ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-14 nr. 656

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Apylinkės ir Herodotas (24) • SIGITAS GEDA. Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse (14) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Scenos: pakelėse, paežerėse (6) • VICENTE ALEIXANDRE (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (16) (17) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje (11) • RASA ČERGELIENĖ. Poezija (1) • Niekur ir Visur yra visai tas pats (3) • MURRAY W. STEIN. Junginė analizė ir dvasingumas (12) • Žaidimai abstrakcijų erdvėje (7) • ERIKA DRUNGYTĖ. Kai profesija yra angelas (29) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas yra kas mano name? (1) • JONAS TRINKŪNAS. Šventyklų lankymas Anglijoje (10) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ALGIMANTAS MANKUS. Paskutinį kartą Girtųjų kaime (15) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (59) •

Šventyklų lankymas Anglijoje

JONAS TRINKŪNAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Prie naujosios hinduistų šventyklos Londone
Autoriaus nuotrauka

Mano bičiulis sikhų tikėjimo indas Radžinderis gyvena Anglijoje. Vilniuje jis porą metų mokė anglų kalbos. Tuomet ir susipažinome. Lietuva jam tapo ypatinga šalimi, kurią jis tiesiog įsimylėjo. Praėjusių metų pavasarį Radžinderis pakvietė mane paviešėti Anglijoje ir susipažinti su indų, o ypač sikhų, gyvenimu.

Apsistojau Wellingborough – mažame miestelyje, 100 km į šiaurę nuo Londono. Iš dar žiemiškai šaltos Lietuvos patekau į žaliuojančią ir žydinčią Angliją. Visas mano buvimas Anglijoje buvo susijęs tik su indais – sikhais. Todėl ir įspūdžiai tokie, tarsi būčiau lankęsis Indijoje.

Pirmiausia apie sikhus. Pendžabe – Vakarų Indijoje – XV–XVI a. kilo religinis judėjimas. Jis buvo reakcija į islamo skverbimąsi. Jo pagrindu susiformavusi religija tapo etnine Pendžabo religija. Sikhizmo kūrėjais ir formuotojais daugiau nei du šimtmečius buvo dešimt guru – dvasinių vadovų. Jų hinduizmo, sufizmo ir kitų vietinių religijų pagrindu surašytos religinės išminties knygos sudarė šventąją knygą "Adi Grant". Ši šventoji knyga tapo karingųjų sikhų garbinimo objektu.

Radžinderio tėvas buvo žinomas Pendžabo veikėjas, jis priešinosi Indijos padalijimui 1947 metais. Jis kalbėjo didžiuliame sikhų mitinge prieš padalijimą, kitą dieną įsiutę musulmonai jį užkapojo peiliais. Visa šeima bėgo į rytinį Pendžabą, motina viena augino penkis sūnus.

Londone pirmiausia aplankėme Radžinderio brolį, apie kurį buvo pasakyta: "Mūsų giminėje jis yra šventasis". Gyvena tipiškame dviejų aukštų namelyje. Vidus įrengtas indiškai – prabangiai, visur kvepia kažkokios žolės, kabo sikhų šventųjų paveikslai. Skamba indiška muzika. Beje, indų muzika mane lydėjo beveik visą viešnagę. Sikhai savo šventuosius tekstus visą laiką gieda. Per šventes giedojimas tęsiasi 20 val. per parą.

Saulėtas sekmadienio rytas. Radžinderis atneša arbatos su pienu, apačioje, svetainėje, skamba sikhų giesmių įrašai. Girdžiu – Radžinderis tyliai pritaria. Tas pat būdavo ir kaskart važiuojant mašinėle. Sikhų giesmės, atrodo, begalinės, jų šaltinis – šventraštis. Apie ką giedama? Pavyzdžiui: "Aš niekuomet nemirsiu, nes mane saugo Didysis Guru" arba "Teisybė viską nugali" ir t. t. Šitas eilutes jie gali kartoti dešimtis kartų. Šventraščio tekstas – išmintingų sakinių begalinė virtinė – apie šventus sikhams dalykus.

Važiuojame į naują hinduistų šventyklą, pastatytą 1992–1995 m. Ilgai klaidžiojame po Londono Neasdeno rajoną, kol surandame. Šventykla balta, didinga, ją sudaro keli didžiuliai pastatai. Radžinderis buvo pranešęs, kad atvyksta svarbus svečias. Todėl prie šventyklos vartų jau laukė būrelis vyresniųjų. Jie pagarbiai mus sutiko ir vedė vidun. Mus lydėjo jauni žmonės, kurie nedelsdami vykdydavo visus pageidavimus ar nurodymus. Radžinderis visur mane pristatinėjo kaip svarbų tolimos šalies atstovą – teko priprasti prie tokio jo elgesio. Nusprendžiau, jog tai rytietiška pompastika, ir tiek. Pagaliau mus pristatė vyriausiajam šventikui Šri Svaminarajanui Mandirui – apyjauniam vyrui. Vyriausiasis šventikas buvo malonus ir labai dėmesingas. Viską smulkiai aiškino ir vėliau manęs taip pat klausinėjo. Šventykla ir pastatų kompleksas pastatyti neseniai ir greitai, nors darbų buvo labai daug. Balto marmuro ir raudonmedžio rūmai, viskas smulkiausiai ornamentuota, išraižyta. Koplyčiose spalvotos hinduistų dievų skulptūros, jų papėdėse anglų kalba ir sanskritu parašyta, koks tai dievas ar deivė. Pirmiausia mus nuvedė po pagrindiniu pastatu, kur įrengtas hinduizmo muziejus. Jis skirtas tikėjimo idėjoms, etikai, principams ir kt. paaiškinti. Paskui lankėme kitas patalpas. Pavyzdžiui, milžinišką religinių apeigų salę, kurioje gali susirinkti apie 5000 tikinčiųjų, nors salę šiuolaikinės technikos priemonėmis galima ir pamažinti, perskirti sienomis. Čia rengiamos jaunimo diskotekos, yra didelė sporto salė. Mandiras sakė: "Mums labai svarbu jaunimas – hinduizmo ateitis". Pakvietė į balkoną ir parodė kitą didžiulį pastatą netoliese – naują indų mokyklą. Londone indų yra apie 300 000. Visoje Anglijoje – dvigubai daugiau.

Pagaliau mus atvedė į iškilmingų priėmimų salę, kur vaišino hinduistiniu maistu. Aplinka prabangi, turtinga, o pats Mandiras – asketas.

Įsitikinau, kad beveik visos indų religijos susijusios su konkrečiais guru – dvasiniais mokytojais. Šventykla, kurioje buvau – Svaminarajano misija.

Daugiausia lankėmės sikhų kultūros centruose – šventyklose, kurias jie vadina gurdvara. Atrodo, kad sikhai visą savo laisvalaikį ir šventadienius praleidžia tokiuose centruose, savo etniniame pasaulyje. Įžengęs pro duris, turi nusiauti batus, o ant galvos užsidėti arba užsirišti geltoną skarelę. Didelėje pamaldų salėje, išklotoje minkštais kilimais, pirmiausia turi eiti prie šventenybės – šventos knygos koplytėlės. Priėjus reikia klauptis ir kakta paliesti grindis. Prieš pat nosį – didelė geležinė dėžė, į kurią būtinai reikia įdėti pinigėlių. Paskui jau gali kur nors laisvai įsitaisyti salėje ant kilimo. Pasėdėjęs (būtinai sulenktomis kojomis), pasiklausęs giedojimų, pamąstęs ir pasimeldęs, gali nueiti ir pasistiprinti valgykloje, kur viskas nemokama.

Svarbesnėmis dienomis sėdi trys giedotojai. Vienas gieda, kiti du ilsisi, ir taip visą dieną. Kadangi, kaip man aiškino, kartais giedama apie sikhų kovas ir jų kančias, giedojimas pavirsta rėkimu, riaumojimu bei raudojimu.

Lesterio šventykloje yra nemažas sikhų istorijos ir religijos muziejus. Daugybė paveikslų. Sikhų kankiniai buvo deginami, pjaustomi, badomi ir t. t., iš jų reikalauta priimti islamą. Radžinderį jaudina senoji lietuvių istorija, didvyriška kova su kryžiuočiais. Margirio susideginimas jam primena sikhų kankinių istoriją.

Sikhai nuo kitų indų pirmiausia skiriasi išvaizda. Jie augesni, išdidžios laikysenos, tikri kariai. Jų dvasinės nuostatos turbūt dar įdomesnės už išorę. Dėmesį patraukė jų puošnūs peiliai, su kuriais kai kurie sikhai, net ir moterys, vaikščiojo po šventyklą. Priėjau prie vieno žilabarzdžio ir paklausiau, kam sikhui reikalingas toks peilis. Jis paaiškino – peilis sikhui simbolizuoja būtinybę apginti beginklius žmones. O kodėl svarbiausia sikhų "Aukso šventykla" Amritsare tiesiog padengta auksu? Radžinderis atsakė: "Sikhai tuo nori parodyti, kad jie yra tokie indai, iš kurių niekas nieko negali atimti". Tuo jie ir skiriasi, anot jo, nuo hinduistų, kurių religija vertina abejingumą ir nenorą priešintis blogiui ir prievartai.

Radžinderį stebino svarbių lietuviškų ir sikhiškų (pendžabiškų) žodžių panašumas. Ką reiškia pats sikhų vardas? Pasirodo, tai "mokiniai", "sekėjai". Sikhų šventyklos gurdvara reiškia "mokytojų (guru) dvaras". Svarbus aprangos atributas lenktas peilis vadinasi "kirpan". Šis žodis giminiuojasi su "kirpti".

Apsilankėme keliuose sikhų centruose. Tai tikri etninės kultūros centrai, kuriuose rasi svarbiausias patalpas – šventovę, sporto salę, valgyklą, įvairių užsiėmimų kambarius ir kt.

Daug važinėjome į šiaurę nuo Londono, kol suradome krišnaistų centrą, o vėliau vietinių pagonių sueigos (moot) vietą. Nesistengiau įsidėmėti arba užsirašyti miestų ir miestelių pavadinimų. Jų tiek daug, gausybė autostradų – paprasta žemė ar miškelis čia retenybė. Kai naktį važiuoji, visą laiką žiburiuoja begalinės gyvenvietės.

Pro vartus įvažiuojame į didžiulį parką – medžiai, pievos, tvenkiniai. Centrinis namas – stilingi angliški rūmai, kuriuose yra 50 kambarių. Šį dvarą ir 8 ha žemės krišnaistams nupirko G. Harrisonas ("The Beatles" narys) prieš 30 metų. Mus priima dvaro dvasinis vadovas Bimalas Krišna Das, jaunas indas, ir jo padėjėjas. Rūmai įspūdingi, interjeras – medis ir visokia puošyba. Maloniai kvepia žolynais, tyliai vaikšto maldininkai. Šnekamės erdviame kabinete, vaišinamės saldumynais. Pasakoju apie Lietuvą, Romuvą, baltų tikėjimą. Pasiūlo apžiūrėti rūmus. Einame per kambarius, kuriuose sėdi žmonės, merginos pina gėlių vainikus, groja indiškais instrumentais, kitur meldžiasi, girdėti šnabždant "Krišna, Krišna..." Įeiname į puikų kabinetą, matau – prie stalo sėdi šventikas, bet nejuda. Gal medituoja ar mąsto? Ar reikės prisistatyti? Jis kažkoks nepaprastas. Pagaliau suprantu – tai labai realistinė skulptūra. Bimalas aiškina: "Tai Krišnos sąmonės organizacijos įkūrėjas, veikęs prieš 30 metų. Čia jis lankėsi trumpai, miegojo gal porą naktų". Jo garbei įrengtas kambarys su puošnia lova, kurioje jis miegojo, net batai pagarbiai padėti ant stalelio. Ateiname į pamaldų salę. Už blizgančių grotelių yra erdvė, kurioje gali būti tik šventikai. Priekyje, žinoma, stovi didelė geležinė aukų dėžė. Bet įspūdingiausias altorius – visas spindi, mirguliuoja sidabru. Jis padarytas Indijoje, Gudžarate. Ant sienų kabo paveikslai – Krišna, šventyklos įkūrėjas ir kt. Kitame salės gale ant išpuošto paaukštinimo sėdi anas kabinete matytas šventas žmogus.

Apsilankęs hinduistų, sikhų ir krišnaistų šventyklose įsitikinau, kad indų tradicijose guru yra ne mažiau svarbūs nei jų dievai. Sikhai savo dievą vadina keliais vardais, bet vienas iš jų – "Aukščiausias Guru".

Krišnaistai (jų dabar nedaug – vienas kitas) meldžiasi sėdėdami ant grindų. Bimalas man paaiškino, kad dvare nuolatos gyvena 50 maldininkų, kiti reguliariai lankosi, dauguma jų – anglai. Daug svečių. Bimalas pasiūlė padaryti mažą ekskursiją lauke. Nuvedė į karvių fermą, kuri vadinasi cow preservation – karvių globos centras. Jų čia nežudo, neskerdžia, o leidžia ramiai baigti dienas. Jos melžiamos rankomis, veršiukams leidžiama žįsti, kiek tik jie nori. Man pasirodė, kad Lietuvoje tokių globojamų karvių būta daug. Dabar, moderninant ūkius, einant į Europą, karves vis dažniau įstato į stakles. O čia karvių laimę mums rodė su pasididžiavimu. Jos buvo išleistos į didelę pievą. Bimalas pasiskundė, kad aplinkiniai gyventojai Krišnos centrą padavė į teismą. Motyvas – per daug automobilių atvažiuoja, gadina jie orą, o lankytojai triukšmauja. Aišku, tai krišnaistų priešų darbas. Dabar centras bylinėjasi, kreipsis į Europos teismą. Atsisveikinant gavau dovanų knygą apie Krišną ir statulėlę.

Į Baldocką atvažiavome sutemus. Ieškome "Broken Drum" alinės. Šiaip taip surandame, lauke stoviniuoja keli anglai – vyrukai ir merginos. Kai susirinko 15–20 žmonių, nuėjome į netoliese veikiančią kitą alinę. Ten susispietėme viename šone sustumdę staliukus, pasiėmėme po didelį stiklą gėrimo ir ėmėme bendrauti. Atsidūrėme dėmesio centre. Visi labai domėjosi Romuva, Radžinderis aktyviai pasakojo apie Lietuvą ir Pendžabą. Mus priimanti grupė – Pagonių federacijos nariai. Jie ką tik buvo atšventę Lygiadienį ir mums rodė šventės nuotraukas. Jie turi giraitę ir porą kalvelių, kur renkasi švęsti. Klausinėjo apie Romuvos reikalus. Radžinderis labai karštai agitavo aplankyti Lietuvą. Jis kalbėjo, jog Lietuva indams – amžiais kovojančios už nepriklausomybę tautos pavyzdys. Jam nuostabiausia tai, kad lietuvių tik 4 milijonai. Jie apsigynė, išsilaikė ir net valstybę turi. O sikhų yra 20 milijonų (kitais duomenimis – 10 milijonų), bet valstybės jie neturi.

Antradienį niekur nevažiavome, vaikščiojome po Welingborough, aplankėme įdomų turgelį, vėliau – miesto biblioteką. Vakarop nuėjome į hinduistų šventyklą, kur turėjo vykti pamaldos. Atėjome nurodytu laiku, radome tik šventiką ir moterėlę. Jie pradėjo giedojimus, moterėlė vis barškino kabantį varpelį ir pritardavo visai nedarniai. Juodu sustodavo prie kiekvieno dievo statulos ir ilgai giedodavo. Šventikas su degančia apeigų žvakide vis suko spirales. Tuomet atėjo dar viena moteris ir vyras, jie prisidėjo prie giedojimo. Moteris su lėkštele apėjo visus esančius ir surinko kiek pinigėlių. Paskui apgiedojo dar vieną dievą, ir vėl moteris su lėkštele ėmė rinkti pinigus, dėjo jau tik kas antras (trečią kartą jau niekas nedėjo). Tai tęsėsi gal valandą. Šioje šventykloje buvo ir kėdžių, todėl galėjau pasėdėti. Pasibaigus apeigoms priėjau prie šventiko ir paprašiau paaiškinti, kokie dievai čia garbinami. Jis mielai sutiko ir viską iš eilės paaiškino. Visos sienos nukabinėtos dievų ir šventųjų paveikslais. Radau Sai Babos, Guru Nanako (sikhų įkūrėjo) ir kitokių religijų šventuosius, viename altoriuje stovėjo džainistų šventojo Mahavyro skulptūra. Tai patvirtina, jog hinduistų religija yra visa apimanti, nors ir kalbama apie Sai Babos religiją ir kt. Visas atšakas priglaudžia didysis hinduizmas.

Atėjo dar 6–8 žmonės ir, susėdę pusračiu, ėmė medituoti, paskui garsiai skaityti šventą knygą ir diskutuoti. Sužinojome, kad čia kartą per savaitę renkasi Bhagavadgytos būrelis, skaito ir aptarinėja atskirus skirsnius. Atėjo Radžinderis. Jis paskelbė, jog svečiuose esąs žymus Rytų Europos veikėjas. Būrelio nariai ėmė klausinėti apie Lietuvą, jos istoriją ir t. t. Vėl visi buvo pakviesti aplankyti Lietuvą. Atsirado ne tik norinčių ten važiuoti, bet ir pastatyti hinduistų šventyklą, o dvi moterys pasišovė išmokyti mus šokti indiškų šokių. Žinoma, labai suabejojau tokios iniciatyvos reikalingumu, bet patylėjau. O gal tai ir atsitiks po dešimties metų, kai jau būsime europinės gerovės šalimi? Radžinderis vieną mažytę tamsiaveidę indę ėmė kalbinti išgerti kartu kavos, gal pas jį namuose, gal dar kur. Tuomet ji pati pakvietė į svečius. Radžinderis man tyliai pasakė, kad ši moterėlė, kuri man pasirodė kažkokia vargšė, yra žymi medicinos daktarė, per mėnesį uždirbanti 5000 dolerių. Sako, važiuojam pas ją, pamatysi, kaip turtuoliai gyvena. Ji gyvena mažytėje gyvenvietėje keli kilometrai už miesto. Namas erdvus, puošnus, kabo paveikslai. Geriam kavą ir kalbamės.

Noriu papasakoti apie sikhų šventąją knygą. Pamaldų salėje reikalingumu, bet patylėjau. O gal tai ir atsitiks po dešimties metų, kai jau būsime europinės gerovės šalimi? Radžinderis vieną mažytę tamsiaveidę indę ėmė kalbinti išgerti kartu kavos, gal pas jį namuose, gal dar kur. Tuomet ji pati pakvietė į svečius. Radžinderis man tyliai pasakė, kad ši moterėlė, kuri man pasirodė kažkokia vargšė, yra žymi medicinos daktarė, per mėnesį uždirbanti 5000 dolerių. Sako, važiuojam pas ją, pamatysi, kaip turtuoliai gyvena. Ji gyvena mažytėje gyvenvietėje keli kilometrai už miesto. Namas erdvus, puošnus, kabo paveikslai. Geriam kavą ir kalbamės.

Noriu papasakoti apie sikhų šventąją knygą. Pamaldų salėje šventoji knyga yra vienintelis religinis simbolis ir garbinimo centras. Po blizgančiu baldakimu pridėta visokių puikių užtiesalų – blizgančių, spalvotų. Sėdi barzdotas šventikas ir saugo šventenybę, kartais pamojuodamas balta šluotele – pagarbą reiškiančia vėduokle. Iškilmingiausiu momentu šventoji knyga išvyniojama, atskleidžiama ir giedama iš knygos, paskui atitinkamai vėl įvyniojama. Radžinderio namuose prašau parodyti šventąją knygą. Atsinešė apdulkėjusį lagaminą (matyt, ne dažnai atidaro). Sau ir man uždėjo ant galvos skareles, paleido giesmių įrašą. Atvėręs dangtį, nuėmė įvairiausias skaras, šilkines, spalvotas skepetas. Ant stalo padėjo baltas pagalvėles, paruošdamas vietą šventajai knygai. Pagaliau išvyniojo didžiulę knygą pendžabų kalba. Ji yra gal 2000 puslapių, parašyta devanagari rašmenimis. Atvertė ir ėmė skaityti. Tūkstančiai giedamų tekstų, vadinamų ragomis. Tai sikhų išminčių guru tekstai. Pirmiausia apie dievą, kuris minimas įvairiais vardais – Didysis Guru, Išvara (to paties vardo ir hinduistų dievas) ir kt. Sakyčiau, tai Simono Daukanto variantas, kai jis aiškino, jog Dievo vardų yra daug. Labai daug tekstų apie žmonių elgesį, gerą būdą, dorovines nuostatas, išmintį ir t. t. Maždaug tai, ką mes turime lietuvių folkloro rinkiniuose. Klausiu, ar yra tekstų apie pasaulio kūrimą kaip Biblijoje. Tokių aiškinimų nėra, bet yra nemaža gėrėjimosi ir stebėjimosi pasaulio kūrinija.

Mažame kambarėlyje kompiuteriu rašiau tekstą, kurį turėjau skubiai nusiųsti į Vilnių. Du kartus parašiau tą patį tekstą ir abu kartus jis dingo kompiuteryje. Jau ėmiau rašyti trečią kartą ir pasiskundžiau Radžinderiui. Jis parodė priežastį – sikhų šventąsias knygas laikiau po staleliu, prie kojų. Taip padariau, nes nebuvo kitos laisvos vietos joms padėti. Radžinderis sakė – šitas knygas reikia laikyti ant galvos, jas privalu labai gerbti, o tu laikai jas ant grindų, todėl ir nesiseka tau.

Radžinderis pakvietė važiuoti į didelę ūkinę parduotuvę, jos savininkas lietuvis Vasiliauskas gyvena čia nuo karo laikų. Nuvažiuojame, Radžinderis pradeda kalbėti su pardavėju, klausdamas, kur savininkas. Ateina toks vyrukas – Vasiliauskas jaunesnysis – naujas savininkas, jo tėvas jau sėdi namie, nes įgaliojimus perdavė sūnui. Radžinderis, rodydamas į mane, pradeda aiškinti, kad aš esąs lietuvis, profesorius iš Vilniaus. Vasiliauskas tik mestelėjo žvilgsnį į mane ir, atrodo, net nepasisveikino. Toliau jie kažką kalbėjosi, pasisukęs nuėjau pasidairyti po parduotuvę. Paskui išėjome laukan. Mano draugas stebėjosi tokiu jaunojo Vasiliausko elgesiu. Prisiminė, kaip prieš keletą metų pas senąjį Vasiliauską buvo nuvedęs lietuvaitę Žanetą. Tas tuomet beveik išsigando ir neparodė noro bendrauti su tautiete. Jie tuomet pamanė, kad jis bijojęs prašytojų.

Keista padėtis. Radžinderis įvairiuose susitikimuose su indais ar anglais skelbė susižavėjimą maža, bet narsia ir garsia lietuvių tauta. Kiekvienas lietuvis turįs didžiuotis esąs lietuvis. Aš pats didžiuojuosi, bet kai paklausau Radžinderio liaupsių, dar labiau didžiuojuosi. Susitikimas su Vasiliausku grąžino į tikrovę. Radžinderis sako, kad susitikę lietuviai turėtų apsikabinti, pasidžiaugti, o mūsų aplankytas savininkas turėjo pakviesti prie arbatos puodelio.

Ketvirtadienio rytą atsikėlėme ir ėmėme ruoštis kelionei į garsųjį Stounhendžą. Išvažiavome, kai didelis rūkas ėmė sklaidytis. Vėliau sužinojome, kad dėl rūko mūsų važiavimo kelyje įvyko didelė automobilių katastrofa. Stounhendžas yra į vakarus nuo Londono, važiuoti reikia 3–4 valandas. Artėjant apylinkės darėsi vis gražesnės – kalnuotos, banguotos, o gyvenvietės labai senoviškos ir įdomios. Daug šiaudinių stogų, jie labai gražūs, beveik juodi. Pagaliau iš automobilio pamatėme didingus pilkus akmens stulpus, tarsi dramblius. Prieigose daugybė ekskursijų, žmonių. Bilietas – 5 svarai. Vietovės žemėlapyje matosi, jog apylinkėse daug lankytinų vietų – pilių, milžinkapių, šventyklų ir kt. Prie Stounhendžo šventyklos (ar senovinės dangaus stebyklos?) neprieisi, akmenų stulpus gali apžiūrinėti tik iš tolo, viskas aptverta tvorelėmis. Tik per vasaros saulėgrąžą tvorelės atveriamos. Tada į šventovę suplaukia tūkstančiai senovės gerbėjų, apeigas atlieka šiuolaikiniai druidų šventikai.

Atgal važiavome vėl ilgai: arba visi lekia kaip pasiutę, arba dėl transporto kamščių vos juda. Kai grįžome į Wellingborough, didelėje miesto pievoje indai buvo susirinkę švęsti pavasario šventės. Užkūrę didelį laužą, vaikštinėjo ir šildėsi prie ugnies. Danguje švietė pilnatis. Pasidžiaugęs ja baigiau įspūdžių kupiną buvimą tarp Anglijos indų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3990. Cha2003-06-16 20:19
ner ko didziuotis, jei jo paties dukros 2 gyvena ne lietuvoj,,,,,,,,,patriotai,,,,,,,

4055. @2003-06-18 13:52
kur nebijos, gal reketuot atvazhiavo Vasiliausko...

4073. p.2003-06-18 23:28
Toks primityvus tekstas, kaip ir autoriaus sukurta nauja religija... Gal tai ir yra patrauklu - šeštokėlio lygio pezėjimas, rašinėlis "Įdomiausia atostogų diena" ? Kaip malonu didžiuotis romantine senove...

4098. v.d.2003-06-20 14:03
keista, o ma patiko-labai juokinga: parašyta matyt sekant Kristupo Našlaitėlio (Radvilos) piligrimystės atsiminimų leidimu. (o gal valdiškas inteligentas kitap nesugeba pasakoti kap tik 17 a. stiliumi ir lygiu?)

4100. p.2003-06-20 15:34
Čia galima prisiminti ir negerb. Prezidento patarėjos Lenočkos kalbėsenos stilių. Koks panašumas! Matyti, kad iš tų pačių šaltinių dvasias traukia...

4106. xX2003-06-20 21:59
Mielas Jonai, su artėjančiomis šventėmis!!!

4109. ai...2003-06-20 23:27
Tekstas nuobodus. O ir apskritai - Lietuvos pagonis sveciuose pas Britanijos imigrantus hiduistus bei budistus... Suprasciau dar jei pas kokius druidus ar asatru ispazinejus apsilankes butu... Irgi mat senosios Europos religijos ispazinejas... Sinkretistas pigaus populiarumo ieskotojas ir tiek.

18705. AV/V2004-06-27 11:28
Pasidalinta įspūdžiais... Nesupykit gerb. straipsnio autoriau,bet inf. apie krišnaistus pateikėt jau taip...na taip-tik per įspūdžius... Tiesiog paimkit ir pastudijuokit Bhagavat-Gita.Nesvarbu kuo tikit, bet rengiantis rašyti straipsnį reikėtu pasiruošti profesionaliau.... O kas tie Vasiliauskai, kad turėtų garbinti kiekvieną atvykėlį lietuvį- jis gi nežino ar jus profesorius ar paprastas sukčius (atleiskit), gal savo gyvenime tiek jau matė, kad jam dzin.... Na bet apie sikhus žinios prasiplėtė, reikės tik paieškoti inf. ir pasitikslinti ar viskas taip išties. iš esmės straipsnį įvertinčiau 7...sėkmės

33529. jorius2005-05-01 20:42
Suprantama gerai , kad Siaures Atenai dar islaiko zinias terpej; tai skeveldrele, na ir kas kad nuosirdziai naivi, bet tikra; o nepatenkintieji lai patys parodo, kas kur ir kada gali geriau kelti Romuva nei Trinkunas. Yra bedu, bet patys jas ir apleide esam, tautieciai svieto; laikas Lietuvon-Romuvon rinktis, Romintos giria apjungti sventyklom metas.

45231. Milda :-) 2005-10-21 15:49
Labai idomiai aprasei.

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:48 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba