ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-07-15 nr. 805

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (33) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Jaustukai, kištukai, archetipai... (29) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie kelionių ir vaizdų netobulumą (19) • -gk-. Sekmadienio postilėALGIMANTAS MIKUTA. EilėsBRYAN APPLEYARD. Šviesai blėstant (1) • AUŠRA PAŽĖRAITĖ. Dešimties Dievo įsakymų mitas (2) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėmsVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Tapimas savimi: 2006 metų odisėja (1) • SARA POISSON. Sėdintis žmogusCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (1) • GYVENTOJAS. GyvenimasAUSMA CIMDIŅA. Beatričės kilmėSu dailininke RAMUNE VĖLIUVIENE kalbasi JUOZAS ŠORYS. Vešliosios protėvių pievos (9) • VIKTOR LAPICKIJ. StopLAIŠKAI (301) •

Apie kelionių ir vaizdų netobulumą

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Niekada nežinai, kas ko vertas. Kuo vertinga tai, ką matai. Juk geras, stambus vabalas yra gyvas, intelektualus ir šiuo požiūriu jis – didesnis gamtos stebuklas negu kalnas, netgi status ir akmeningas. Pridėkime dar tai, kad vabalas skraido, o kas regėjo skrendantį kalną? Kalnai skraido tik kinų legendose. Taip ir nežinai, ką labiau vertinti – vabalą ar gražų kalną. Galbūt dėl to, kad tai neįdomu ir neištiriama. Tokios problemos, tokie sulyginimai. Ir nepamatuojama jokiomis matuoklėmis.

Tai pastebėjau, matyt, jaunystėje, o gal praėjusią vasarą, kuri nelaikytina mano jaunystės vasara. O kieno tada? Nesvarbu, nes nebuvo ana vasara perdėm vasarota, ir aš jau nebe jaunas ir ne senas, o senstantis. Taigi ir pats savęs negaliu taikliai apibūdinti, ką ir kalbėti apie mėginimą apibūdinti Konfucijų, kuris jau kadais numiręs; arba Jangdzės upės deltą, kurios nesu matęs (paveikslėliai nesiskaito, nors ir paveikslėlių negaliu apibūdinti, aš juos užmiršau).

Tad galiu atsakingai pareikšti, kad man pasisekė. Aš labai daug ko nematęs. Ir dabar matau, kad elgiausi teisingai. Nevertėjo važiuoti į jokią tolybę, nes būčiau ėmęs ir užmiršęs gyvą vaizdą. Geriau užmiršti paveiksliukus nei kelionės įspūdžius, nes į kelionę vyksti pasisemti įspūdžių ir už tai moki, stengiesi, vargsti. O paskui visi įspūdžiai susilieja, visos pagodos ir katedros galvoje susimaišo. Japonų piligrimai daug fotografuoja, kad galėtų pažvelgti į nuotrauką ir prisiminti – štai čia aš buvau, stovėjau; bet tai tik nuotrauka, ir gali pasiskolinti tą nuotrauką iš kito japono arba atsiversti spalvotą enciklopediją. Juk pasaulio įžymybės ten yra nufotografuotos, kas, kad nuotraukos nedidelės. Gali pasididinti vaizduotėje. Bus panašu. Arba, jei esi mechanikas, gali pasididinti kompiuteryje. Daug pigiau nekankinus savęs kelione užmiršti atvaizdą, o ne pasaulio gabalą. Vaizdai juk yra gabalai, iš kurių susideda pasaulis. Juos sulipinus, galima gauti visą dėlionę. Visą vaizdą. Kada viską pamatai, gali laikyti save pasaulį mačiusiu žmogumi. Jei matei ne visas pasaulio šalis ir ne visus saulėtekius Lhasoje, tai vadinti save gali tik pasaulio mačiusiu. Tuo pripažįsti, kad matei atskirus pasaulio gabalus. Tai stumia į nevisavertiškumo pojūtį. Kad ir kiek lakstysi po dykumas, tropikus, vis vien liksi nepamatęs Aleksandro Makedoniečio statyto tilto per Araksą ar užburiančių Vidinės Mongolijos peizažų. O šito nepamatęs žmogus nieko vertas, tai yra nevisavertis, ir dera jį apgailėti. Bet mandagiai, nerodant pirštu ir nespjaudant į jo pusę seilėmis. Nors ir maga ką priekaištingo ištarti. Toks tas žmogus naivus. Juk net matęs ledkalnį jis gali girtis regėjęs gamtos reiškinį, didingą ir paslaptingą, kuris sykį nugriovė "Titaniką". Bet jis nematė pačių gražiausių ledkalnių palei Antarktidą. Tų, kurie mėlynos spalvos. Žmonės, norėdami save apgauti, prisigalvoja tokių frazių kaip "Matei vieną ledkalnį, matei visus", bet juk tai neteisinga – tu nematei visų ledkalnių. Kur ten juos pamatysi. Net ledlaužių jūreiviai ne visus yra matę. Kai kurie taip ir plūduriuoja nepamatyti. Net banginių medžiotojų.

Tuo noriu pasakyti, kad gamta ne tik kupina paslapčių, bet ir nematoma. Visada matai tik jos gabalą, o ne visumą. O paskui užmiršti. Daug geriau turėti po akimis patikimą peizažą už lango. Jei užmirši kurį rytą – prieisi ir pasižiūrėsi, ir atpažinsi, ir prisiminsi išsyk. Nebent būtum ūmai išprotėjęs. Tada tai, žinoma, kita kalba. Tada stebėsi už lango žirafas ir vaivorykštes ir būsi visai patenkintas. Juk tai gražu. Kas nuginčys. Kai kurie per savo daugiabučio langą mato Sindbadą, ciklopus ir fėją Morganą. Bet tam reikia stiprių nervų, nes fėja Morgana atsivedusi dar ir trolių pulką, kurie tik laksto po kiemą ir rėkia. Gali net pakyrėti. Nors ko norėti iš tų trolių. Jie nedidelio proto, apie save mano labai jau gerai ir yra paskendę puikybėje. Todėl ir bėgioja ir šaukia gomuriniais balsais. Jie mano, kad tai išmintinga – bėgioti ir šaukti.

O ar koks žmogus, apsilankęs Paryžiuje, patyrė nušvitimą, praregėjo būties esmę? Tai kam važiuoti į tą Paryžių? Geriau į Berlyną, rezultatas bus toks pat, o daug arčiau. Beje, Zapyškis dar arčiau negu Berlynas. Esama žmonių, kurie čia patyrė samadhi, o du mano bičiuliai ten matė angelų. Su kai kuriais ir peršnekėjo. Ir gavo šiokios tokios dvasinės patirties.

Tad kelionės ir jų vaizdai yra beprasmiškas užsiėmimas. Vėliau visi matyti dalykai susilieja į vieną juostą kaip važiuojant greituoju traukiniu. Važiuodamas taip ir negali pasakyti, ar matei ką. Tiesiog buvai tarp dviejų taškų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


59587. nu2006-07-16 22:27
viskas nieko, bet kad praeitą savaitę skaičiau interviu su Erlicku, kuriame jis kalbėjo apie musės protingumą lyginant su juo...

59614. kvailutė2006-07-17 11:44
gb:Taip ir nežinai, ką labiau vertinti Niekaip nesuprantu, kodėl būtina vertinti. Save juk priimi visą. Su visais mažesniais ar didesniais atsikišimais bei tarakonų bruzdėjimais galvoje/uodegoje. Tiesiog yra ir kalnas. Yra vabalas. Pasaulyje. Pasaulio. Pasauliui.

59615. kvailutė2006-07-17 12:00
gb:Daug geriau turėti po akimis patikimą peizažą už lango. Jei užmirši kurį rytą – prieisi ir pasižiūrėsi, ir atpažinsi, ir prisiminsi išsyk. Nebent būtum ūmai išprotėjęs. Niekaip nesuprantu, ar aš ūmai išprotėjau, ar dar ne. Turiu už lango patikimą peizažą. Nemanau, kad jį užmirštu, bet kas kart jis vis kitoks, nors atrodo lyg ir tas pats. Pradedu įtarti, kad kai aš stabteliu, per mane pradeda ristis laikas ir erdvė. Gal žmonės keliauja vildamiesi juos pristabdyti?

59616. Rūta kvailutei:)2006-07-17 12:53
nesupratau " stabteliu, per mane pradeda ristis laikas ir erdvė.gal žmonės keliauja vildamiesi juos pristabdyti" na, ne , jei aš keliaunu, tai kaip tik noriu kiek pajausti kitokio laiko ir erdvės ritimąsi:) praplėsti savo ribas ..kai stabteliu, atsisėdu ant suolelio kieme ir žiūriu į medžius priešais mane, sustoja viskas, lieka tik kažkoks tyras jausmas.žinoma, tada irgi gali daug kas ateiti galvon, bet...manau ir to reikia, ir ano... ir kaip jau ten nevertinsi, savaime imi ir galvoji, vertini.aš ypač save mėgstu vertinti-ar gerai pasielgiau ir kaip tik nepriimu kai kurių savo būdų bruožų, noriu juos pagerinti:)nesiseka, bet noriu, bandau:)bet labai pavydžiu(o gal greičiau stebiuos) žmonėm, kurie iš tikro save priima visą, myli.kažkokie organiški man tie žmonės, natūralūs.patiko man šis straipsnelis, dėl labai daug ko-štai ir įvertinau:)

59619. kvailutė2006-07-17 13:39
Aš stabtelėjau atostogas. Patikimas peizažas… Ne, manasis peizažas visiškai nepatikimas. Taigi, mano nepatikimas peizažas čia garbanojosi žaluma, čia balo ramunių žiedais, čia dūzgė plazdėjo mėlynais ežeinių bokštais kol pagaliau nukvako nurudavo persideginęs vasaros saulėje. Ir tik tada suskubo baltomis debesiukų nosinaitėmis dangstytis. Et, ką čia jos begelbės. Kibirų iš dangaus reanimacija dar tekšteltų šviežios žalumos, bet mano peizažas nusiatostogavo. Na, na… Įtariu, kad greitai pradės luptis. Visiškai nepatikimas!

59621. kvailutė2006-07-17 13:49
Gerai tiems, kurie turi patikimus peizažus: jei užmirš kurį rytą – prieis ir pasižiūrės, ir atpažins, ir prisimins išsyk. Nebent peizažas būtų ūmai išprotėjęs.

59631. nuoroda2006-07-17 17:48
Kad jau prakalbom apie Laiką ir Erdvę, imkim Stephen Hawwking " Visata riešuto kevale". Iš turinio( kurį tik ir tesuspėjau perskaityti ką tik):2 skyrius.Laiko forma; 4 skyrius. Ateities numatymas.;5 skyrius.Praeities apsauga: Tik keletą skyrių paminėjau. Galbūt daugelis gražių humanitarinių laiko pojūčių perskaičius " Visata..." įgaus kitokį individualių pojūčių dimensiją laike, visuotinimą, patirties unikalumą. Atsiprašau, nieko nenorėjau įžeisti ar provokuoti. Gal tolima sąsaja susisiekia su G. B." Kelionių..." ? Dar nežinau, nežinau...

59634. xX2006-07-17 18:31
Kaip supratau, čia atviras Gintaro laiškas Jurgai. Ar taip? Galiu po juo pasirašyti, bet su viena sąlyga/išlyga.

59635. Cyptyp2006-07-17 18:41
Kad pajustum, koks patikimas yra namų peizažas, reikia kartais atsitolinti ir pažvelgti į kitus peizažus. Nuotolis priartina. Kai gaubiamas kaitros ir dulkių sėdi ant amžinojo miesto grindinio, o pro šalį teka abejinga pasaulio piliečių kojų upė, įgyji stebėtiną sugebėjimą naujai įkainoti tai, kas tau iki tol nieko nekainavo. Ir jau gali sau leisti sąžiningą drąsą nukainoti brangiausius peizažus aukso rėmuose. Be to, kartais aštriausias žvilgsnis į vidinį savo peizažą (ir vidinius kitų peizažus) rėžia atsidūrus svetimame peizaže. Kuo ne praregėjimas? Omnia mea mecum porto.

59636. m - xX2006-07-17 18:46
su kokia?

59637. Cyptyp2006-07-17 18:46
O paprasčiau norėjau paprieštarauti teiginiui, kad kelionės beprasmiškos.Oi, ne, jos turi daug prasmių.

59640. ivs2006-07-17 19:36
Visos kelionės vyksta arba ne mumyse. Mano galva GB tą ir norėjo pasakyti. Ir pasakė. Taip beresnevičiusiškai. Taip, kaip aš mėgstu ir suprantu. Šypsodamasis į ūsą. O RT "Jaustukai, kištukai, archetipai..." - kažkokia biliberda man pasirodė. Toks išstenėtas tekstas. Va, kaip man pasirodė.

59642. Cyptyp2006-07-17 20:08
Kad įvyktų kelionė mumyse, dažnai neišvengiama kelionė išorėje. Na, kitaip ta vidinė tiesiog nevyksta, ir ką tu jai padarysi. O kištukų dar neskaičiau, apie Vėlių reikia pabaigt.

59645. e -"...kelionės beprasmiškos.Oi, ne, jos turi daug prasmių."2006-07-17 22:05
daug, bet visos beprasmiskos. nekenciu kelioniu. nebent i ezera.

59647. ivs > ežerui2006-07-17 22:20
Beprasmiškos prasmės? Įdomu. Ežero kelionė į ežerą. Į save, tpsknt. Irgi įdomu.

59660. kvailutė2006-07-18 09:08
Cyptyp:Kad pajustum, koks patikimas yra namų peizažas, reikia kartais atsitolinti ir pažvelgti į kitus peizažus. Įtikėjęs namų peizažo patikimumu gali praleisti progą pamatyti jį besirangantį, besimainantį, virpantį mažais/dideliais stebuklais, nekantriai laukiantį kolumbų žolynų klumbų paslaptims praskleisti ir viltingai gaudantį tavo akis: o gal tai tu? Kas gi daugiau, jei ne tu. ? !

59695. Lapinas G2006-07-18 17:39
Žalios vynuogės. Ža-a-a-alios!

59717. Rūta>cyptyp2006-07-19 08:49
kad įvyktų kelionė mumyse, kartais reikia kelionės išorėje, bet nebūtinai.
o šiaip tai yra gera keliauti.kam vis priešinti-gerai tas, anas negerai.gerai ir tai, ir tai.ir kelionės, ir nekelionės.pagal situaciją, poreikį, vidinę to laiko būseną. žiūrint kur keliauji, ką sugebi paimti, patirti...

116541. Edvinas Gliebus2008-05-06 21:19
"Tad kelionės ir jų vaizdai yra beprasmiškas užsiėmimas. Vėliau visi matyti dalykai susilieja į vieną juostą kaip važiuojant greituoju traukiniu. Važiuodamas taip ir negali pasakyti, ar matei ką. Tiesiog buvai tarp dviejų taškų." - oijėjėj, kaip nesutikčiau dėl šio teiginio su Gintaru...Kas galėtų pasakyti, jog gyvenimas - lyg tolygiai tekanti upė? Visi mes prisimename akmenis, nelygumus, per kuriuos teko eiti, ir tie iškilūs trupiniai, numesti ant mūsų gyvenimo stalo, daro paviršių nelygų, už jų užkliūname - ir tai formuoja mūsų praeities motyvų teiginius. O šiaip tekstas... Vidutiniškai. Neseniai analizavau Beresnevičiaus romanų eseistiką, skaitydamas "Nuostabius Tomo Vagabundo nuotykius ir regėjimus" vos vos nežliumbiau...kaip aš ten nieko neįkirtau iki pat pabaigos, tačiau paskui capt - ir viskas nušvito. Gražu ir gerai sukalta (nors ir nepabaigtas romanas). Ošiuo atveju...Rašinys.

Rodoma versija 21 iš 21 
0:25:21 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba