ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-05-07 nr. 747

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (139) • ANDRIUS MARTINKUS. Didžiojo inkvizitoriaus apologija ir išpažintis (19) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Apie tylią "Klasiką" ir garsų klasikąRAMŪNAS JARAS. Dresdenas (10) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Pelenė iš Korėjos; ir ne tik...SIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiSu AUDRIUMI NOVICKU kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Trispalvė, cepelinas ir kibinas (1) • MARIJA ŠABORŠINAITĖ. nuteisti negalima pasigailėti (1) • AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ. Iš praeities (5) (43) • LAIMANTAS JONUŠYS. Klajūno pasakos ir mįslės (12) • RYTIS RADAVIČIUS. Baltojo Maiko pasaulis (1) • PRANCIŠKA REGINA LIUBERTAITĖ. Runų raštas (7) • Su FRANCIS FUKUYAMA kalbasi François Armanet ir Jeanas Gabrielis Fredet. Valstybė kaip pelningas sumanymasRASA ČERGELIENĖ. Katės

Dresdenas

RAMŪNAS JARAS

[skaityti komentarus]

Edgaras bėga gatve, švytuodamas atsagstytos striukės skvernais, po kojomis blaškosi geltoni medžių lapai.

Edgaras pasuka už kampo, paskui dar už vieno ir sustoja.

Prie teatro durų būriuojasi žmonės – vyrai juodais paltais, moterys raudonomis lūpomis. Edgaras žengia artyn.

– Na, – taria jis, – na, laukiu.

Ir tai įvyksta – už poros žingsnių. Staiga Edgaras jaučia savo šąlančią ranką, spaudžiančią teatro durų rankeną. Jis paleidžia rankeną ir įkiša ranką į kišenę.

Durys užrakintos.

Sninga.

Tai įvyko kaip visada staiga, jis pastebėjo, kaip pritilo miesto gaudesys.

Edgaras apsisuka ir grįžta gatve, žarstydamas kojomis ką tik iškritusį sniegą.

Aplink gatvės žibintus spindi violetinės aureolės. Iš tamsos švysteli taksi, pravažiuoja pro šalį ir dingsta už kampo. Edgaras sustoja ir apsidairo po juodus namų langus.

– Taip, – taria Edgaras, – už langų guli žmonės ir bando užmigti, – jis nutyla ir numoja ranka. Jos tik vargina, tos kalbos su savimi.

Iš už kampo pasirodo moteris trumpu sijonu. Ji prieina ir išsitraukia cigaretę.

Edgaras blyksteli žiebtuvėliu.

Rytas. Jie guli ant sofos.

– Aš neskaičiau nė vienos tavo knygos, – taria ji kimiai.

– Gerai, – atsako jis.

Jie tyli. Edgaras pagalvoja apie storą žmoną, tvarkančią kambarį, sukišančią į vietas išmėtytus popierius... Dieve, per juos gi neįmanoma kvėpuoti. Edgaras atsikelia ir eina į virtuvę.

Moteris apsižvalgo po Edgaro kambarį. Kambarys jai kvepia šerno kailiu.

Edgaras stovi prie lango ir, ūžiant virduliui, žiūri į kitą gatvės pusę.

– Ten baras, – taria jis įėjusiai moteriai ir mosteli ranka, – kuris veikia kiaurą parą. Savininkas pavadino jį "Kiaurą parą" ir sėdi ten naktimis.

– Tu dažnai ten lankaisi? – klausia moteris.

– Ne, – atsako Edgaras, – dažniau sėdžiu čia. Nes visur vėluoju. Nežinau, kaip tai įvyksta. Jeigu išsiruošiu kur nors prieš pusvalandį, pavėluoju valanda. Jei prieš dvi valandas, pavėluoju pusę dienos. Viskas pasikeičia per... per akimirką. Nesugebėčiau nueiti į jokį darbą laiku... Ar taip būna visiems žmonėms?

– Ne, taip nėra visiems žmonėms, – sako moteris, – visi jie atvyksta į darbą laiku.

Edgaras papurto galvą ir apsižvalgo. Medžio šešėlis, krintantis pro langą, staiga atsidūrė kitoje vietoje.

Į Edgarą žiūri leidyklos sargas.

– Visi išėjo, sakau! – šaukia sargas.

– Man sakė, kad tai ne epilepsija, – taria Edgaras.

Sargas įsispokso į jį.

Edgaras žvilgteli į plastmasines leidyklos duris, tada į laikrodį. Paskui apsisuka ir išeina į gatvę.

Vakarykštis sniegas dingo. Edgaras eina gatve žiūrėdamas į pilkas pastatų sienas. Jo pėdomis seka rudas šuo.

Namuose jis gulasi ant sofos. Patalynė pilna moters kvapo. Edgaras užmiega.

– Tai atsitinka greitai, – taria jis sapne ir žybteli žiebtuvėliu. – Net girdžiu, kaip prityla miestas. Kartą susiruošiau į spektaklį. Bet viskas baigėsi kaip anksčiau – likus keliems metrams iki durų, pavėlavau. Kažkas tarsi iškanda laiko gabalą... Maistą turiu pirkti per baro savininką.

Moteris išpučia dūmą.

– Bet tu gali ištrūkti iš viso to. Ištrūkti iš apskritai visko, – taria ji, – tik pora paprastų veiksmų, kurie sužadins akupunktūrinius taškus pėdose, rankose, pilve...

Ji paliečia jo pėdas, rankas, pilvą ir pamoja pirštu.

Edgaras pasilenkia ir ji šnabžda jam į ausį.

Tai paprasta, – šnabžda moteris. Pirmiausia reikia virvės.

Jis atidaro sandėliuko duris ir randa virvę.

Ne, reikia dviejų virvių. Viena turi būti plona, pririšta prie storos. Kad būtų lengviau mesti. Visa tai svarbu – kiekviena detalė svarbi. Prie virvės pririšk akmenį.

Edgaras, gūždamasis nuo šalčio, leidžiasi laiptais žemyn. Čia guli gumbuotas betono gabalas. Edgaras pakelia jį ir pūsdamas garą ristele pasileidžia į gretimą penkiaaukštį. Stogo anga bus atidaryta.

Jis prieina prie stogo krašto, rišdamas plonesne virve akmenį. Štai jo butas ketvirtame aukšte – pilnas geltonos šviesos, matosi popieriai. Kodėl neišjungiau lempos, – šmėsteli Edgaro galvoje ir tada jis pamato žmogų savo namuose.

Žmogus žiūri į jį pro langą. Edgaras iškvepia orą, užsimoja ir sviedžia.

Akmuo lekia, tempdamas iš paskos virvę, – per aukštai, per aukštai! Ne, pavyko – dūžta stiklas, akmuo įsiveržia į kambarį.

Plona virvė, surišta su stora, kabo puslankiu tarp namų. Edgaras pririša ją prie antenos ir tekinas bėga atgal.

Įžengia į atšalusį kambarį, įtraukia vidun plonąją virvę, storosios galą pririša prie radiatoriaus ir atsistoja ant palangės.

Išlindęs iki pusės pro langą, jis apžergia virvę, šūktelėjęs apsiverčia nugara žemyn, iš kišenės išslysta raktai ir tyliai žvangtelėję lekia žemyn.

Edgaras sliuogia link kito daugiaaukščio stogo, jausdamas, kaip pėdos, rankos ir pilvas trinasi į virvę. Jis dūsta, garui veržiantis iš burnos. Pasiekęs stogo kraštą, užlipa ant jo.

Niekas neišgirdo dūžtančio stiklo, visi miega. Tik čia pat, gretimoje laiptinėje, skamba girti balsai.

Grįžęs miegoti jis nieko nesapnuoja.

Pro langą švysteli saulė. Edgaras pakelia galvą ir trina akis. Paskui atsisėda lovoje.

Dabar eisiu į barą "Kiaurą parą", atsimena jis.

Edgaras atidaro buto duris ir leidžiasi laiptais. Antrame aukšte jis išvysta tai, ką daug kartų sapnavo – laiptai iki pat pirmo aukšto subyrėję į skaldą.

Edgaras atsisėda ant krašto, griebiasi rankomis kyšančios armatūros ir pakimba ant jos. Tada šoka žemyn.

Lauke jį pasitinka vėjas. Baro, į kurį ruošėsi eiti, nėra, nėra apskritai nieko.

Iki pat horizonto plyti griuvėsių laukas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


33706. karapuzikas2005-05-09 19:26
delai mentariai pabe bota: n e r da rta n spims res ten toriams u a i - ve no virskai.

33783. blairo :-) 2005-05-11 10:44
Pažinojau vieną Edgarėlį, bet anas nieko nerašė, tik naktimis grodavo būgnais, kad nuo garso dūždavo langų stiklai. Kitas gi Edgarėlis privedė save iki haliucinacijų ir rašė, rašė, rašė, bet langų nedaužė, tačiau jo nepažinojau... tik iš to, ką rašė(o rašė visai ne man). Abu jie tokie tolimi, ir tokie artimi. Juos skiria daugybė metų ir miestų. Abu jie niekada nedirbo, o jei dirbo, tai visuomet vėluodavo į darbą. Abu jie žino, kas yra bemiegė naktis, patekus į dūmų giją vyniojančios moters pinkles, ir žino, kas yra bemiegė naktis be dūmų, be moters ir be pinklių. Bet niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai ne vienas ir tas pats Edgaras išsipildęs kūnu keliuose asmenyse.

33784. karapuziko vėlė 2 blairo2005-05-11 10:46
graži istorija. As rimtai. Gerai nupasakota. Busi priimtas i geriausiu debilu komentatoriu kuopa.

33789. blairo karapuziko vėlei2005-05-11 12:14
Ar galima likti autsaideriu(-e)? Gražių istoriojų nežinau, paprastai niekam nieko nepasakoju ir neišduodu (nestukinu ir neožinu), gražbyliauti nesistengiu, komentuoju retai, tarpe debilų nederu ir ne esmi pagerbtas (-a) tarp kretinų.

33842. zeta2005-05-12 11:34
Ale panasu, kad autorius truputi susipainiojo tarp Kafkos ir Beketo. Ka gi, pasitaiko.

33844. `2005-05-12 11:56
o gal tarp avangardines muzikos , rytu , poezijos ,o dabar ir +literaturos :)

34237. Dominantė :-) 2005-05-24 13:52
Geras. Jaras yra jėginis veikėjas, o čia jis dar ir prozą rašo. Matyt, jis yra vienas iš nedaugelio menininkų, kurie yra įvairiapusiški.

59323. tonika :-) 2006-07-10 01:23
jaras yra jaras ,ko daugiau galeciau is jo tiketis ,,,tik minciu pasklidusiu po smirdicia ,sergancio katino ausim,,,ar pannnnn....

112006. fak :-) 2008-03-12 18:28
aha...suviliojam, nusiurbiam...atskiriam nuo visu...po to paleidziam blaskytis po pasauly ir f***su visais visaip n*** k**b** laaaabai patiko:)))))jega!

Rodoma versija 24 iš 25 
0:26:27 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba