ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-07-15 nr. 805

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (33) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Jaustukai, kištukai, archetipai... (29) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie kelionių ir vaizdų netobulumą (19) • -gk-. Sekmadienio postilėALGIMANTAS MIKUTA. EilėsBRYAN APPLEYARD. Šviesai blėstant (1) • AUŠRA PAŽĖRAITĖ. Dešimties Dievo įsakymų mitas (2) • SIGITAS GEDA. Skaitalai – pelėmsVALENTINAS KLIMAŠAUSKAS. Tapimas savimi: 2006 metų odisėja (1) • SARA POISSON. Sėdintis žmogusCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (1) • GYVENTOJAS. GyvenimasAUSMA CIMDIŅA. Beatričės kilmėSu dailininke RAMUNE VĖLIUVIENE kalbasi JUOZAS ŠORYS. Vešliosios protėvių pievos (9) • VIKTOR LAPICKIJ. StopLAIŠKAI (301) •

Tapimas savimi: 2006 metų odisėja

VALENTINAS KLIMAŠAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Donatas Jankauskas. Diena. 2006. Videofilmas

    [...] jaučiu beribį džiaugsmą, ir šventai, tvirtai tikiu, kad pilkuma, nuskurusi proza neįsiskverbs niekados į mūsų Namus. [...] Visas mūsų Gyvenimas sudegs ant Amžinojo, Begalinio, Visagalio Meno aukuro – ir tikrai, Zose, ar mes ne laimingiausi pasaulyje?
      M. K. Čiurlionis, iš laiško Sofijai Kymantaitei

    Šiuo metu pasaulyje gyvena šimtas devyniasdešimt trys beždžionių ir žmogbeždžionių rūšys, iš kurių šimtas devyniasdešimt dvi apžėlusios plaukais. Išimtį sudaro plikoji žmogbeždžionė, pasivadinusi Homo sapiens. Šios neįprastos ir itin vykusios rūšies padaras daug laiko skiria tirti aukštesniems savo elgesio motyvams, bet nė kiek ne mažiau laiko praleidžia ignoruodamas savo elementarias paskatas. Jis didžiuojasi tuo, kad iš visų primatų jo smegenys didžiausios, bet mėgina nuslėpti tą faktą, jog turi ir didžiausią varpą...

      Desmond Morris, "Plikoji žmogbeždžionė"

Jei naujausi menininko kūriniai vertinami senesnių kūrinių kontekste, tai ir senesniųjų sampratą keičia nauji darbai. 1999 metais ŠMC vykusią Donato Jankausko "Retrospektyvą" jos kuratorius Raimundas Malašauskas "Šiaurės Atėnuose" ir "Dailėje" pristatė dviem vienas po kito paskelbtais Alfonso Andriuškevičiaus teksto apie Petrą Mazūrą "Tapimas savimi" remiksais. Štai ką R. M. pasakė, pateikdamas antrąją savo versiją, kuri galėtų būti ir šio teksto principu: "Tekstas, publikuojamas "Dailėje", yra perrašyta antra versija, t. y. trečiasis variantas. Pirmąją pristačiau taip: "Šiaurės Atėnams" pasiūlius glaustai parašyti apie skulptoriaus Donato Jankausko "Retrospektyvą" ŠMC (kovo 5–balandžio 11 d.), pamėginau perrašyti Alfonso Andriuškevičiaus 1980 m. tekstą apie skulptoriaus Petro Mazūro kūrybą "Tapimas savimi" (A. Andriuškevičius, Lietuvių dailė: 1975–1995, V., 1997, p. 235–237). Pagal pradinę nuostatą perrašymo aktas buvo artimesnis nuorašo gaminimui, o ne remiksavimui: išliko originali teksto struktūra, kai kurie teiginiai virto opoziciniais, pakito tik konkretūs faktai ir detalės, nepakito Gedimino Jokūbonio pavardė ir statusas. Tuo metu, kai buvo parašytas originalus Andriuškevičiaus tekstas, Mazūras buvo beveik to paties amžiaus kaip Jankauskas Andriuškevičiaus teksto perrašymo metu. Nenuostabu, kad perrašant labiausiai domino tie originalaus teksto fragmentai, kurių nereikėjo keisti. Toks jų stabilumas analizuotinas tiek aprašyto ir aprašomojo objekto, tiek aprašymo atžvilgiu. Be abejo, pateikiamas "nuorašas" yra tik viena iš daugelio įmanomų konkretaus teksto perrašymo versijų (atvira tolesniems perrašymams)".

Viskas yra labai paprasta: kad ir ką darytume, kad ir kaip elgtumės, jei ką nors darome tuo pačiu vardu arba toje pačioje vietoje, jau ir esame savimi. Bet ar įmanoma būti "nesavimi"? Kad būtum savimi, nereikia dėti pastangų, užtenka saugoti simbolinius tapatybės atributus: vardą, pavardę, šeimą, parašą etc. Ir taip nuolatos. Kartais buvimas savimi tėra nomenklatūrinės sistemos užprogramuota individo būsena. (Kas prasmingiau – fundamentalus kelias savęs link ar reliatyvistinė kryžkelė? Subjekto rekonstrukcija ar dekonstrukcija?)

Saugiau būti savimi, neišleisti iš rankų atpažinimo stigmų, telkti individualybės mitą. Tai ypač aktualu meno pasaulyje: ne paslaptis, kad čia galioja daugiapakopė nomenklatūrinė hierarchija. Susiformavusi individo aura nulemia jo recepcijos būdus ir įrėmina individo judesius. Savo ruožtu individas turi atsidėkoti sistemai, t. y. pateikti vis naujų savasties ženklų – meno objektų.

Ant ŠMC stogo demonstruotame D. Jankausko videodarbe "Diena" kaip kūrinio fonas ir siužeto simbolika buvo panaudoti ranka remiksuoti piešiniai iš M. K. Čiurlionio tapybos albumo, juos galėjome pamatyti ir minėtoje "Retrospektyvoje". (Šis tekstas yra dar vienas bandymas tęsti pirminę teksto remiksavimo idėją, juk galų gale, jei meno kūrinys įgauna savo vertes menininko kūrybos kontekste, tai ir tas pats menotyrinis tekstas gali įgauti visai kitų konotacijų, jei bus pritaikytas kitam to paties ar net kito menininko kūriniui. Dar kartą pacituosiu remiksologijos guru Kodwo Eshuną: "Remiksologija kūrinį ne pakeičia, bet padaugina paralelinėse alterdimensijose".) Naujybė pasirodė nauju pavidalu – šį kartą D. Jankausko kūrinys yra vaidybinis videofilmas, kurio personažai – žmogbeždžionės – imituoja menamus čiurlioniškus veiksmus minėtų remiksuotų piešinių fone. Vienu metu net du jau pripažinti, įvairiu metu pagaminti objektai patyrė rekontekstualizacijos seansą – į naujus kontekstus ir naujas alterdimensijas perkeliama tiek Čiurlionio tapyba, tiek beždžionių veiksmų avanscena paversti jau minėti D. Jankausko remiksuoti piešiniai. Menininko dėmesys labiau pakrypo į naują santykį, o ne į naujų daiktų kūrybą, nuslysdamas nuo produkcijos į jos paskirstymą ir reutilizavimą (priešdėlis re- ištikimai prilipo prie daugelio šiuolaikinio meninio diskurso veiksmažodžių).

Nors ir sunku priskirti D. Jankausko kūrybą apibrėžtai krypčiai, dar sunkiau atsakyti į tokį klausimą: ar tai prasminga? Ar prasminga apibrėžti kryptį, apibūdinti menininko vartojimo būdus, jo produkcijos ingredientus, kad jie taptų menininko indeksais?

Kaip tik šiuo metu nėra ant stalo knygos, kuri galėtų atsakyti į šiuos klausimus. Tik akiniai nuo saulės, "2001 metų kosminės odisėjos" DVD, biologinis laikrodis, plastikinė dinozauro atlieja (mastelis 1:40). Kompiuterio monitoriuje – byla "Tapimas savimi3". Tačiau ji jau nebėra savimi: tekstas ir vėl pakito. Todėl atliekame operaciją "Save as". Įrašykime "Tapimas savimi: 2006 metų odisėja". Grąžinkime savasties iliuziją. Pavyko. Knygos puoselėja klasifikaciją... Kaip tik šiuo metu ant stalo nėra nė vienos knygos. Donatas paima Čiurlionio albumą, pratyli Liongino Šepečio įžanginį žodį ir beda nosį į alegorijos veidą. Kas jam įdomu Čiurlionio gyvenime? Oficiali menininko padėtis visuomenėje ir jo tikrasis dvasinis gyvenimas, spontaniškosios kūrybos tendencijos ir užsakymai, buvimas ir nebuvimas savimi.

Ne, stilistinis vientisumas ir nuoseklumas mums nebekelia susižavėjimo, buvimas savimi tapo našta, o naštų mes nemėgstame. Patys neškite iš kur atsinešėte. Nejaugi nežinote, kas mes tokie, iš kur mes atėjome, kur mes važiuojame?

Šitaip, matyt, yra ir skulptoriui D. Jankauskui, vienam iš tų "Emisijos" (naujųjų menininkų parodų serija ŠMC) kartos menininkų, kurie pastaraisiais metais lėčiau ar intensyviau vysto mūsų skulptūros meną. D. Jankauskas 1993 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, skulptūrą jam daugiausia dėstė G. Jokūbonis, piešimą – M. Šnipas. Jau keletą metų D. Jankauskas dirba Šiuolaikinio meno centro techninio aptarnavimo skyriuje. Ir kuria, ieško būdų būti savimi.

Produktyvus. Per tą laiką sukūrė apie 35 skulptūras ir skulptūrines situacijas. Mat ilgai svarstyti nėra kada. Naudoja minkštas ir laikiškas medžiagas – putplastį, kailį, sandarinimo putas, garsą bei video. Kartais atsisako "medžiagų" ir ant priekinių ratų pastato savo automobilį, sukurdamas trikdžią visuomeninę situaciją ("Galima", 1999). Garso ir skaitmeninio vaizdo pats negamina (padeda specialistams). Tad aišku, kiek laiko išeina, kol surandami specialistai, kol perprantama komunikacijos technologija (kartais bendravimas užsitęsia), kol atsikratoma kompleksų. Tačiau tie keliasdešimt darbų spėjo D. Jankauskui pelnyti statusą. O jis pats rūgštokai juokauja: "Dabar, kad ir ką padaryčiau, ilgai mane vertins pagal nomenklatūrą, pagal numerį, kuriuo jau esu įrašytas". Ir taip nuolatos. Juk sakiau, kad buvimas savimi tėra nomenklatūrinės sistemos užprogramuota individo būsena. Saugiau būti savimi, neišleisti iš rankų atpažinimo stigmų, telkti individualybės mitą. Neaišku ir kas prasmingiau – fundamentalistinis kelias savęs link ar reliatyvistinė kryžkelė? Subjekto rekonstrukcija ar dekonstrukcija?

Nelinkęs filosofuoti. Jam rūpi sniego žmogaus likimas Čiurlionio tapyboje, personažų, simbolikos migracija, perėjimas iš vienos istorijos ar medijos į kitą. Ir gyvūno žmogiškasis veidas. Ir gyvūniškas žmogaus veidas. Kūrinį neretai baigia prieš filosofinę idėją, prieš tai neieško plastinės išraiškos. Nors, žinoma, būna ir kitaip. Nors kitaip turi būti visada, kai pasitaiko taip. Bet niekada nežaidžia tiktai vieno žaidimo, kritikos terminais tariant, neina vienu keliu (ir nepasakoja monoistorijos). Ėjimo keliomis kryptimis idėja aplankiusi kuriant "Nukautą sniego žmogų", "Pietą", "Miško muziką" ir kitus darbus. Ši idėja ir kelių naratyvų sinchroniškumas sąlygoja akivaizdų kūrinių neužbaigtumą (ne tik techninį ir meninį, bet ir konceptualinį) bei "neprekinę išvaizdą" – techninį ir estetinį netobulumą. Mintis apie sniego žmogaus sociobiologinį hibridiškumą iš dalies peršanti ir kelių skirtingų medžiagų bei medijų panaudojimą viename kūrinyje. Su šia mintimi nesietinas eksponuojamų figūrų (beveik visuose D. Jankausko kūriniuose susiduriame su herojiška sniego žmogaus figūra) fragmentiškumas: videokūrinyje "Diena" tematome iš Čiurlionio tapybos į šiandienos kasdienybę pabėgusias žmogbeždžionių figūras, kurios, apsiginklavusios beisbolo ir golfo lazdomis, "gadina" ar rekonstruoja Čiurlionio paveikslų realybių inventorių. Nors ne tik mąstymas apie rekonstrukcijos konstrukciją čia kaltas.

Čia niekas nekaltas.

Sniego žmogaus įvaizdžio daugiareferentiškumo idėja lydi D. Jankauską kuriant ir ankstesnius darbus – skulptūrines situacijas Čiurlionio darbų "Melas", "Miško muzika", "Ramybė" motyvais. Ankstesnis kūrinys "Neramu" (eks- "Ramybė"), egzistavęs kaip putplasčio ir pjūvio derinys, videodarbe "Diena" pavirto gyvos žmogbeždžionės plūduriavimu tarp simbolinio ir tikro gamtinio peizažų. Tuščiavidurė, plaukuota, putojanti figūra ir šaltai, skvarbiai į tikrovę žvelgiančios nedidelės gyvulio akys? Ne, po kauke gali būti pasislėpęs ir pats autorius. Dar "Retrospektyvoje" kabėjo nuotrauka, kurioje Čiurlionis atrodė kaip iš akies trauktas D. Jankauskas. Pastarasis tikrai atrodo kaip iš akies trauktas. Pats tai puikiai žino.

Kas jam įdomu Čiurlionio gyvenime? Iš sapnų ir debesų trauktos ir slopinamos seksualinės zoologinės fantazijos, oficiali menininko padėtis visuomenėje ir jo tikrasis dvasinis gyvenimas, spontaniškosios kūrybos tendencijos ir užsakymai, nebuvimas ir buvimas savimi?

Sunku priskirti D. Jankausko kūrybą prie apibrėžtos krypties, tikrai sunku griežtai nurodyti, koks jo stilius. Gal to stiliaus jau iš viso nėra. Tačiau dabar dar galima kalbėti apie sėkmingą klasikinės ir postmoderniosios skulptūros principų junginėjimą. D. Jankausko kūriniai asocijuojasi ir su senovės medžiotojų, ir su, sakykime, Thomo Schüttės kūryba. Galima užsiminti apie pseudoromantiškumą ir ironiją. ("Čiurlionio albumas, – ne, reikia pažiūrėti; atskleidžiu – "Miško muzika". Ir pradedu isteriškai juoktis. Ryškios asociacijos – miškas, jūra. Paskui, pamenu, tas drebulys, kai M. K. Čiurlionio meno mokykloje per susirinkimus paleisdavo mokyklos himną, tas bangos lūžis, tas trenksmas, ta iškilminga nuotaika (kad ta banga sudūžta) ir pašiurpusi oda. Betrūksta seilės varvėjimo per lūpų kampą".) Apie intelektualumą ir, antra vertus, naivumą, savamoksliškumą (pastarųjų dviejų bruožų nereikėtų laikyti antimeniškumo sinonimais).

Gal svarbiausia, kad D. Jankausko kūriniai suteikia galimybę praplėsti mentalinę patirtį, išgyventi naujus pasaulio aspektus, kad, žvelgiant į savitumo nebranginančio skulptoriaus darbus, ir pačiam žiūrovui lengviau tapti savimi.

Atliekame operaciją "Save". Išsaugokime savasties iliuziją. Ir vėl pavyko?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


Rodoma versija 21 iš 21 
0:25:20 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba