ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-07-15 nr. 805

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (33) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Jaustukai, kištukai, archetipai... (29) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie kelionių ir vaizdų netobulumą (19) • -gk-. Sekmadienio postilėALGIMANTAS MIKUTA. EilėsBRYAN APPLEYARD. Šviesai blėstant (1) • AUŠRA PAŽĖRAITĖ. Dešimties Dievo įsakymų mitas (2) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėmsVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Tapimas savimi: 2006 metų odisėja (1) • SARA POISSON. Sėdintis žmogusCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (1) • GYVENTOJAS. GyvenimasAUSMA CIMDIŅA. Beatričės kilmėSu dailininke RAMUNE VĖLIUVIENE kalbasi JUOZAS ŠORYS. Vešliosios protėvių pievos (9) • VIKTOR LAPICKIJ. StopLAIŠKAI (301) •

Stop

VIKTOR LAPICKIJ

[skaityti komentarus]

Tęsinys. Pradžia Nr. 26

Visai pasikeitė graffiti. Nė vieno nebeviliojo galimybė ant sienos ar tvoros užrašyti seną, nuvalkiotą kokio nors lytinio organo ar su juo susijusio proceso pavadinimą. O užrašas STOP leido pajusti riziką, ir ne bet kokią, o mirtiną! Tad jaunos merginos rausdavo iš gėdos, ant lifto durų ar jo viduje pastebėjusios keverziškai išbraižytą arba gražiai išraitytą STOP. Versdavo gėdytis ir kiti verti užrašyti šio žodžio variantai: pavyzdžiui, vietoj paprasto STOP – STOP, parašytas atvirkščiai.

Renesansą patyrė kalinių žaidimas ko-ko. Trumpai priminsime jo taisykles. Žaidėjai sėdi prie apskrito stalo, užkloto žaliu audeklu; jei tokio audeklo po ranka arba kameroje nėra, galima naudoti ir bet kokios kitos spalvos audeklą. Centre išpjauta apskrita nedidelio skersmens skylė. Ant žaidėjų kiaušinių (vulg. testikulų) krupjė užneria slidžias kilpa surištas virvutes, laisvus jų galus sumaišo po stalu ir pro skylę ištraukia viršun. Pagal krupjė komandą žaidėjai čiumpa vieną iš virvučių (pabrėšim, kad jų lygiai tiek pat kiek ir žaidėjų) ir gali ją tempti kaip panorėję. Žaidimas tęsiasi tol, kol kas nors ištaria STOP. Jis ir pralaimi.

Eunuchams, kastratams, moterims, Kibelės žyniams ir pan. žaisti neleidžiama.

Žaidimo esmė ta, kad nežinai, kieno kiaušinius tempi – savus ar svetimus.

Nors buvo rasta optimali šio žaidimo strategija, ko-ko žaisdavo ir kamerose, ir kazino, ir lindynėse. Už strategiją mes turime dėkoti įžymiam vokiečių matematikui lengvai įsimenama, tačiau sunkiai atsimenama pavarde. Reikia pabrėžti, kad, ieškodamas optimalios strategijos, mokslininkas žuvo: kilpa nuo jo kiaušinių nuslydo kūnu ir užsiveržė ant kaklo. Taip atsitiko todėl, kad jis žaidė su labai stipriais varžovais (tik taip ir galima rasti optimalią strategiją). Jis ją rado, dabar ji pavadinta jo vardu, priminsime ją:

        žaidėjų skaičius / optimali strategija
        ---------------------------------------------------------
        1 visai netempti
        2 tempti švelniai
        3 tempti ne visa jėga
        4 tempti iš visų jėgų

Paaiškėjo, kad pavojinga prisigerti. Apsvaigusių nuo alkoholio STOP skaičius gerokai viršydavo normą. Šią problemą ištirti pavedė Seksualinių ir ekonominių problemų institutui. Tyrimas buvo atliktas per trumpą laiką, jį palankiai įvertino visuomenė (du nauji nariai korespondentai). Trumpiau kalbant, jų rezultatai buvo tokie. Visi alkoholiniai gėrimai skirstomi į dvi rūšis: degtinės tipo alkoholis ir konjako tipo alkoholis. Šių gėrimų specifiką geriausiai atspindi kreivės, pavaizduotos 1 brėž. (degtinė) ir 2 brėž. (konjakas).

Degtinės grafikas (1 brėž.) aiškinamas labai paprastai. Pirmoji kreivės viršūnė – gurkštelėję dėl drąsos tam, kad "baigtų". Antroji viršūnė – nevilties apimti žmonės, nes butelis baigėsi. Kreivės artėjimas prie nulio reiškia, kad nė vienas kvailys nebaigs priešais pilną butelį. Reikia pažymėti, kad detalesniame degtinės grafike pastebimi ir mikroskopiniai pliūpsniai taškuose 500 k/n, čia n – sugėrovų skaičius, k – mažiausias natūrinis skaičius. Konjako grafiko protu (mokslu) nebuvo įmanoma suvokti. Dėl atliktų skaičiavimų konjako kainos buvo padidintos 4,12 karto (tiksliau, skaičiavimai parodė 4,11(9)), o degtinės – 1,49 karto. Krūminė, turint galvoje tai, kad ji neturėjo jokios įtakos stabdymo procesui, pabrango irgi du kartus.

Pasireiškė įdomus sociologinis fenomenas – savižudžių skaičiaus augimas. Jais buvo vadinami žmonės, po mirties paliekantys savo lavoną. Jų skaičius (procentas) nepaliaujamai augo.

Gimė nauja pramoga – išnykti skrendant. Žmogus užsikardavo kur nors aukščiau ir šokdavo žemyn. Prie pat žemės jis ištardavo STOP. Visi ypač mėgo šokinėti nuo visokių istorinių statinių, rekordininku tapo Eifelio bokštas. Tam reikalui buvo pastatytos kasos, norintys galėjo nusipirkti bilietą, pakilti į pačią bokšto viršūnę ir nušokti. Vėliau įvedė sanitarinę kontrolę, ėmė tikrinti girtumą, kiekvienas privalėjo pauostyti kažkokį vamzdelį taip, kaip dabar vairuotojams liepia policija. Esmė ta, kad apgirtę žmonės nuolat pavėluodavo stabdyti. Kaip rodo statistika, jei žemyn nušokęs žmogus vilkėdavo suknelę, tai jis ištikšdavo 8–10 kvadratinių metrų ploto dėme, o jei kelnėmis – tai 6–7 kvadratiniais metrais, nes kelnės pristabdo savo turinio išsiliejimą; tiesa, kai jos neišlaikydavo ir plyšdavo (dažniausiai neišlaikydavo užtrauktukai), tada jų turinys išsiliedavo efektingais daugelį metrų nusidriekiančiais protuberantais. Profesionalūs valytojai su gremžtuvais skirdavo dvi tokių protuberantų rūšis: vieną iš jų jie vadindavo erekcija, kitą – ejakuliacija. Nuvalyti visą asfaltą būdavo baisiai sunku.

Ir kaip tik tada buvo prikurtas dar vienas didysis dėsnis – kolapsų dėsnis. Anksčiau žinojo tik gravitacinį šio dėsnio variantą, o dabar sukūrė seksocialinę jo versiją. Dėsnis apibrėžiamas taip: kai vyrų dalis visuomenėje tampa mažesnė už tam tikrą kritinį dydį (kritinės masės analogą), įvyksta kolapsas – spartus vyrų skaičiaus mažėjimas. Kadangi šiuo atveju nepasireiškia reliatyvistiniai efektai, o erekcija nėra pokytis pagal Lorentzą, tai kolapsas vyksta kur kas sudėtingiau nei gravitaciniame variante, todėl standartinius apskaičiavimus reikia smarkiai keisti. Taip ir nesuspėjo nustatyti kritinę masę, nes suprato – prasideda. Apskaičiavo tik atitinkamos Schwarzschildo sferos spindulį. Buvo nustatytos dvi vyrų skaičiaus reikšmės, kai populiacija stabili. Viena – apie penkiasdešimt, o kita – 1,8 (vienas sveikas ir aštuonios dešimtosios).

Kartą vienas vyras, būdamas su viena moterimi, ėmė visaip vengti ejakuliacijos. Tam tikru metu jis užsimiršo (iš įtampos) ir ištarė STOP, tačiau tai nepadėjo. Iš kompetentingų bažnytinės valdžios atstovų moteris ėmė reikalauti, kad šis aktas būtų prilygintas nekaltam prasidėjimui, kurį taip išsamiai aprašė (pavaizdavo) Teotokopulas.

Pakvipo eschatolagyste.

O sajens fikšen (MF) visus išmokė, jog svarbiausias dalykas – kad išliktų žmonija.

II.

Kolapsas turi daug veidų. Vyrai tirpo tiesiog akyse. Maži berniukai vienas paskui kitą staiga ėmė rėkti STOP – tiesiog kaip epidemija.

Ir vėl naujas savižudybių protrūkis.

Daugelį nugalabijo moterys. Kiekviename, o kartais ir kas antrame žingsnyje vyrus gatvėje užpuldavo moterų gaujos ir juos prievartaudavo, dažnai iki mirties, o savižudžius – ir po jos. Vyrai ėmė vaikščioti apsiginklavę, tačiau tai beveik nepadėjo, meilės vardan moterys aukojo viską. Nykstant (mirštant) vyrams, moterys ėmė smarkiai evoliucionuoti (keistis). Jos beveik užmiršo kalbą.

Beje, užuot gimdžiusios vaikus, moterys ėmė dėti kiaušinius.

Iš kiaušinių vėliau išsirisdavo vaikai, devyniasdešimt procentų – mergaitės. Mergaitės nuo penkerių metų pačios dėdavo kiaušinius. O lytiškai subręsdavo trylikos su puse.

Lesbietiška meilė neprigijo, kaip ir įvairios paukščiulystės formos.

Pamažu nyko motinystės instinktas: moterys atsisakydavo perėti kiaušinius. Tiksliau – nenorėdavo. O vyrai to daryti neįstengė: pirma, tam buvo reikalinga moteriška krūtinė (krūtys), antra, jiems trukdė jų pačių kiaušiniai. Taigi gimstamumas smarkiai sumažėjo. Dėslumas – ne.

Po kelerių metų padėtis stabilizavosi. Išlikę vyrai (kelios dešimtys) gyveno įtvirtintame rezervate, vadinamajame Locus Solus. Iš visų pusių jis buvo aptvertas tvora ir spygliuota viela, tačiau ir tai nesulaikydavo aplinkui besibastančių laukinių moterų gaujų bei kaimenių. Vienintelis dalykas, kuris jas sulaikydavo, – kas keliasdešimt metrų palei rezervato tvorą išdėstyti garsiakalbiai. Kiaurą parą iš jų sklido STOP... STOP... STOP..., ir kvailos, nuogos, tačiau nepaprastai gražios moterys iš siaubo negalėjo prisiartinti prie trokštamos teritorijos (terra amata).

Išgyveno tik rinktiniai vyrai. Daugiausia pagyvenę, žilabarzdžiai, išmintingi. Daugiausia bejėgiai. Galinčių pratęsti giminę liko visai mažai. Jiems sudarė specialų grafiką, ir jie iš visų jėgų ardavo kopuliatoriume. (Gaudydavo moteris – žaliavas, kurias jie apdirbdavo.) Deja, dėl daugelio priežasčių nepavyko įdiegti dirbtinio apvaisinimo, todėl kiekvieną tekdavo apdirbti, taip sakant, "rankiniu būdu".

Maža bendruomenė gyveno nepaprastai intensyvų dvasinį gyvenimą. Diskusijos, paskaitos, meditacijos, turnyrai, olimpiados ir koncertai keitė vienas kitą. Be galo įdomu būdavo dalyvauti transcendentinės hermeneutikos šalininkų ir egzistencinės egzegetikos adeptų ginčuose.

Būrelis entuziastų statė inkubatorių.

Moteris išgrūsdavo lauk, jos perėjo kiaušinius, iš kas dešimto kiaušinio išsirisdavo kūdikis, kas dešimtas kūdikis būdavo berniukas, kiekvienas berniukas ištardavo pirmąjį savo žodį: STOP. Tikriausiai dėl fono, sklindančio iš garsiakalbių. Tačiau jų nebuvo galima išjungti.

Kai kurie žmonės, įkvėpti senovės mito apie Ledą, ėmėsi dresuoti gulbes bei laukti antrojo Kastoro ir Polukso apsireiškimo, pastarąjį jie, beje, laikė poliucijų ir kartu viso sekso globėju.

O nekalto prasidėjimo teorijos šalininkai (t. y. tie, kurie stabdė baigdami) visi jau išnyko. Jų koncepcija pasirodė negyvybinga.

Nuo gulbininkų atskilo krikščioniška frakcija: išsigelbėjimą jie siejo ne su pagoniška Gulbe, o su krikščionišku Pelikanu. Bandymai su pelikanais buvo pavojingesni.

Kai kurioms ramesnėms moterims leisdavo pasilikti viduje ir versdavo perėti vaikus. Bet ir šie vaikeliai vietoj "mama" ir "tėtė" pirmiausia ištardavo STOP.

Tyliai ir nepastebimai numirė mokslas. Mąstymas įgavo postmokslines formas – tik egzegetika ir hermeneutika. Ypač suklestėjo anagogika. Buvo užmiršti mokslo pagrindai, eksperimento idėja, tiesa kaip praktinės veiklos kriterijus, verifikavimo principas, matematika apsiribojo daugybos lentele. Ypač nukentėjo logika. Mokslo likučiai susiliejo su kitais mitologijos elementais. Paskutinis mokslinio mąstymo pasiekimas buvo naujas tvermės dėsnis – geidulio tvermės dėsnis. Jis nusakomas taip: geidulys išlieka amžiams.

Paaiškėjo, kad jų lygiai šešiasdešimt. Patyliukais atgal į originalo kalbą ėmė versti Septuagintą – Seksuagintą.

Dabar patys nuostabiausi ir reikšmingiausi jų egzistavimo įvykiai vyko nepaisant bendrų principų, anapus juos suvokiančio proto ribų. Netgi dar daugiau: kas kartą, kai jų protas pagal savus kriterijus bandydavo įvertinti potyrių realumą – patys potyriai akimirksniu virsdavo į niekį, tarytum jų niekada ir nebuvo (jie tarsi sustodavo). Dabar nebuvo įmanoma nieko įvertinti, nieko užfiksuoti. Dabar nebeliko tiesos ir melo, nebeliko gėrio ir blogio kovos, nebeliko klaidų, nebeliko paklydimų, nebeliko tiesos triumfo (netiesos sutriuškinimo). Buvo tik realus gyvenimas, naujas, nepanašus į ankstesnįjį. Nebeliko nei įstatymų, nei atpildo jų nesilaikantiems, nei atlygio juos vykdantiems. Nebeliko nė konfliktų.

Nedidukę gyvenvietę tiesiog sukrėtė du didžiausi atradimai, dvi didžiausios dvasinės tiesos. Tačiau neskubėsim. Papasakosim viską iš eilės.

Kartą vienas jų, didis filosofas, Masturbo ergo sum formulės autorius, įsiveržė į pietų salę, kurioje tuo metu sėdėjo visi broliai (galima juos taip pavadinti). Kratydamas retą barzdelę ir aukštai iškeltą senutėlį, nučiupinėtą Biblijos egzempliorių su užlenktais puslapių kampais bei atbrizgusiais skirtukų galais, jis klaikiai vapėjo: "Eureka!" Ir buvo teisus. Atidžiai išstudijavęs Mozės Penkiaknygę, jis priėjo išvadą, kad atėjo laikas sudaryti naują sandorą

tarp Dievo (tegul bus Jehova) ir žmogaus (Locus Solus). Pirmosios sandoros simbolis ir materialus šios idėjos įsikūnijimas buvo apyvarpė, apipjaustymas reiškė auką, sąjungą su Dievu, apipjaustytasis tapdavo Dievo išrinktuoju. Sveikintinas dalykas, tačiau ši epocha juk baigėsi! Reikia naujos sandoros, naujo simbolio, naujo apipjaustymo. Ir – štai jo nušvitimo vaisius, pagrindinė Dievo įkvėpta idėja – naujam apipjaustymui reikia naujos apyvarpės; štai ji, nejaugi nesimato, juk viskas aišku, ji – liežuvis!

Visa tai žadėjo didžiulę praktinę naudą (non-stop).

Vertė Darius Pocevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 21 iš 21 
0:25:27 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba