ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-14 nr. 656

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

AGNĖ JUŠKAITĖ. Apylinkės ir Herodotas (24) • SIGITAS GEDA. Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse (14) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Scenos: pakelėse, paežerėse (6) • VICENTE ALEIXANDRE (2) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (16) (17) • VIRGINIJUS SAVUKYNAS. Išgelbėtojas ir Apokaliptikas Lietuvos politiniame spektaklyje (11) • RASA ČERGELIENĖ. Poezija (1) • Niekur ir Visur yra visai tas pats (3) • MURRAY W. STEIN. Junginė analizė ir dvasingumas (12) • Žaidimai abstrakcijų erdvėje (7) • ERIKA DRUNGYTĖ. Kai profesija yra angelas (29) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Kas yra kas mano name? (1) • JONAS TRINKŪNAS. Šventyklų lankymas Anglijoje (10) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (3) • ALGIMANTAS MANKUS. Paskutinį kartą Girtųjų kaime (15) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (59) •

Kas yra kas mano name?

AUDRA BARANAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

Kai vienas mano vaikų buvo mažas, kartą pasakė: "Viršuje gyvena kaimynai... Jie mano, kad mes irgi kaimynai... Bet čia gi... m-e-e-e-e-s".

Taip, čia – mes... Ne tik namo, bet ir pasaulio bamba. Tačiau name, kuriame augau nuo vaikystės, kaimynai atrodė labai realūs, kaip ir stipraus odekolono šleifas, besidriekiantis laiptais nuo žemaūgio siauraakio saugumiečio. Ir šitas kvapas, ir visi namo gyventojai man įvarydavo baimės, tuo labiau kad rusiškai nemokėjau, o beveik visi jie buvo rusakalbiai... "Zdraaaaaaaaaste..."

Tie, kurie vaikiškoms akims rodėsi gerokai senstelėję, užaugus atrodė lygiai taip pat. Žinoma, vėliau jie pastebimai krioštelėjo ir turbūt išmirė. Tiesiog nebesutikdavau jų laiptinėje arba rasdavau primėtytų eglišakių, tačiau galėjau tik nutuokti, kas ir kada "iškeliavo", nes su niekuo nebendravau.

Kartkartėmis namo gyventojai keitėsi. Priešais įsikūrė putli jauna rusė ir pro rakto skylutę stebėdavo mūsų buto duris. Kairėje apsigyveno pora, kuriai iš eilės gimė trys sūnūs – šviesūs, smulkučiai, vienas į kitą panašūs, tarsi klonuoti.

Jų mama Nataša man skolindavo druskos, svogūnų, kartais kiaušinių, tačiau kurį laiką virtuvėje nieko nepritrūkau... Gal po pusmečio sutikau ją laiptinėje – sunkiai vilkdama kojas lipo aukštyn. Buvo prietema ir iš pradžių pamaniau, kad tai jos mama, tik kažkodėl be galo suvargusi... Nataša buvo vienintelė kaimynė, apie kurios mirtį vis dėlto sužinojau.

Pirmame aukšte gyveno triukšminga šeima, apie ją išgirsdavau net prieš savo norą. Senoji Sima jaunystėje buvo gražuolė, o vėliau be perstojo gėrė. Jos jaunesnioji duktė, irgi Sima, to "brudo" neėmė į burną, bet amžiams paveldėjo papurtusį, blyškų alkoholikės veidą. Keturi jos broliai buvo girtuokliai, mušeikos, o vyresnioji sesuo – prostitutė... Tos šeimos tėvas negėrė visai, nuolat vilkėdavo baltais marškiniais ir kantriai rūpinosi dukters prostitutės vaiku.

Mergaitė augo gera ir tvarkinga, bet kadangi matydavau ją retai, ji lyg ir per greitai išstypo. Ką tik buvo maža, bet ūmai jos akys ėmė paslaptingai švytėti, šypsena švietė iš tolo, o palaidi garbanoti plaukai atrodė taip, lyg būtų iškedenti drėgno, gaivaus paupio vėjo. Kol tomis keliomis pakopomis ji užliuoksėdavo į viršų, vasarinė suknelė, besiplaikstanti aplink jos įdegusias kojas, atrodydavo lengva ir ažūrinė... Bet vieną dieną (Dieve, kur taip skubi?..) suknelių nėriniai apsunko, eisena sulėtėjo, svaigus akių žvilgsnis prigeso ir ji daugiau nebesišypsojo...

Kai prieš dešimtį metų persikėliau į kitą namą, jame irgi buvo mergaitė. Ji taip pat labai greitai užaugo, tiesūs balti jos plaukai siekė pečius, ir tas pažįstamas akių spindesys... Ir kaip staiga viso to nebeliko, lieknas kūnelis keistai sukumpo, ir pro mane ji praeidavo pavargusios, nusivylusios, gyvenimą perpratusios moters veidu...

Naujo namo gyventojai man neatrodė reikšmingi. Ilgai net nemačiau reikalo sveikintis su jais. Dabar jau sveikinuosi (aš mandagi), bet nė vieno jų nepažįstu, nežinau, kuo jie vardu.

Tiesa, apačioje gyvena armėnai, šalimais – vieniša moteris su vaiku, o kas gyvena viršuje?..

O viršuje gyvena kaimynai. Jie mano, kad mes irgi kaimynai. Bet mums juk nusispjaut, ką jie mano...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


4068. zarza2003-06-18 18:32
geras stilius, tik as taip ir nesupratau kodel tos mergaites visos is eiles taip greitai seno, gal ten koks mergaiciu virusas?:) belieka tik pasidziaugt kad autores jis visgi nepaliete, o gal tiesiog tai matosi tik is salies?..

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:45 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba