ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-14 nr. 656

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Apylinkės ir Herodotas (24) • SIGITAS GEDA. Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse (14) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Scenos: pakelėse, paežerėse (6) • VICENTE ALEIXANDRE (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (16) (17) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje (11) • RASA ČERGELIENĖ. Poezija (1) • Niekur ir Visur yra visai tas pats (3) • MURRAY W. STEIN. Junginė analizė ir dvasingumas (12) • Žaidimai abstrakcijų erdvėje (7) • ERIKA DRUNGYTĖ. Kai profesija yra angelas (29) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas yra kas mano name? (1) • JONAS TRINKŪNAS. Šventyklų lankymas Anglijoje (10) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ALGIMANTAS MANKUS. Paskutinį kartą Girtųjų kaime (15) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (59) •

Žaidimai abstrakcijų erdvėje

[skaityti komentarus]

Pakalbinti ISM (Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos) lektorių, matematinių metodų ir finansų apskaitos dėstytoją JUOZĄ GRANSKĄ pirmiausia paskatino netradicinis jo pomėgis. Taigi Juozas Granskas, vos užvėręs kompiuterių auditorijos duris, vėl sugrįžta į Logikos ir Abstrakcijų erdvę, kur jis (atrodytų, taip paradoksalu...) geriausiai pasiilsi. Tą paslaptingąją erdvę pokalbio herojus man patarė įvardyti labai jau kasdieniškai – mechaniniais galvosūkiais (vadinamieji "mechanical puzzles"). Toks jo pomėgis mane gerokai sudomino, o kadangi diktofoną beveik nuolat nešiojuosi savo rankinėje, teliko jį išsiimti, spustelėti raudonąjį mygtuką ir – juostelė sukasi...

– Tangramas, soma... Skamba kažkaip kiniškai, egzotiškai...

– Mechaniniai žaidimai jau seniai tapę tarptautiniu reiškiniu. Jų pavadinimai parenkami taip, kad patrauktų pirkėją. Tangramo pavadinimą pasiūlė amerikietis Samas Loydas. Europoje šį žaidimą išplatino vokiečiai, XIX a. išleidę garsųjį Bestelmeierio katalogą.

– Kodėl žmonės renkasi tokią originalią saviraiškos formą?

– Manau, nulemia galvosūkių žavesys: štai – man pagaliau pavyko!

– Bet aš pati teikčiau prioritetą veiklai, kai rezultatą pavyksta pasiekti, na, bent 90 proc., pačiam, o ne beveik atsitiktinai...

– Vieliniai matematiniai galvosūkiai dažnai yra sudaryti tik iš 2 dalių. Tad truputis kantrybės, truputis sėkmės ir juos išspręsti gali bet kas. Tačiau nėra jokios garantijos, kad po 5 minučių tai padaryti vėl pavyks. Bet kai "užsklęstos durys" atsiveria – smagu!

– Tavo darbo specifika tokia, kad intelektas ir dėmesys yra "nuolatinės kovinės parengties". Bet laisvalaikiu vėl sugrįžti į tą patį pasaulį, nors, mano galva, bent trumpam turėtum iš jo pasitraukti?

– Galvosūkių yra įvairaus sudėtingumo, juos gali pasirinkti atsižvelgdamas į savo nuotaiką, spręsti tuos, kurie tuo metu teikia didžiausią pasitenkinimą.

– Kuriais savo paties sukurtais galvosūkiais labiausiai didžiuojiesi?

– Manau, kad labiausiai nutolęs nuo įprastinių mano 7 dalių magikas. Jo idėją sugalvojau visai atsitiktinai, mąstydamas, kaip patobulinti kitą galvosūkį. O patį magiką padariau po kokio pusmečio.

– Kaip apskritai Tau kyla naujos idėjos?

– Kai koks mechaninis žaisliukas sugenda ir tenka jį taisyti, būtinai turi suprasti, koks jo pagaminimo principas. Kartais nauja idėja atsiranda tuomet, kai visai negaliu suprasti gedimo priežasties. Bandant ją išsiaiškinti ir gimsta visai naujas sprendimas. Kitas būdas – kai pats padarai klaidą. Šį būdą palyginčiau su genetinio kodo mutacija...

– Kiek esi sukonstravęs originalių mechaninių žaidimų, kurie Tau ypač svarbūs?

– Tokių originalių... Manau, kad galėčiau pasirašyti po kokiais trimis. Bet yra ir kitų variantų, pvz., pakeisti dizainą. Čia galimybių kur kas daugiau. Pakeitus raštą ar spalvas, mechaninis žaidimas keičiasi iš esmės.

– Kiek kuriant mechaninius žaidimus yra erdvės improvizacijai?

– Manau, galimybės neišsemiamos. Šiuo metu vyraujanti tendencija – modifikuoti pramoninius gaminius suteikiant jiems savitumo. Ne visada sukuriamas iš principo visai naujas galvosūkis, bet vizualiai jis gali labai skirtis nuo analogo.

– Kartais kalbama apie mechaninių galvosūkių dizainą. Man prieš akis Tavo kolekcija – raudoni, geltoni kubeliai... spalvų žaismas. Bet ar ne maloniau gėrėtis pačia gamta – tekančia saule, pušų ošimu? Mechaniniai galvosūkiai – žmogaus proto ir rankų kūrinys ir, mano galva, estetinio žavesio juose ne per daugiausia.

– Aš neneigiu gamtos grožio. Bet jei man rūpėtų vien tai, būčiau "statistinis" žmogus. Man atrodo, kad normalūs žmonės neįdomūs... tad ir norisi tam tikro nenormalumo.

– Čia norėčiau Tau paprieštarauti. Kiek tų "normalių" žmonių prie kokio ežero ramiai juo mėgaujasi? Plyšauja magnetofonai, neduodami gyvent kitiems.

– Tai juo labiau nėra ten ko važiuot... Nesakau, kad galvosūkiai atima iš manęs visą laiką. Mėgstu vaikštinėti mišku, grybauti. Tačiau kai nepavyksta kur nors išvykti, tai pasiimu nuo lentynos galvosūkį ir žaidžiu.

– Ar galėtum šią veiklą apibūdinti kaip tam tikrą kūrybinę raišką?

– Taip. Čia yra užkonservuotos anksčiau gyvenusių žmonių idėjos. Visada smagu nagrinėti kitų žmonių idėjas. Tada kyla ir savų, bandai vėliau jas įgyvendinti. Mano sukaupta kolekcija yra įkvėpimo šaltinis man pačiam.

– Kokia apskritai yra Tavoji kūrybos samprata?

– Na, čia jau filosofinis klausimas. Aš nepretenduoju pateikti universalaus atsakymo. Paimi paprasčiausią Rubiko kubą, jį gali padaryti tokį, kokio iki šiol dar niekas nematė. Aš tai padaryti galiu. Tai ir būtų kūrybinio proceso rezultatas.

– Kokia, Tavo manymu, kūrybos paskirtis?

– Nežinau. Manau, svarbiausia, kad kūryba teiktų džiaugsmą. Padarius ką nors nauja, kyla malonus jausmas – štai aš atradau tai, ko iki šiol niekas nepastebėjo.

– Kas gi tai – katarsis, pakylėjantis virš žydėti pradėjusio pušyno?.. Pamačius puikų spektaklį? Ar galima jį lyginti su pasitenkinimo jausmu sukonstravus naują galvosūkį?

– Sunkoka būtų pajusti tą patį. Mano pasirinktoje srityje tenka ilgokai padirbėti, kad pasiektum rezultatą. Gal tas malonumas nebūna toks koncentruotas. Kartais idėją nešiojuosi kelis mėnesius eidamas į darbą, grįždamas iš jo, vis svarstydamas – pavyks įgyvendinti ar ne...

– Kaip nusakytum kūrybiškumo komponentus?

– Tai drąsa veikti savitai, nebijoti klysti. Nepasitenkinti ankstesniais pasiekimais. Jeigu žmogus įsitikinęs, kad jo darbo valandos nuo 8 iki 17, ir dirba jis be iniciatyvos, tai apie kūrybą negali būti nė kalbos. Žmogus privalėtų siekti aukštesnių tikslų.

– Esu sutikusi žmonių, kurie sprauste įspraudžia save į logikos ir valios gniaužtus, palikdami nuošalyje meną – poeziją, muziką, teatrą. Manau, kad tie žmonės apvagia patys save ir tai neigiamai paveikia jų intelektinę veiklą.

– Manau, kad žmogaus veiklą galima būtų palyginti su žemės sklypu. Ten gali augti naudingi augalai, gali keroti ir piktžolės. Kuo mes savo intelektinėje veikloje tų piktžolių mažiau paliksime, tuo būsime įdomesni. Bet nemanau, kad sklypuose būtinai reikia auginti tik poezijos saulėgrąžas.

– Poezijos saulėgrąžas palikime ramybėje. Prašome pasilikti muziką arba atmesti ir ją. Pasilikti tik gamtą. Svarbiausia, kad žmogui būtų ugdoma estetinė pagava. Tai, man atrodo, stimuliuoja ir tų intelektinių procesų galią, žmogaus sugebėjimą greitai spręsti ir veikti.

– Sutinku. Nepamenu, kas pasakė tokią mintį: jis matematiku būti negali – stokoja fantazijos. Tad fantazijos, estetinio pojūčio reikia visose veiklos srityse. Jeigu savo studentams turiu sugalvoti savarankiško darbo užduotis, stengiuosi jas pateikti kuo patraukliau ir įdomiau.

– Juozai, su kurių pasaulio šalių tos pačios srities fanatikais bendrauji internetu?

– Lietuvoje tokių bendraminčių, manau, yra, bet jų, matyt, nesurandu. O pasaulyje – su Australijos, Olandijos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Rusijos. Kol kas "neatradau" Afrikos ir Japonijos.

– Ar akivaizdžiai tenka bendrauti su ten gyvenančiais žmonėmis?

– Tai sunkiai įgyvendinama, nors susitikimai vyksta kasmet, šįmet – Čikagoje. Nelabai ten važiuoti ir noriu. Susirenka elitas, labiau materialiai apsirūpinę žmonės. Tarp jų nelabai jaukiai jausčiausi.

– Kaip tada supranti "elito" sąvoką?

– Na, išsprūdo toks žodis... Tie žmonės, kurie seniai domisi galvosūkiais, yra sukaupę didžiules jų kolekcijas – apie 14 000 įvairiausių galvosūkių. Manau, kad žmogus, rimtai besidomintis šiais dalykais, turi nuolat konstruoti, o ne laikyti tarp stiklų tarsi užkonservuotus. Be to, muziejuose labiau dominuoja estetiniu požiūriu patrauklūs eksponatai, kai kurie jų pagaminti iš medžio. Beje, yra ir virtualus muziejus (http: //www.twistypuzzles.com), kuriame yra ir mano keli darbai.

– Dabar siūlau kiek pasukti pokalbio vėjarodę. Ar Tu gali iš pirmo žvilgsnio nustatyti savo studentų intelekto koeficientą?

– Manau, kad ne. To niekada nedarau. Per semestrą pastebiu, kurie gabesni vieniems dalykams, kurie – kitiems. Iš pirmo žvilgsnio nenorėčiau spręsti. Ir šiaip tie testai nėra jau tokie visa apimantys. Sėkmingam darbui ir karjerai būtini ir kiti dalykai. Yra aukštu intelekto koeficientu pasižyminčių žmonių ir iš esmės didesnių darbų nenuveikusių. Sugebėjimas mąstyti yra labiau įgimtas, tačiau jį reikia ir treniruoti.

– O ar Tau neatrodo, kad dabartinio jaunimo hipertrofuotas domėjimasis internetu neigiamai veikia bendravimą, skatina susvetimėjimą? Aš asmeniškai nemažą kaltės dalį dėl to suversčiau neadekvačiam virtualiosios tikrovės sureikšminimui.

– Manau, kad anksčiau komunikavimo priemonių buvo mažiau, žmonių bendravimas buvo nuoširdesnis. Dabar mes keičiamės trumpomis žinutėmis elektroniniu paštu ar mobiliaisiais telefonais. Dabartinės komunikacijos priemonės atveria naujų galimybių, plečiasi kontaktai, nors ir paviršutiniški... Matyt, kitaip neįmanoma. Šį procesą galima prilyginti elektros srovės tekėjimui ten, kur mažiausia varža, arba, pvz., rutulio riedėjimui į žemiausią daubos vietą.

– Nenorėčiau su Tavimi sutikti. Žmogus yra Žemės šeimininkas – visi seniai tą žinom. Tai jeigu jis mato, kad tam tikra jo veikla turi neigiamų pasekmių, kodėl jos negalima pakoreguoti? Juk būtina ką nors daryti. Jei paliksime viską savieigai, vėliau galėsime sau prikaišioti atsakomybės stoką.

– Galbūt. Gal iš tiesų stokojame atsakomybės, bet aš visada buvau laisvo pasirinkimo šalininkas. Manau, kad kiekvienas žmogus privalo pirmiausia atsakyti pats už save, o pažangos sustabdyti mes nepajėgūs.

– Neketinu statyti užkardos techninei pažangai. Bet svarbu pažaboti jos destruktyvias apraiškas.

– O kalbant apie jaunimą, manau, kad jam reikia pasiūlyti kitokio pobūdžio veiklos alternatyvas ir pernelyg nesureikšminti tų neigiamų pasekmių. Jei bus sąlygos pasirinkti, jei sugebėsime tinkamai skatinti jauną žmogų, didelių problemų neturėtų kilti.

– Juozai... atleisk... pokalbį norėčiau baigti asmeniniu pastebėjimu: Tu man labai panašus į vaiką...

– Gali būti... Vaikystėje nebuvau lepinamas žaislais, tai dabar, matyt, norisi atsigriebti...

Kalbėjosi Birutė Janulevičiūtė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3984. Nagine2003-06-16 19:34
Rašot "...normalūs žmonės neįdomūs..." Matematinės statistikos požiūriu - taip. Individo-asmenybės prasme , matyt, tektų diskutuoti. Gal tie normalieji tik išoriškai nuobodūs ir iki to, kas juose originalu, reikia " prisikasti"? Tam tikrą nenormalumo procentą jie svyje nešiojasi. Panašu, kad anomalijos ( Kaip ten matematikoje? Reiškinio + ir - kvantiliai ? ) dažniausiai būna akivaizdžios, intriguojančios, bet "pakasus" giliau neretai gali atsiskleisti nykios plynios.

4130. esu Sol2003-06-22 10:52
Nuostabus pokalbis! Grazus zmones. Aciu!

18747. n hfbhsf dgvfdgyfvsdygfsdhuybvfyšgdvyfgdvygf :-( 2004-06-28 17:44
ate

34358. ane.......... :-) 2005-05-26 14:26
mano nuomone viskas yra crayzy kas susuję su matematika:)

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:50 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba