ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-05-07 nr. 747

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (139) • ANDRIUS MARTINKUS. Didžiojo inkvizitoriaus apologija ir išpažintis (19) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Apie tylią "Klasiką" ir garsų klasikąRAMŪNAS JARAS. Dresdenas (10) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pelenė iš Korėjos; ir ne tik...SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiSu AUDRIUMI NOVICKU kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Trispalvė, cepelinas ir kibinas (1) • MARIJA ŠABORŠINAITĖ. nuteisti negalima pasigailėti (1) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (5) (43) • LAIMANTAS JONUŠYS. Klajūno pasakos ir mįslės (12) • RYTIS RADAVIČIUS. Baltojo Maiko pasaulis (1) • PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ. Runų raštas (7) • Su FRANCIS FUKUYAMA kalbasi François Armanet ir Jeanas Gabrielis Fredet. Valstybė kaip pelningas sumanymasRASA ČERGELIENĖ. Katės

Karalienės sekretai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 14

Tai, kas klibina pamatus

Kosminės tvarkos jausmas (anksčiau – dermė, sukurta Dievo): tai, kad upės neišsilieja iš krantų, saulė ir mėnuo keičia vienas kitą neaplenkdami, žvaigždės naktį, medis su paukščiais šakose, miestai su mūro sienom – visa tai teikė rimties ir solidumo žmogaus būčiai.

Kada viskas nepatvaru, griūva ir griaunama, ardoma, plėšoma, kada iš Dievo – vienos abejonės belieka, – kaipgi galėtų būti laimingas žmogus?

Dantys, kojos, vaizduotė – kaipgi tai galėtų išlikti nepažeista?

Mūsų valdininkai: tarnauja, tarnauja, paskui apsivagia, gula į ligonines, pusmečiui dingsta... Po metų – vėl valdininkai.

Mūsų intelektualai: triukšmauja, diskutuoja, paskui gula į psichiatrines, paskui išlenda ir – vėl triukšmauja, diskutuoja...

Lyg niekur nieko. Gyvenimas eina toliau.

Dar apie bežodį teatrą

Tam, kad E. N. bene pirmasis taip smarkiai stumtelėjo kalbą, žodžius iš aktorių lūpų, o vienu metu net norėjo užklijuoti marle jų "zūbus", motyvaciją galėtume rasti kad ir šventraščiuos.

36 s. 65 (65) – apie paskutinę teismo dieną, kada Viešpats nori teisingo liudijimo:

"Šiandien uždėjome antspaudą Mes ant jų lūpų ir kalbės Mums jų rankos, ir liudys jų kojos, ką jie įgijo".

Taigi – kalba yra toks daiktas, kuris parankus melui. Liežuvis "išsuka".

Prie prasmės grįžus

Nėr abejonės, kad prasmė dingsta ten, kur nėra gyvenimo. Jeigu nevertinamas patsai gyvenimas, tada nevertinamas žmogus, laikas, istorija, tauta, šeima...

Visa tai, kas yra, ką duoda gyvenimas. Senojoje, t. y. tradicinėje vertybių sistemoje viskas plaukė iš to, kad žmogus ir gyvenimas yra savaime suvokiamos vertybės. Be galo didis, kosminis, dieviškas daiktas.

Suprantu, kad žmogus turėjo būti kuklesnis (pavyzdžiui, gamtos atžvilgiu), betgi išbraukus žmogų iš pasaulio struktūros – niekas neturi prasmės.

Išties kvailai (arba labai egoistiškai) skamba poeto prisipažinimas, neva jam užteks to, kad jo eiles "skaitys vabzdžiai etc.".

Geriau iš karto reikėjo ieškoti būdo, kaip su jais susikalbėti.

Prasmė tada, kai viskas savo vietose.

Išprotėjimas: moterytė, pasiryžusi pasiūti čebatus...

Dievui.

Dieviškas išprotėjimas

Pritarti žiogui ar varnėnui. T. y. dėkoti, džiaugtis, giedoti išvien.

Šitai aš suprantu.

Tai, kas pasikeičia negrįžtamai

Ogi žmogaus jausmai. Jų intensyvumas. Keliskart prie upės ir nuošaliose gatvikėse girdėjau dainuojančius žmones. Šiaip sau – po vieną, eina ir niūniuoja arba progiesmiu.

Ir aš taip darydavau. Ir dar smarkiau. Dabar gi – ne. Ir labai kvaila man tai atrodo.

Beveik kaip J. Mikelinskui – sapnai.

Ar seni žmonės liaujasi sapnavę? Šitai dar sužinosiu.

Balandžio 16, trečiadienis

Regisi, kad žmonės nėr visai mirę. Mitinguose daugėja jaunimo. Sykiu atsiranda ir humoro, gyvų metaforų.

Kai atsirado kandidatas, pavarde Paviržis (vietoj Zuoko), gimė plakatas:

        Apaugsime viržiais!
Laiškelis internete: "Man liūdniau gyventi, kai Vilniaus meru tapo kažkoks maumas..."

37 sura

Galingas abejojančių klausimas (apie Mahometą, skelbiantį savąjį tikėjimą):

"Nejaugi mes iš tikrųjų apleisime savo dievus dėl išėjusio iš galvos poeto?" (34, 35)

Jeigu interpretuotume poezijos ir tikėjimo klausimą: nė vienas iš poetų nepakeitė tikėjimo.

Poezija egzistuoja kaip religijų papildai.

Pačiose religijose apstu poezijos. Poetinė pasaulėžiūra (beveik) neatskiriama nuo religinės.

Bėda, kad atsiranda vis naujų poezijų, ir ankstesniosios priešinasi.

Norom nenorom viskas atsimuša į Hölderlino tezę: patsai žmogaus buvimas žemėje yra poeto buvimas.

Dar vienas medis

Arabiškai zakkym arba zakum.

Auga iš pragaro. Vaisiai kaip velnių galvos. Juos skina ir jais pilvus prikemša nusidėjėliai. Užgeria verdančiu vandeniu ir vėl – šmurkšt į pragaro vidurį.

Visokių esama medžių! Šitas – skriaudikams gundyti.

Balandžio 17, ketvirtadienis

Velioriba

Didžuvė, ryklys, prarijęs Joną... Po to, kai tasai uždusęs atbėgo prie pakrauto laivo ir metė burtą, ir nelaimėjo...

Vaikystėje didžiausią įspūdį darė piešinėlis knygoje, kur Jona... žuvies pilve kaip trobelėje su langučiais. Žibina žvakę, o aplink – jūrės marės, o didžuvė plaukia.

Stalelis su knyga, Jona, visai nesutrikęs. Mat šlovino Viešpatį ir žinojo, kad ateis diena ir bus išganytas.

T. y. ištrauktas, nesuvirškintas.

– Jona, tik nedaryk sysio mano pilve, – prašė jį velioriba.

Žaliasis ketvirtadienis

Pelės išnešioja mano dantis... Linksmas stomatologas klausia, iš ko gyvenu.

– Rašau.

– Ir sąjungai priklausai?

– Taigi.

– O ką? Algą moka.

– Ne, tai aš jai moku. Nario mokestį.

– O kam ji tau?

– Žinot, kai jūs lupat man dantį, tai ten už durų sėdi mano žmona. Jeigu, pavyzdžiui, ji gimdytų, o aš sėdėčiau už durų...

– Tai kas?

– Nieko, bet geriau.

Balandžio 18, penktadienis

Vakar Leonidas D. per "Kultūros namų" laidą pacitavo vieną įžymų žmogų, tikrai didelį autoritetą, kad "Leninas buvo menko išsilavinimo, bet geras politikas". Ar netgi "labai geras politikas".

Toks šunsnukis! O iš tikrųjų čia tiesa. Nuo Sąjūdžio metų tuo spėjau įsitikinti. "Švarių rankų" politika, "morali" politika Lietuvoje – nebūta didesnio akių dūmimo.

Valdyti kraštą, valdyti žmones – tai ir yra šunsnukystės menas.

Nėr ko muilintis, galima pasakyti ir tai, kad šitie "menininkai" turi ir šį bei tą žmogiško, tą demonstruoja, pavyzdžiui, šeimoje. Tam tikram siauram rate.

Tai, kad jie rašo eiles, irgi nieko nuostabaus – atgailą įmanu suvaidinti. Ir dar daugelį dalykų.

Velnias irgi verkia. Sulaužęs kryželį.

Pirmapradiškumo jausena

Tą turėjo ir septintojo dešimtmečio lietuvių tapyba – koliažai.

Pavyzdžiui, P. Repšys, L. Katinas, V. Kisarauskas, V. Antanavičius.

Vakar Antanavičius (Juodkrantėje), paklaustas, ko važiavęs į plenerą, labai kasdieniškai paaiškino:

– Norėjau pasivaikščioti prie jūros, čia visad randi išmestų atliekamų daiktų. Keistų tokių...

Išties – atmestasai pasaulis, nefunkcionuojanti (visuomenėje) realybė.

Užtat kokia didelė distancija!

Distancijos nebuvimas charakterizuoja dabartinį daiktų katalogizavimą ir poezijoje, ir dailėje.

Tiek pasikeitimų per 4 dešimtmečius. Viskas "iš kito galo". Atvirkščiai.

Jeigu žmonėms nereikia distancijos, tai jie labai prisikišę žiūri. Arba stačiai – nežiūri. Menas yra viduriuos, dažnai netgi ši...noj. Ne veltui atgimė Kristijono eilutė: "Štai ir šūdvabalis, šūde sėdėdams, pradėjo dainuoti!"

Tiesą sakant, neblogas išsipildymas. Dialogas, dvibalsis giedojimas – iš dangaus ir iš š...do (žemės). Naujasis lietuvių kosmizmas. Kartais imu galvoti, kad Grūto parkas buvo naudingas papildas M. K. Čiurlioniui, bėgusiam nuo savojo Ego ("Jeigu eisiu į savo vidų, tai ten viena tamsa" – iš Sofijos prisiminimų).

Kas nors turėjo parašyti tokį eilėraštį (ar poemą?) kaip Aido M. "Priešaušrio algoritmai". Čia kažin koks "atvirkščias romantizmas". Kaip (...) sako:

– O aš geriau šū...e sėdėsiu!

Tai nėra juokinga. Tai didelis laimėjimas – prisipažinimas.

Įteisinta barbarybė. XXI a. "Coca-Colos" kraštui muziejai nerūpi.

Pirmiausia: Talibano kareiviai Afganistane išsprogdino senovines Budos statulas kalnuose.

Galiausiai: Amerikos bombos ėmė krist ant senovinių muziejų Irake. Tarp Tigro ir Eufrato, kur seniausios (7 tūkstančiai metų) civilizacijos paminklai.

Galop: išplėštas Babilonijos archeologijos muziejus. Ženevos sutartis įpareigojo nugalėtojus saugoti kultūros paveldą ir vertybes.

Japonai pirmieji paskelbė nesupirksią vogtų eksponatų.

Kunigas Vaclovas šįryt pasakė girdėjęs, kad protestuodami (dėl abejingo kariškių požiūrio) atsistatydino 3 Busho patarėjai. Kiti kalba, kad didžiausias kultūros vandalas, plėšęs muziejus jau seniai, buvo pats Sadamas.

Apie vieną poezijos savybę

Teisingiau – poetinės kalbos. Šventų raštų kalba (ir senųjų pasaulietinių raštų, geriausiųjų iš jų) turi savybę, kuri sudilo ir išblėso bėgant amžiams – kalbos ryžtingumą.

Ją grąžino į literatūrą XX a. pradžios sąjūdžiai. Neišmanėliai ją vadina "kalbos prievartavimu, agresija prieš kalbą".

Iš tikrųjų tai yra "ištarmių kalba". S. Averincevas yra rašęs apie tai: gyvoji žemės kalba.

Dalykas tas, kad visi plepiai vartoja standartinę kalbą, poetai – ieško naujų kalbinių ryšių.

Jie atrandami vaizduotėje – jungiant gyvą detalę, pastebėjimus iš realybės ir kūrybą.

Korane, beje, rašoma, kad karaliui Daudui (Dovydui) šią kalbos dovaną įteikęs Viešpats. Rusiškai "rešitelnost’ v reči" (38 sura, 19 (20)).

Klausimas: ar tiesa, kad Simonui Kirėniečiui priklauso žodžiai: "Artinuosi atsitraukdamas"? Tai, kad "dabar atsitraukinėsiu", esu rašęs, kai sulaukiau pusamžio.

I. Bergmano (jauno) tema: moteris, troškusi matyti "veidas į veidą", išvydo Jį voro pavidalu... (Tai pasikartoja ir pastoriaus regėjimuose – 1961 metais statytame filme "Komunija".)

Žinoma, kad čia esama pamišimo ženklų. Bent jau radikalaus tikėjimo sukeliamos šizofrenijos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:32 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba