ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-06-02 nr. 847

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JURGIS KUNČINAS. Prieš dešimt metų (18) • PETRAS RAKŠTIKAS. Bim, bam sekmadienio rėmuose (1) • -js-. Sekmadienio postilėPAUL VERLAINE. Išmintis (5) • INGA ĀBELE. Natiurmortas su granatu (5) • WOLFGANG STEGMÜLLER. Filosofinės diferenciacijos procesas (2) • JERRY L. EISLEY. Atvaizdo amžius (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (3) • AGNĖ LEKŠTUTYTĖ. Mindaugas Skudutis. Autoportretas (Kristaus amžius). 1981 (4) • AUGUSTINAS DAINYS. Eilės (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (30) • LILIJA DUOBLIENĖ. Pabėgimas pagal Leną Eltang (5) • MARCELIJUS MARTINAITIS. Namai – rojaus darželio modelis (6) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (4) • VILMA PAJUODIENĖ-FIOKLA. Eilės (25) • TADAS VIDMANTAS. Pasakojimai apie Aleksandrą (3) • padarėt iš dievo šventą karvę (237) • 2007 m. birželio 9 d. Nr. 22 (848) turinys (61) •

Atvaizdo amžius

JERRY L. EISLEY

[skaityti komentarus]

Gyvename vaizdų perkrautame amžiuje. Gatvė užvaldo logiką ir protą. Senovinės aistros ir neapykantos išstumia senovinį pažinimą. Asmeninio pasirinkimo valdžia pakeičia absoliučią tiesą. Socialinės struktūros pradeda irti, daugelį amžių vyravęs šeimos ir socialinių funkcijų supratimas užleidžia vietą naujiems jų apibrėžimams.

Mes visi laukiame. Kai kurie laukiame tarsi mažas berniukas pajūryje, kuris stebi, kaip putojanti vilnis skverbiasi po pėdomis ir traukdamasi atgal neša iš po jų išplautas smiltis. Kiti laukiame nukreipę žvilgsnį į tolį, ieškodami tobulos bangos, kuri išplukdytų į atvirą jūrą ant naujojo klestėjimo ir taikos banglentės. Kai kurie iš mūsų tiesiog su nuostaba žvelgia į didžiulio atoslūgio atidengtą smėlėtą dugną, nepastebėdami vis tolyn atsitraukiančios jūros siunčiamo perspėjimo, ir yra staiga užklumpami galingos iš jūros gelmių atplūstančios cunamio bangos.

Pasaulis, kuriame gyvename – su visomis į save nukreiptomis technologijomis, videožaidimais ir begalinėmis nedaugeliui skirtomis materialinėmis gėrybėmis – stengiasi mus nukreipti nuo tikro sąlyčio su juo. Kas valandą mūsų akis ir ausis tvindo neapsakomų kančių ir tragedijų vaizdai. Tačiau kas minutę mums žadama, kad galime tapti gražesni, turtingesni, galime būti visada jauni ir, žinoma, seksualiai patrauklesni.

Tuo pat metu Bažnyčia, kaip niekada anksčiau, yra pasirengusi susisaistyti su vyraujančia kultūra. Išbandomos, kopijuojamos ir pritaikomos visos popkultūros formos, muzika ir filmai, viliantis, kad šitaip Bažnyčios skelbiama žinia bus išgirsta. Tačiau iš tiesų Bažnyčia tampa dar izoliuotesnė, dar labiau atsigręžusi į save pačią ir užsisklendusi savosios subkultūros pasaulyje.

Manau, kad Jėzus ir jo mokiniai turėjo jaustis lygiai taip pat. Kad ir kur užsukdavo, miestas po miesto jie matė, kad kultūra yra ištisai pasidavusi juslingumui. Tikroji Dievo šventykla buvo sukompromituota godulio, o pasaulis buvo užvaldytas galios troškimo ir siekio prisitaikyti prie jame vyraujančių visuomenės normų. Būtent į tokį pasaulį atėjo Jėzus.

Vieną dieną Jėzus nukeliavo į Pilypo Cezarėją – tas miestas prilygtų mūsų valstybės sostinei. Jame telkėsi religinė ir valstybinė galia, jis buvo ir to romėnų valdomo regiono kultūros centras. Netoli nuo pagrindinės miesto sankryžos stovėjo šventykla – senovinio pagoniško šaltinio vieta.

Būtent čia, „Pano gimtinėje“, pagonių vienuolės aukojo gyvulių ir žmonių aukas ano pasaulio dievui. Šventyklos kekšės savosiomis paslaugomis aukojo gyvybės jėgos dievui. Būtent tokioje aplinkoje Jėzus pateikė savąjį kultūros mandatą – paprastą klausimą savo mokiniams: „Kuo jūs mane laikote?“ Petras atsakė: „Tu esi Mesijas.“

Nuo šios trumpos frazės prasidėjo didžiausia kultūrinė revoliucija pasaulyje. Toliau Jėzus kalbėjo, kad suteiks dangaus karalystės raktus ir kad pragaro vartai jos nenugalės. Kas gi tie pragaro vartai? Pripažįstama, kad šitaip kalbėdamas Jėzus darė nuorodą į tą pagonių šaltinį, kurį senojo pasaulio tradicija laikė Pano gimimo vieta ir vadino „pragaro vartais“.

Būtent su šiomis jėgomis Bažnyčia visais laikais kovoja dvasinę kovą. Prabėgus keliems amžiams, su tokiais pačiais dievais susigrūmė keltų krikščionys. Greta Roskomono vienuolyno Airijoje esama daugybės olų, kuriose šiuolaikiniai pagonys atgaivino Samshain šventimą. Vietos gyventojai tas olas vadina „pragaro vartais“. Štai kodėl bebaimiai keltų krikščionys Roskomono bendruomenę įkūrė būtent toje vietoje, šitaip paskelbdami, kad Viešpats yra Jėzus, o ne įsigalėjusi kultūra.

Vykdyti mūsų kultūros pokyčius – vadinasi, nepasiduoti senoviniam blogiui, kuris ragina garbinti kūriniją, o ne jos kūrėją. Ši Jėzaus galia buvo suprantama nuo pat pradžių. Ankstyvieji krikščionys tikrai tikėjo, kad kai Jėzus sakė: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“, – Jis, be kita ko, skelbė ir tai, kad Jis yra Gėrio, Grožio ir Tiesos išsipildymas. Būtent nuo to pradedame ir tuo remiamės, tęsdami Jo kovą su vyraujančia mūsų kultūros forma.

Bažnyčia ir pamaldos įkvepia pačias įvairiausias meno formas. Tačiau tam, kad Bažnyčia tinkamai susisietų su kultūra, visų pirma pačiai Bažnyčiai būtina iš naujo susisieti su Dievo tikrove Švenčiausiosios Trejybės galia. Kai tik per meną išreiškiama Dievo vizija, plačiau pasklinda ir Dievo gailestis žmonijai.

Tad kurgi einame? Aukštoji kultūra visada įkvepia popkultūrą. O kaipgi mums plėsti mūsų viziją, kad ji prasiskverbtų į tą iš pažiūros neįveikiamą aukštosios kultūros citadelę? Turime grįžti prie pradmenų. Mes esame tai, ką garbiname. Tiesa ir tai, kad bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje ir kultūroje visas menas kyla iš to, kas yra garbinama – o labai dažnai juk garbiname save pačius...

Su kuo save sieji, tą ir garbini. Susisieję su triviene Kristaus galia, išlaisviname savo kūrybinę galią, kad galėtume keisti pasaulį. Kai tik esama galingo ryšio su Dievu, atsiras ir pasiaukojimas, ir drausmė, ir didelės pastangos, iš kurių gims kurio nors pavidalo menas. Vincentas van Goghas, remdamasis savąja dangaus vizija, nutapė „Žvaigždėtą naktį“ – Kristaus artybės grožio pripildytą visatą. Kai Dievas iš tiesų suvokiamas ir patiriamas, tada pasklinda ir socialinio teisingumo vizija. [...]


„BreakPoint“, 2007.IV.12

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


85381. šaškė2007-06-06 15:28
labai grazi pabaiga, pasirodo, kad Vincentas ne tik turbulencinio absentinio svaigulio pakyletas zvaigzdutes nuo padanges raske...

Rodoma versija 25 iš 26 
0:24:43 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba