ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-14 nr. 656

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Apylinkės ir Herodotas (24) • SIGITAS GEDA. Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse (14) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Scenos: pakelėse, paežerėse (6) • VICENTE ALEIXANDRE (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (16) (17) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje (11) • RASA ČERGELIENĖ. Poezija (1) • Niekur ir Visur yra visai tas pats (3) • MURRAY W. STEIN. Junginė analizė ir dvasingumas (12) • Žaidimai abstrakcijų erdvėje (7) • ERIKA DRUNGYTĖ. Kai profesija yra angelas (29) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas yra kas mano name? (1) • JONAS TRINKŪNAS. Šventyklų lankymas Anglijoje (10) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ALGIMANTAS MANKUS. Paskutinį kartą Girtųjų kaime (15) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (59) •

Paskutinį kartą Girtųjų kaime

ALGIMANTAS MANKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija

1987 m. sausio 1 d., -33oC.

Ir pirmąją Naujųjų metų dieną bičevozas pilnas bičių, tačiau šiandien jie išsitiesę drybso arba miega visuose trijuose aukštuose ir piktai rėkia "Zaniato!..", jei kas nori atsisėsti. Vienas bičius su kailine kepure ir puskailiniais, bet nuoga krūtine svirduliuodamas ieško stiklinės:

– Takoi den’!.. Moj den’ roždenija!.. Mne 35 let!.. Kakoi ja molod!..

– Pozdravliaju!.. – spaudžiu jam ranką.

Pro taigos pušų ir kedrų kamienus lekia ryškus raudonas saulės kamuolys. Verkia kūdikis. Ir šios amžinos kategorijos turbūt pabrėžia, kad savitas antipasaulio gyvenimo ritmas niekada nepasikeis...

Kas kūrena laužą ant Trom Agano kranto prie geležinkelio tilto tokį ankstų Naujųjų metų rytą? Kodėl čia stovi keli sunkvežimiai įjungtais varikliais? Ar ne mašinos kėbulas įstrigęs Dievo upės leduose netoli kranto?.. Taip, gruodžio 20 d. pakrautas "Uraganas" įlūžo, po ledu liko du vairuotojai ir galbūt dar nežinomi keleiviai, kurių ištraukti iš sukaustyto ledo ir sraunaus vandens vis nepavyksta...

Girtųjų kaimo tarpstotėje bičevozo niekas nelaukia, iš jo niekas (be manęs) ir neišlipa. Šaltis ir žvarbus vėjelis verčia bėgti, tik keliom akimirkom žvilgsnis sustoja ant sniegu pasipuošusių kedrų ir pušaičių, kurios žvilga saulės spinduliuose. Kaime gyvybę rodo tik iš kaminų rūkstantys mėlyni dūmai, kuriuos vėjas bloškia į pietus, ir slampinėjantys šunys, aplojantys vienišą svečią.

Tanios Kiričenko namo prieangio durys paremtos iš lauko šluota, virtuvės duris prilaiko lenta. (Tania atsikėlė pirmoji ir išbėgo pas kaimynę išgerti butelio.) Du kambariai pilni susidraikiusios patalynės ir kailinių, iš kurių kyšo nesuskaičiuojamos jaunos ir vaikiškos galvos. Vos randu vietos atsisėsti nekūrentoje virtuvėje ant suolelio krašto. Visą laiką krečia šaltis, ir bėga nosis. Nieko nesulaukęs išeinu pasižvalgyti nuo aukšto Dievo upės skardžio; žvejų uostas – mirtinai tuščias: mediniai sandėliai kiaurai perpučiami vėjo, žvejų laivai apsnigti stovi ant kranto; kitoje baltos upės pusėje tęsiasi tamsi, gūdi ir bekraštė taiga, iš kurios, gindami elnius, atvažiuoja chantai į kaimo parduotuvę pirkti degtinės, miltų ir kito maisto. Šiandien chantų rogių nematyti: šalta elniams, jiems stovėti prie jurtų arba taigoje tarp medžių yra šilčiau.

Pagaliau iš kaimynės grįžta Tania, grynakraujė šio krašto dukra:

– Ty slychal – Tolia sgorel?!

Tą dieną jos sugyventinis alkoholikas Tolia pagaliau gavo atlyginimą už 3 mėnesius. Po darbo grįžo namo jau išgėręs ir vėl išėjo į lentpjūvę. Vėlai vakare žmonės pamatė, kad prie lentpjūvės dega vagonėlis. Jo užgesinti buvo jau neįmanoma, – liko tik geležinio rėmo karkasas. Tolia vis nesirodė, bet jo draugai sakė, kad jis ruošėsi važiuoti į gretimą kaimą. Kitą dieną, apžiūrint sudegusį vagonėlį, dviejose geležinėse lovose rado dviejų žmonių apdegusius kaulus... Netoli vagonėlio dar rado tuščią 3 litrų stiklainį nuo braškės...

– Oni otmečiali den’ roždenija etogo mužyka, bul’baša... – vėliau tragediją dar papildė Tomašas.

Į laidotuves iš Surguto buvo atvykusi Tolios pirmoji žmona su sūnumi, bet prie laidotuvių jie neprisidėjo. Į telegramą "bulbašo" giminės neatsakė. Abu bičius palaidojo vienoje duobėje chantų kapinėse, sukalė vieną kryžių...

– Lutče by on zamiorz – choronit’ bylo by prijatno... – kelis kartus pakartojo Tania.

Jaunimas ir vaikai pradeda keltis, rengtis. Aš kišu ilgus malkų pagalius į krosnį.

– Do piati čiasov utra guliali, pili, – pasakoja Tania.

– Odin paren’ za 20 kopejek v lotereji butylku vina i odnu butylku samogonki vyjgral... – žiovaudama prisimena kultūros namų direktorė Alionka.

– Tebia za eto posadiat!.. – juokiasi Alionkos motina Tania.

– Konečno!.. – neprieštarauja Alionka ir tuoj klausia, ar neatvežiau ko išgerti.

Jau vidudienis, visi norime valgyti, bet nieko valgomo aplink nematyti. Patariu išvirti bulvių. Tania prisimena, kad dar yra ir marinuotų grybų. Virtuvės kampe lentynose guli keli karamelių maišeliai, vieną jų Tania pakelia ir iš tolo parodo – saldainiai jau susilydę. Tuos saldainius duoda parduotuvėje kaip "apkrovimą" ("nagruzka") 1,5 Rb už 1 kg, perkant vieną degtinės butelį. Girtųjų gyventojai vėliau iš jų verda samagoną arba braškę: saldainius ištirpdo verdančiame vandenyje ir prideda mielių. Beje, samagono varymas Girtųjų gyventojams dabar yra ilgas ir sudėtingas, tai daryti jie neturi nei jėgų, nei laiko, nei galų gale kantrybės. Todėl plačiai naudoja samagono pusgaminį – braškę: 5 kg cukraus ir 0,5 kg mielių sumaišoma kibire, kurį vėliau ir nešiojasi, kartu pasiėmę dar aliumininį puodelį.

Karštos bulvės, nors kai kurios apšalusios ir pageltusios, sušildo. Vaikai stumdydamiesi išgraibsto kelis nuo praėjusių metų likusius koldūnus. Gruziniško baltojo vyno vienas butelis – lyg į plačiąją Dievo upę išpiltas, tačiau "Utenos" alaus butelis jau muša į Tanios ir Alionkos neprablaivėjusias galvas. Pepsikolos etiketę visi mato pirmą kartą. Grįžęs iš kariuomenės (be žmonos) Tanios sūnus Vitia prisimena, kaip prieš 3 metus rudenį važiavo su vilniečių kelininkų "viliuku" pas chantus į taigą, kaip griovyje, pilname vandens, apsivertė ir pro apvirtusios mašinos langą matė plūduriuojantį lietuviško žalio likerio butelį, kurio nebuvo galima pasiekti; "viliuką" vėliau iškėlė malūnsparnis.

Per mirgantį televizorių abejingai žiūrime ledo ritulio rungtynes, klausomės rusų emigranto Tokarevo bulvarinių dainų įrašų, kurias Alionka moka atmintinai. Parodau Girtųjų kaimo, chantų ir taigos skaidres, tačiau smalsūs yra tik vaikai, tik jie išsėdi ramūs 15 minučių.

iliustracija
Autoriaus nuotraukos

– Gde Vitia s drugom?..

– Ušli v točku...

Išeina ir Alionka parsinešti indų iš kaimynės vagonėlio, kuriame šiąnakt jos draugai išmušė langą ir netyčia sudaužė du butelius samagono. Išeina ir Tania pas draugę, bet netrukus grįžta svirduliuodama ir užmiega, geležinėje lovoje sudribusi. Alionka grįžta taip pat "gotovaja".

– Ničego, v etom godu budu ja v pedinstitute!.. – Alionka vėl prisimena savo dar praėjusių metų pavasario svajonę, bet, vis dažniau išgerdama ir vis laisviau besikeikdama, ji vis giliau įauga į Girtųjų kaimo gyvenimą, kurį anksčiau taip karštai ir jaunatviškai smerkė.

Sudribę ant sofos tarp antklodžių, susėdę ant grindų, ant vienos kėdės ir suolelio, žiūrime televizorių – "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją". Ir žaidžiame su kačiukais ir katinais.

Reikia paskutinį kartą aplankyti Senosios Lietuvos palikuonį Tomašą. Pasitinka užšalę langai be užuolaidų ir prie tvoros vartelių lojantis didelis šuo, kuris taikiai traukiasi iš kelio.

– Szczęśliwego Nowego Roku, Pan Tomasz!..

– S Novym godom Vas tože!..

Tomašas kuria viryklę ir krosnį. Vos vos yra vietos ant stalo krašto virtuvėje pastatyti "Utenos" alaus buteliui, – taip stalas užverstas tuščiais stiklainiais ir dar velniai žino kuo, nors viena tuščia stiklinė ir vienas tuščias 100 g stikliukas sulaiko klaidžiojantį žvilgsnį. Tomašas greit slepia "Utenos" alų po stalu, kai į virtuvę įvirsta du vatiniuoti vietiniai bičiai. Klausantis jų sodrios keiksmažodžiais atskiestos kalbos, kyla mintis, kad ši specifinė kalba nėra jų skurdo ir nelaimių rezultatas, o atskiras ir savarankiškas antipasaulio reiškinys. Vieną pusgirtį bičių išsiveda žmona į duonos kepyklą padėti kapoti malkų. Antras, skambiai vis minėdamas motiną ir Girtųjų naujienas – braškę, samagoną ir degtinę, – išeina pats. Tik tada išgeriam alų. Šiuo metu gyvena trise, – kambaryje stovi trys neklotos, sujauktos geležinės lovos. Radijo ir televizoriaus neturi, skaito senas ir storas tarybinių rašytojų pilkas knygas. Drabužiams kabinti nėra nei pakabų, nei vinių tuščiose sienose, todėl įvairiausius vatinius meta virtuvėje ant grindų į bendrą krūvą. Tomašas negirtas, Naujuosius metus sutiko lovoje ("Kakaja raznica etot Novyj god!..), o šiandien vakare, prisinešęs iš siurblinės statinę pilko vandens, ruošiasi skalbti. Tomašas smulkiai – ir, aišku, vaizdingai keikdamasis – pasakoja apie žmogžudystę ir teismą, kuriame jis dalyvavo kaip liudininkas, ir apie atostogas gimtajame krašte prie Lydos.

– Dumal, nabiru osenju jagody, prodam – nakopliu deneg i sovsem ujedu otsiuda!!! No kak togo ubili, zapil sovsem!.. – ir patylėjęs priduria: – Ne tianet menia tuda...

– No ty byl doma, videl, kak tam liudi žyvut! Čto tebia tut deržyt? Cholod, golod i niščeta!.. – kelis kartus kartoju tuos pačius žodžius, kol Tomašas, pagaliau net pyktelėjęs, griežtai pertraukia:

– Davaj zaviažem etot razgovor!..

Tomašas pasakoja apie žmogžudystę ir teismą. Sekmadienį draugai pakvietė nuplaukti pas chantą Nikolajų. Šeštadienį gėręs, ryte vėl išgėręs, Tomašas pasiėmė į valtį dar trečdalį kibiro braškės. Pas chantą Nikolajų ant stalo prie lūšnelės rado dar pusę kibiro gėrimo, ten susitiko dar vieną bičių iš Surguto, radusį prieglobstį taigoje pas aborigenus. Visi gėrė, kol Tomašas prisisiurbęs prie stalo užmigo ir kas įvyko vėliau, nieko neprisiminė. Tuo tarpu trys bičiai, tarp jų pats Girtųjų kaimo rezidentas ir žymiausias žvejys Surovcovas, pasiėmę dar vieną chantą, Dievo upe nuplaukė toliau. Kol Surovcovas žvejų apleistoje palapinėje ant kranto tvarkė chantę, bičius iš Surguto iššovė tiesiai į krūtinę Girtųjų vietiniam bičiui. Žudikas nė metų neišbuvo laisvėje: buvo grįžęs po 9 metų kalėjimo – Surgute girtas pasmaugęs girtą sugyventinę. Šį kartą jis gavo 12 metų.

– Na konce suda sudja sprašyvajet: "Kto sledujuščij?.. Vy tam pjote vsio: samogon, bragu, odekolon!.." I kto mog podumat’ – kakoje sovpadenije! Prijezžaju iz Surguta, a tut Toliu s etim mužykom uže pochoronili... – užbaigia šią istoriją Tomašas.

Antipasaulio Girtųjų kaime ir labai šalta, ir nėra ką valgyti, ir nėra ką gerti, – reikia grįžti į Žydrąją Žemę...

Laimė, bičevozas atvažiuoja nepavėlavęs, laimė, atsidaro vieno stojančio vagono durys, – mes išgelbėti, nes šaltis skausmingai gnaibo visą kūną. Link Kogalymo į namus – į jurtas – grįžta atostogų penktos klasės mergaitė Lena su broliu, kuris apsirengęs nacionaliniais chantų drabužiais iš elnių kailių (kisy – ilgi batai virš kelių ir mamca – per galvą apsivelkamas drabužis, prie kurio prisiūtos ir pirštinės, ir kepurė, o viso apdaro kailis iš viršaus dar padengtas vienspalviu, mėlynu arba baltu, medvilniniu audiniu).

Abu chantai – našlaičiai, nesiveža jokio daikto. Lenos brolis neseniai grįžo iš Tiumenės lagerio, zonoje, kaip jis sako, trejus metus dirbo prie metalo preso. Laukiniai chantai yra nekalbūs, tylūs ir ramūs, lyg kokie protingi dideli šio krašto šunys. Užkalbinti jie nusišypso ir trumpai atsako. Chantai niekada nieko neklausia ir neprašo, – nieko jie ir patys neturi. Tiesa, kartais jie paslapčia pasiūlo pirkti žvėrių kailių ir savo gamybos elnių odos batų.

– Kak staryj chant Nikolaj žyviot?

– Žyviot. A-a, – staigiai linkteli galvą chantas ir toliau žiūri į bėgančios taigos tamsą.

– Ty eti mesta znaješ?

– A-a.

– A zviozdy na svojom jazyke?

– A-a.

1987

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3946. @2003-06-16 10:11
Ačiū autoriui už talentą - taip koncentruotai aprašyti TOKĮ pasaulį...

4001. mazuciukas nezinukas2003-06-16 21:28
Tai kad ir Lietuvos kaime daug kur tas pats. Gaila, kad apie tai niekas taip graziai neparaso. Mat, savi piligrimai ten gali buti mazu maziausiai atstumti, o gal ir paskersti. Vienas tik lietuvos - fotomenininkas - i Girtuosius Lietuvoje isdriso pazvelgt ir su jais apsiuostyt. Pries autoriu lenkiuosi, isivaizduodama, kokiais kvapais buvo sotinama jo nosis ir kokia nesvara jis turejo pakelti. Na, nebent jam tai kazkokiu budu patiko.

4067. naujoji karta2003-06-18 18:09
Būtų buvę įdomu suprasti šitą poliglotinį tekstą - nors žinočiau ar girti ar peikti, bet kadangi pusės nesupratau, tai matyt teks apsriboti nusivylimu kad gimiau per vėlai, kad galėčiau paskaityti šių dienų žurnalą.

18976. sss2004-07-03 06:56
*test*

18977. tes2004-07-03 06:57
test as

37356. R. E. Alice2005-07-06 18:10
Sveika, Pialeda. Ka siandien veiksite?

37357. Pialeda2005-07-06 18:17
Ar čia Jūs ar ne Jūs? Toks pajuodęs? Jau taip užsimaskavote, kad dabar nebežinau su kuom kalbu, bet vis tiek labas. Einu maudytis, gerti kavos, paskui reikės pinigus uždirbinėti.

37358. iarialys2005-07-06 18:26
pajuodavo cia atsitiktinai, matyt, kazkas buvo palikes "testa". Nepaskeskite, o pinigu linkiu uzdirbti daug ir lengvai :)

37359. Pialeda2005-07-06 19:04
Ooooo!Aš irgi buvau pajuodus, bet dabar jau išsimaudžiau. O dėl pinigų - taip ir padarysiu!

37361. Ygel2005-07-06 19:10
Hehehe. Visai Jus nenusiplovete, tai as jus isbalinau sykiu su savimi :)

37364. Pialeda2005-07-06 19:25
Net persigandau, galvojau, kiba visą mėlį būsite nuėmęs!

37367. Adler2005-07-06 19:42
Beje, Pialeda, mes visai pamirsome virtualiaja vonia... ta zydryne as mielai nuimciau, bet Mozilla`oje galiu tik visiems website padaryti viena fono spalva. Na, pabandysiu...

37394. gerialis2005-07-06 22:07
is svarstymo apie premijas, berods, teks kuriam laikui pasisalinti. Neisizeiskite del Raudu sienos. Tiesiog esu ten buves ir patyriau labai stipriu emociju.

38836. Hotel California > Adelei P.2005-08-06 00:48
Ar tikrai as toks siaubingai netaktiskas? Jei taip - dovanokite, juk ne is piktos valios, susizavejimas aptemdo sveika prota. Bevelyciau, kad kritikuotumete Jus, o ne kazkokia tamsta mokytoja :) Akys limpa. Labanakt.

38837. P. ialeda2005-08-06 02:22
Su manim pataikote į taktą :)

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:46 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba