ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-07-15 nr. 805

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (33) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Jaustukai, kištukai, archetipai... (29) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie kelionių ir vaizdų netobulumą (19) • -gk-. Sekmadienio postilėALGIMANTAS MIKUTA. EilėsBRYAN APPLEYARD. Šviesai blėstant (1) • AUŠRA PAŽĖRAITĖ. Dešimties Dievo įsakymų mitas (2) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėmsVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Tapimas savimi: 2006 metų odisėja (1) • SARA POISSON. Sėdintis žmogusCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (1) • GYVENTOJAS. GyvenimasAUSMA CIMDIŅA. Beatričės kilmėSu dailininke RAMUNE VĖLIUVIENE kalbasi JUOZAS ŠORYS. Vešliosios protėvių pievos (9) • VIKTOR LAPICKIJ. StopLAIŠKAI (301) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

iliustracija
Dailininkas Arūnas Gelūnas

Ne graikas

Rein Raud. Hektoras ir Bernardas. Esė romanas. Iš estų k. vertė Brigita Urmanaitė. V.: Apostrofa, 2006.

Meilė, kokia buvo tarp senovės graikų, mūsų krikščioniškame pasaulyje dar iki galo nesuprasta. Ji pakylėta ir nuostabi, pati tvariausia prieraišumo forma – tai meilė, kurią Platonas padarė savo filosofijos esme ir kurios atgarsių galime rasti Šekspyro bei Mikelandželo sonetuose. Tai meilė tarp patyrusio, protingo, išsimokslinusio dėdės ir dar neapsiplunksnavusio jaunuolio, žavaus savo jaunyste ir energija. Jaunuolis globojamas, lavinamas, mokomas. Vyresnis dėdė perduoda jam savo žinias ir patirtį, stengiasi atsakingai, stengiasi pedagogauti net suprakaitavęs, ir galop jo akyse jaunas žmogus vis auga ir stiprėja savo žiniomis bei iškalba. Kas vyksta tarp pokalbių, paprastai neviešinama...

Poligloto ir visokių antikinių dorybių bei talentų turėtojo estuko Reino Raudo pirmas romaniukas lietuviškai. "Hektoras ir Bernardas" apie tokią nuostabią meilę. Jame sokratiški dviejų oponentų dialogai apie politiką, socialinę santvarką, meilę ir filosofiją susipina su jų pačių gyvenimo problemomis, tačiau jokio ypatingo veiksmo romane nėra – siužetas R. Raudui nė motais, nes, pasirinkus tokią esė romano formą, veiksmo beveik nereikia. Jis nebūtinas. Užtenka antikinės pokalbių dialektikos, kur vienas klausinėja, kitas atsakinėja, o iš to ginčo atsiranda tiesos iliuzija.

Bet nuo tų egzistencinių pliurpalų (prisipažinsiu nemeluodamas) jau dvidešimtame puslapyje mane pradėjo imti miegas, ir tik iš didelės pagarbos R. Raudui (puikiai mokančiam lietuviškai ir neblogai nusimanančiam apie mūsų kultūrą) prisiverčiau perskaityti knygą iki galo. Ir nieko baisaus nenutiko. Tik nuolat jaučiausi taip, lyg skaityčiau filosofinės etikos chrestomatiją XI–XII klasėms. Puiku! Pasikartojau primirštas žinias, sužinojau dar kai ką naujo apie Estijos mentalinio mintijimo implikacijas, kurios, kaip ir socialinės problemos, labai panašios į mūsiškes. Tačiau knygoje išgirdau tik tų pačių tauzalų atgarsius, kuriuos skleidžia visokio plauko politikieriai "Suokalbyje" ar kur nors kitur, kur renkasi pornointelektualai.

Man atrodo, kad pagrindinė autoriaus problema tokia: jei rašytojo kūryba turi tik estetinę vertę, tai iš tikrųjų neįmanoma nieko įvardyti ir pasmerkti, nes drauge su smerkimo objektu esi toje pačioje sistemoje. Rašyti apie kapitalizmą, pasinaudojant intelektu ir žodynu, gautu iš to paties kapitalizmo, reiškia tik viena – tuščiai leisti laiką. Viskas užslėpta kasdienybėje ir niekur toliau nueiti neįmanoma. Nes tik nebūdamas toje sistemoje gali ją suprasti ir įvertinti. Arba paprasčiausiai užmiršti. Nereikia ieškoti jokio tiesos substrato ir taip vaidinti filosofą. Pasaulyje egzistuoja filosofai ir filosofijos dėstytojai. Filosofijos dėstytojai gali žinoti tai, ko nežino filosofai, o filosofai žino tai, ko nežino filosofijos dėstytojai. Filosofas nebūtinai turi nusimanyti apie filosofijos įmantrybes. Pvz., Ludwigas Wittgensteinas niekada nebuvo skaitęs Aristotelio.

iliustracija
Knygos dailininkas Tomas Vyšniauskas

R. Raudas – filosofijos dėstytojas, į dialogų erdvę jis tegali įvesti tam tikras miglotas filosofines tezes ir antitezes ir jas priderinti prie socialinės kasdienybės problemų. Nelabai autentiškai atrodo, kai senas turtingas profesorius šiais laikais kaunasi su jaunu karštakošiu lyg koks Sokratas su Faidru. Bet tai ne pats blogiausias dalykas. Baisiausia, kad pagrindinė R. Raudo personažų problema – ne dieviškosios išminties siekimas, bet meilė MOTERIAI. Košmaras! Pasirodo, jokio platonizmo...

Skaitydamas knygutę vis laukiau, kada nuo diskusijų įkaitę vyrai ims ir vienas kitam nučiulps, pagaliau apsiramins, bet to neįvyko. O knygos happy end mane tiesiog pritrenkė. Net ėmiau nevalingai juoktis. Senis suranda jaunam jo gyvenimo mergą, o jaunas grąžina seniui jo senę. Nuostabu! Tikras seksas žodžiais. Talentingas naivuolis tas R. Raudas. Tačiau ne graikas, o estas.

Vyrukas padirbėjo eksportui. Net neįsivaizduoju šios knygos skaitytojo. Intelektualams tame romane aptartos idėjos iki skausmo pažįstamos ir jau nusibodusios. Gan bukam statistiniam Lietuvos skaitytojui bus nesuprantama. Akivaizdi nesėkmė. Knyga pavėlavo dviem tūkstančiais metų.


Porcija ledų

Jerker Virdborg. Juodasis krabas. Romanas. Iš švedų k. vertė Raimonda Jonkutė. V.: Baltrus, 2005.

Ką daryti, kai trečią savaitę už lango minus trisdešimt? Pakurstyti krosnį arba židinį. Arba tvirčiau priglusti prie drungno radiatoriaus. Sukurti kokį nors dvasinga širdies šiluma spinduliuojantį tekstą. Arba tiesiog susikurti kaitrų laužą iš savo rankraščių. Nepadeda? Sielai vis tiek šalta? Tada atsiversti A. Camus prisiminimus apie karščiu tvoskiantį gimtąjį Alžyrą. Arba vartinėti kokį pornografinį žurnalą su amžinai žaliuojančiomis palmėmis ir amžinai drėgnomis stambiakrūčių vaginomis.

O ką daryti priešingu atveju? Tarkim, jau ketvirtą parą esi pasmerktas gulėti pajūry kokiuose alžyruose. Plius keturiasdešimt. Tavo oda vietomis žioruoja ketvirto laipsnio nudegimais. Jai nepadeda jokie kremai, tau – jokie gaivieji, jokie alkoholiniai. Koktu net spoksoti į tuntus drėgnų stambiakrūčių...

Kaip gelbėti karščiuojantį kūną ir svylančią sielą? Ogi atsiversti šį jauno švedo romaniūkštį. Šaltis, ledas ir karas. Kažkur šiaurėje kažkas su kažkuo dėl kažko kariauja. Kas ir dėl ko – neaišku. Bet ir nesvarbu. Svarbu, kad skaitant darosi šalta. Ledinis kraštovaizdis. Atšiaurūs kareivos žuvėdai. Šiaurietiški vietovardžiai. Brrr... Paprastas lyg sniego gniūžtė siužetas. Keturi kareiviukai (vienas iš jų – vos ne dailiojo čiuožimo čempionas) gauna užduotį nugabenti po kapsulę į priešo teritorijoje įrengtą slaptą bazę. Gauna pačiūžas, peikenas, tabletes, jūrlapius. Ir čiuožia, čiuožia, čiuožia... Čiuožia ir šąla, šąla ir čiuožia... Kokius 150 puslapių. Kai kurie žūva, kai kurie atčiuožia.

iliustracija
Viršelio dailininkas Ramūnas Čeponis
Apipavidalinti panaudota Eugenijos Obelies fotografija

Užpakaliniame knygos viršelyje parašyta, kad tai egzistencinis romanas trileris, ne kartą apdovanotas literatūrinėmis premijomis ir lygintas su Kafkos, Conrado, Hemingwayaus kūryba. Nekreipkit dėmesio į tokią melagingą reklamą. Argi egzistencija – tai aklas įsakymų vykdymas ir kelių kvailų soldafonų žūtis? Tiesa, knygos pabaigoje buki kareivos ima filosofiškai postringauti, kad karas – tai pats gyvenimas, kad jis niekada nesibaigs, vis tęsis ir tęsis... Bet knygos tekstas p. 251, deja, nutrūksta. Jis baigiasi žodžiais: Daugiau nieko. Sniegas, debesys. Ledas, vėjas. Ir iš tikrųjų – ten daugiau nieko nėra. Ledų porcija karštą vasaros dieną.


Pražydusių pažasčių paslapčių priežastys

Audrius Musteikis. Kartieji migdolai. Eilėraščiai. V.: Vaga, 2006.

O dievai! Dar viena dar vienos filologyno išperos poezijos knyga.

Atrodo, viskas turėtų būti paprasta. Geroji motulė – Lietuvos valstybė – ima ir pasigaili. Geltonsnapį lietuvaitį išmoko italų kalbos. O šis atsidėkoja už mokslą, pvz., vertimais, taip plėsdamas kultūrinį kitų lietuvaičių akiratį. Bet kur tau! A. Musteikis, kaip ir visi buvę filologijos studentai, tvirtai tiki, kad išmoko ne vien amato. Jis moka rašyti pats! Kurti! Mamma mia!

Ši knygelė – antrasis A. M. kūrybos vaisius. (Apie pirmąjį, deja, nieko negirdėjau. Turbūt nukrito nesunokęs į kokią bergždžią žemę...) Į jį sudėti laisvu nuo darbo metu (autorius – vertėjas ir žurnalistas) sukurti eilėraštukai. Juose, kaip ir pridera, daug Italijos: Perudžos katedra, mergaitė Palermo akim, macchiato... Šiek tiek lietuviško vaikystės kaimo, nekaltos jaunatviškos meilės, žiupsnelis Dievo. Apie tai dabar rašo visi po europas pasklidę lietuviai kaimietukai...

O forma? Verlibras (pvz., "Tercijos") arba proziniai pasakojimai (pvz., "Iš amarilių gyvenimo") – pusė velnio. Tikra velniava prasideda tada, kai autorius ima stropiai kirčiuoti ir rimuoti. Išeina tokios juokingos "talaluškos", kad nors verk.

        supasi supasi voras nubudintas
        nerimą neriantis glūdintį liūdintį
        voras liesutis balkone sujudintas
              "Bus ruduo", p. 71

Bim bim bim, bam bam bam... Arba: gracijos liaunos / ir leinos / linijos mūsų / ir Kelvino Klaino / zefyrinės vėlės / esame dviese / pavasario – kur? / pavasario mėsinėj. Bim bim bim, bam bam bam, bambino!

Autorius taip užsižaidžia žodžiais, kirčiais ir rimais, kad eilutes

        dainuoju be pritarimo
        ir Dievas dainuoja –
              dėl rimo

imi suprasti tiesiogiai, be jokios ironijos. Che diavolo!

Dėl tokių perdėtų "filologizmų" sinjoras Musteikis visiškai nekaltas. Jį taip išmokė. Tik reiktų jo nuoširdžiai pasiteirauti: Si tratta di poesìa? Ir padėti nusipirkti bilietą iki Romos "į vieną pusę"...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


59542. palikuonis2006-07-15 23:02
kaip jam uztenka tiek pykcio ir ironijos? tiesiog fantastiska jau antri metai nerandu siltos recenzijos

Rodoma versija 21 iš 21 
0:25:29 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba