykį (pvz.: "Į tave žiūrintis angelas", "Kažką pamatęs angelėlis", "Šviesos angelas" ir pan.). Tikriausiai "užklupo" juos koplyčiose, kapinaitėse, šventyklose, aikštėse. Angeliukai europiečiai yra labai malonūs mūsų akiai. Jų estetinis grožis neabejotinai pakeri ir sužavi žiūrovą. Tai nujausdamas autorius kiek gudrauja. Tą patį angelą, netgi tą patį kadrą nesidrovi įrėminti į skirtingų dydžių rėmelius ir pakabinti skirtingose vietose. Tiesa, atvaizdas nėra absoliučiai identiškas, vienur apšvietimas ryškesnis, kitur suaktyvėja tamsesni tonai. Žodžiu, gali suprasti, kad angelas, net ir atliekantis tą pačią misiją, gali tai nuskaidrėti, tai apniukti. Kita vertus, toks pašmaikštavimas suteikia parodai gyvumo, neverčia angelų tema kalbėti perdėtai rimtai, įsitempusiu veidu ir "sakraliais" žodžiais.

Aptariant šiuos darbus, derėtų pasakyti keletą pagiriamųjų sakinių. Kaip jau buvo minėta, fotografija – spalvota. Bet autorius spalvas fiksuoja taip, kad pradžioje gali ir nesuvokti, jog matai spalvotą fotografiją. Jokių ryškių, rėkiančių, dėmesį nuo objekto atitraukiančių akcentų. Spalvų paletė yra maksimaliai "pritildyta", sudrausminta, atsiribota nuo bet kokio trikdančio vadinamojo "efektingo" fono. Mariui pavyksta perteikti, ką jis troško. Ne bendrą vaizdą, ne faktografinę detalę, ne artefaktą erdvėje, bet angelą. Jis perduoda žiūrovui dvasinę informaciją, gelminę nuotaiką, būseną. Vienose fotografijose tai spinduliuoja kaip skaistumo šviesa, kitose išryškėja rimties ar atlaidumo aura, dar kitose – naivus patiklumas, vaikiškai šventas atvirumas. Kelios fotografijos priartėja prie metaforiškumo, poetinės kalbos. Jose fiksuojamos tik detalės, lyg ir atitrūkusios nuo visumos, tačiau jokiu būdu ne atsietos, ne atplyšusios. Ypač tai pasakytina apie fotografiją, kurioje – balto marmuro ranka ištiestu, į kažką rodančiu smiliumi. Toks motyvas galėtų pasirodyti gana deklaratyvus, jo dogmatinė prigimtis lengvai atpažįstama. Tačiau Marius sugebėjo išryškinti ne rankos simbolinę prasmę, o grynąją estetiką. Šiek tiek didesnė tos marmurinės rankos dalis jau aptraukta kažin kokių kerpių, bet pirštai ir tas rodantysis smilius išlikę balti. Subtilus niuansų išryškinimas atveria galimybę įtraukti ir kitas dimensijas. Taip atsiranda menas su turiniu.

iliustracija
Kažką pamatęs angelėlis
Mariaus Abramavičiaus nuotraukos

Dabar reikėtų grįžti prie minėtų trijų svarbiausių parodos linijų. Trumpai pristatysime ir tą kitą, minimalistinę, ekspozicijos dalį, kuri įrėminta nedidukuose buitiniuose rėmeliuose, dažniausiai naudojamuose brangiam vaizdeliui pasidėti ant stalo prieš nosį ar pasikabinti virš lovos. Kadangi tų rėmelių galerijoje devynios galybės, o jiems skirta erdvė buvo tuščia, autorius išnaudojo tokią galimybę ir parodė dar daugiau angelų pavidalų, užfiksuotų įvairiose vietovėse. Taigi antroji linija – Rytų motyvai. Tibeto plynės ir šventyklos, plevėsuojančios maldų vėliavėlės, begalinėje erdvėje klajojantys vienuoliai, o gal tik šiaip keliauninkai. Tačiau jiems ar Budai pripiešęs sparnelius taip pat lengvai pamatysi angelą. Fotomenininkas taip ir padaro. Angelų Tibetas tiesiog verčia iš balno. Gali apsimesti kuo tik nori, pačiu "kiečiausiu" budistu, bet sąmonės gelmėse įstrigę tradiciniai įvaizdžiai, ypač religiniai motyvai, išsiskleidžia bet kur ir bet kada. Štai taip demaskuojami europiečiai. Mariaus pokštuose tos metamorfozės suskamba ir juokingai, ir gana filosofiškai.

Trečioji linija, kurią taip pat derėtų išskirti, yra abstrahuoti vaizdai. Keistos debesų transformacijos, kuriose fotomenininkas regi angelų sparnus, ilgu išlaikymu "sugautos" snaigės, kurias taip pat galime suvokti ir kaip pakilusio angelo paliktą ženklą, ir kaip nuostabų reginį, kurį išvydo pabudęs angelas. Ryškiam įvairiaspalviam fone gulinti surūdijusi dviračio grandinė mums sufleruoja, kad angelai važinėjasi dviračiais ir retkarčiais pameta grandines, nes tikriausiai užsimiršę nusklendžia. Žodžiu, angelų paliktų pėdsakų galima aptikti bemaž kiekviename žingsnyje. Tik panorėk. Tik pamatyk. Tik atpažink. Mariui Abramavičiui, regis, pasisekė. Angelų pasaulis jį priėmė kaip saviškį, leido pamatyti daugiau ir įvairiau, nei mes kasdien regime. Belieka pasidžiaugti, kad menininkas tais vaizdais dalijasi. Eikite ir žiūrėkite.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3978. cikada2003-06-16 16:52
grazhu...

3981. keule2003-06-16 17:49
Jaučiu, kad labai įdomi paroda. Būtinai apsilankysiu.

3985. Nagine2003-06-16 19:40
Parodų pristatymuose-recenzijose būtų miela aptikti ne tik parodos atidarymo datą, bet ir ekspozicijos trukmę.

3989. Cha2003-06-16 20:18
zinau, kad labaj bloga paroda i labaj blogas fotografas, ir krc,,,,,, aj, tegu gyvena.

4003. Margarita2003-06-16 21:41
O aš žinau kas yra Angelo viduje. Mačiau kaip lipdo angelus, kaip putlėja rankytės, skruostukai, kojytės...:) Žiūrėdama net į nuotraukas matau juos "kiaurai":)

4007. keule2003-06-17 06:58
putlėja:)

4008. keules kulinarija: Penėtas angelas2003-06-17 09:28
Geriausi yra angelay penėti nuo spalio iki vasario mėnesio, nesenesni kaip 8 mėn. Penėti reikia 2 savaites miežinėmis kruopomis su lašiniais. Kad mėsa būti skani ir minkšta, papjovus reikia palaikyti šaltoje vietoje pakabinus kelias dienas. 2 val. prieš papjaunant, angelui į gerklę įpilti šaukščiuką acto ir uždaryti vieną atskirai, kad gerai išsibėgiotų (taip suminkštėja mėsa). Po 2 val. papjauti, pamirkyti šaltam vandenyje, nupešti, ištrinti miltais, nusvilinti. Virti ar kepti reikia apie 2 val. Angelą galima įdaryti kaip ir kalakutą. Jeigu įdaroma be kaulų tuomet paimti neskrostą angelą, perpjauti aštriu peiliu nugarą, atskirti mėsą nuo kaulų, palikus tiktai kojų ir sparnų kaulus. Kaulus išimti su grobais. Angelą gerai išmazgoti, pasūdyti, prikimšto įdaro, užsiūti nugarą ir kepti.

4010. achtung!2003-06-17 10:03
kai kas gali sulaukti arkangelų-smogikų būrio iš giedro dangaus. tie vyručiai (?) bajerių nesupranta.

4014. @2003-06-17 10:11
pakvipo renesansu

4020. angele diletante2003-06-17 10:31
kaži, o ar yra kokiu remimo fondu angelo kvalifikacijai kelti...savamoksliams šiais laikais taip sunku...o finansuoja tik biudžetininkus...

4032. keule - achtungui2003-06-17 15:36
Mes tų vyručių (???) nebijome. Mano tvartelio palėpėje bazuojasi aitvarų brigada, kuri yra pasiruošiusi su karingu šūksniu: "PERKŪNAS VALDO!" mestis atakon, kai tik priartės archagelų-istribitelių pulkai. Ko tai nesirodo. Spoksom į žvaigždes ir tiek. Matyt, angelay mergoms apie lūpas skrajoja.

4034. kiaules kulinarijai(bendraminciui)2003-06-17 16:50
Didziausias delikatesas yra angelo kepenys. Jos nepaveiktos alkoholio bei gyvsidabrio. Jas reikia uzpilti 5% alk. tirpiniu, laikyti savaite, po to sauleje dziovinti 2 paras. Valgyti kaip vytinta zuvi, pries tai, zinoma, persizegnojus. Skiesti ne silpnesniu kaip penkiasdesimt apimties naminiu geralu. Org.a. isisavinimas garantuotas.

4042. keule -12)2003-06-18 01:42
Jaučiu, kad tamystos pasiūlytas angelų kepenų receptukas yra geras. Šv. Panelė Marija jau triskart buvo Kūtvailiškių pievose pasirodžius, Kairys irgi praskrido, o angelų kaip nėr, taip nėr. Turbūt reiks dubenėlį su miežiais ir lašinukais į gandralizdį užkelti ir aiti nutildyti įsidainavusias ežero laumes.

4048. cikada2003-06-18 10:58
fe, jums bile prisikimsht pilvus...gurmanai, vadinasi, o vaikystej, musiau, leshiu ar manu bliudelis buvo didzhiausias delikatesas... tada rasta pievoj gandro plunksna atrode ishkritus ish angelo sparno, o dabar jiem angelu kepenu paduok...uzhteks jums ir artimo savo-vakarienei... a-shtish!

4050. liudnasis pelenas2003-06-18 12:01
leshiai shiais laikais labai nepigus, palyginus su miezinemis kruopomis, patikekite mano grauziko patirtimi, hmm, dubenelis leshiu..

4054. cikada2003-06-18 13:41
va kur zhemishka laime (atsargiai bando paglostyt liudnaji pelena) beje, man labai patiko "kazhka pamates angelelis"...bandzhiau spelioti, ka jis galejo pamatyti...manychiau, Pabaiga...

4058. Serene :-) 2003-06-18 14:12
oj, aš jau jus myliu.

4059. Margarita2003-06-18 14:16
O girdėjau,kad meilė trunka tik...3 dienas:(

4064. cikada2003-06-18 16:10
o, girdejau, akimirka trunka amzhius...:) na, bet chia gal tik angelam...

4066. sima2003-06-18 16:39
sako, kad ant adatos smaigalio tų angelų telpa labai daug milijonų. kas, jei tuomet, kai močiutės kryžiuku siuvinėja rankšluosčius ir nosinaites, dalis angelų nubyra? Ar įgauna tos nosinaitės visokių keistų savybių? Šitokia infekcija įmanoma ir adant skyles kojinėse, ir lopant prakiurusius žmonių kailius. Įdomu būtų, jei kas patyrinėtų simptomatiką ir visokias pasekmes.

4075. keule - simai2003-06-19 07:49
O kaip pagauti tokius mironinius angelus? Gal iš adatų, panašiai kaip iš stiklinių unguriukų, virt kokį srėbalą? O šiaip tai man dabar viskas aišku, kur slypi akupunktūros paslaptis.

4079. keule - serenei2003-06-19 10:44
Tai eikiva ir pasimylėkiva

4080. liudnasis pelenas2003-06-19 10:59
o idomu, kaip buna neriant vasheliu shilkines skairas, ar tie angelai buna ar nebuna, susimezga i skara, ar ishbyra per skylutes?

4083. @2003-06-19 14:21
angelai raibuliuoja mochiutes skaros rashtuose, byra ant mediniu grindu, shventadieniais mergikes juos kruopshchiai shluoja ir nesha uzh kleties, beneshant pagriebia juos vejo sukurys ir blokshteli i apsunkusi dangu, ten jie susimaisho su margaspalvem aitvaru uodegom ir tyliai duzgena savo giesmes, pamirshe viska ir viska zhinodami...

4089. sima2003-06-19 17:50
ėmė ir paaiškėjo, kodėl kartais čiaudai žmogus be jokios priežasties. taipogi aišku, kad angelų virusas sukelia: 1) lengvą lyrinį svaigulį; 2)ne tokias lengvas kulinarines vizijas - savisaugos instinktu tepaaiškinamą norą ligos sukėlėjus kepti, virti, troškinti, kimšti, rūkyti ar kaip kitaip termiškai apdoroti. bo pavojingi anys, aniuolėliai, niekad nežinai, kas jiems į garbanotas leniniškas galveles gali šauti...

4090. Juozas2003-06-19 23:41
To 23)Angelai sutupia i bendra skyle, ir byra silkiniai ju veidai.

4122. Cha2003-06-21 20:52
vaikai, tai arba jo foto geros arba ne, prie ko cia visa kita?

23966. tik :-) 2004-11-07 00:38
angelai angelams, o foto..popierius, uz jo yra gyvas zmogus kazka sakantis apie angelu regejima

34359. taram........:) :-) 2005-05-26 14:29
man laabai patiko tavo straipsnelis būtinai apsilankysiu:):)

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:51 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba