ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-06-02 nr. 847

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JURGIS KUNČINAS. Prieš dešimt metų (18) • PETRAS RAKŠTIKAS. Bim, bam sekmadienio rėmuose (1) • -js-. Sekmadienio postilėPAUL VERLAINE. Išmintis (5) • INGA ĀBELE. Natiurmortas su granatu (5) • WOLFGANG STEGMÜLLER. Filosofinės diferenciacijos procesas (2) • JERRY L. EISLEY. Atvaizdo amžius (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (3) • AGNĖ LEKŠTUTYTĖ. Mindaugas Skudutis. Autoportretas (Kristaus amžius). 1981 (4) • AUGUSTINAS DAINYS. Eilės (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (30) • LILIJA DUOBLIENĖ. Pabėgimas pagal Leną Eltang (5) • MARCELIJUS MARTINAITIS. Namai – rojaus darželio modelis (6) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (4) • VILMA PAJUODIENĖ-FIOKLA. Eilės (25) • TADAS VIDMANTAS. Pasakojimai apie Aleksandrą (3) • padarėt iš dievo šventą karvę (237) • 2007 m. birželio 9 d. Nr. 22 (848) turinys (61) •

Filosofinės diferenciacijos procesas

WOLFGANG STEGMÜLLER

[skaityti komentarus]

Dėl tokios diverguojančių filosofinių požiūrių gausos veikiausiai beviltiška mėginti atrasti bendrų požymių, skiriančių šiuolaikinę filosofiją nuo praeities filosofijos krypčių turinio požiūriu, tačiau galbūt įmanoma pateikti dvi formalias šiuolaikinės filosofinės situacijos charakteristikas, skiriančias šią situaciją nuo visų ankstesnių.

Pirmoji būtų filosofijos funkcinės diferenciacijos procesas. Turime omeny štai ką. Pradžioje filosofija sprendė labai įvairius uždavinius. Nuo pat pradžių ji buvo suvokiama ir kaip mokslas, siekiantis sąvokinio tikrovės pažinimo; tačiau toli gražu ne tik. Kartu ji atliko uždavinį, panašų į religijos, – ar siekdama galutinių dalykų pažinimo, nepriklausomo nuo bet kokio istorinio apreiškimo ir teikiančio filosofuojančiajam paguodą bei saugumą, ar kaip scholastinė filosofija mėgindama papildomai racionaliai pagrįsti religinį tikėjimą, ar galiausiai teikdama religijos pakaitalą netikinčiam tapusiam žmogui. Dažnai pirmame plane atsidurdavo ir etinė filosofijos, kaip mokymo apie deramą gyvenimą, funkcija. Atsiradus, vystantis ir vis labiau diferencijuojantis atskiriems mokslams, filosofijai, kaip grynai teorinei disciplinai, teko dar vienas uždavinys – būtent gvildenti atskirų mokslų pagrindus ir šių mokslų tyrimų rezultatus suderinti su savo pačios duomenimis.

Ankstesni filosofiniai mokymai dažniausiai vienijo visus šiuos aspektus, tik kartais svorio centras pasislinkdavo nuo vieno prie kito, o šį šimtmetį tokios heterogeninės filosofijos funkcijos tampa vis savarankiškesnės. Filosofijos veikalai dažniausiai gvildena tik vieną iš šių aspektų, daugiau ar mažiau gryną.

Pirma, susiduriame su pasaulėžiūrinėmis filosofijomis, mėginančiomis užimti religijos vietą, patenkinti metafizinį žmogaus poreikį, suteikti atramą tiems, kurie jos jau neberanda religijoje. Šis aspektas į pirmą planą iškyla pirmiausia tam tikruose egzistencinės filosofijos veikaluose.

Antra, esama filosofijų, kurios teikia gyvenimo įvaldymo receptus, bet kartu netampa religijos pakaitalu kaip ankstesnės. Šias dvi filosofavimo atmainas galima skirti pagal tokį kriterijų: filosofija priskiriama prie pirmosios grupės (filosofija kaip religijos pakaitalas) tik tokiu atveju, jei ji ieško „filosofinio išganymo kelio“, religinio tikėjimo analogo, taigi ir religiniam Dievo išgyvenimui analogiško įsitikinimo absoliutu (pvz., transcendencijos išgyvenimas pagal Jaspersą). Ateistinės pakraipos egzistencines filosofijas reikėtų priskirti prie antrosios grupės; mat jos iš esmės sprendžia klausimą, kaip žmogus galėtų gyventi absurdiškame ir bedieviškame pasaulyje.

Trečia, esama filosofijų, siekiančių teorinio pažinimo, nepriklausomo nuo atskirų mokslų pažinimo arba peržengiančio pastarąjį. Čia reikėtų priskirti Brentano, kuris, pradėjęs nuo empiristinės sąvokų bazės, vis dėlto baigia filosofiniu mokymu apie vertybes ir Dievą. Husserlio fenomenologija irgi priklausytų prie šios grupės, nes jo paskelbtas naujasis metodas turi padėti įveikti atskirų mokslų elgsenos naivumą ir pasiekti grynai filosofinį esmės pažinimą, laikomą nepriklausomu nuo pasaulėžiūros. (Maxas Scheleris, priešingai, jau nėra „grynas atvejis“. Daugelis jo darbų daugmaž vienodai priskirtini ir prie pirmos, ir prie trečios, ir prie ketvirtos grupės.) Prie šios grupės pirmiausia priskirtini Häberlino būties mokslas ir kultūros filosofija, nes, pasak jo, filosofiniai rezultatai turi būti visiškai nepriklausomi nuo empirinių mokslų rezultatų.

Ketvirta, susiduriame su filosofinėmis sistemomis, kurios, tiesa, irgi siekia tik teorinio pažinimo, tačiau nuo empirinių mokslų nepriklausomą filosofavimą atmeta kaip nekritišką. Tokiu atveju filosofija veikiau apibendrina atskirų mokslų rezultatus į bendrą požiūrį. Čia reikėtų priskirti visas pastangas sukurti „induktyvią metafiziką“, o iš šioje knygoje aptariamų filosofinių mokymų ypač Nicolai Hartmanno gamtos filosofiją ir dvasios filosofiją, taip pat kai kuriuos Schelerio veikalus (pvz., apie žmogaus padėtį kosmose).

Yra dar ir penkta filosofinė srovė, sutarianti su dviem ką tik minėtomis kryptimis tuo, kad siekia teorinio pažinimo, o ne gyvenimo išminties ar religijos pakaitalo. Tačiau ši kryptis ne tik atmeta mintį apie apriorinį tikrovės pažinimą, bet ir apskritai atsisako filosofinio atskirų mokslų rezultatų interpretavimo. Anot jos, filosofijos uždavinys nėra apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatus, – tokį apibendrinimą turi atlikti patys specialiųjų mokslų atstovai, antraip jis moksliškai nepagrįstas ir neįtikimas, – o tirti atskirų mokslų pagrindus. Filosofija tampa mokslų pagrindų tyrimu. Paprastai į tyrimo erdvę įtraukiamas ir ikimokslinis sąvokų pasaulis bei ikimokslinė kalba. Prie šios krypties reikėtų priskirti Vienos ratelio atstovus, taip pat šiandienos analitinės filosofijos atstovus.

Antroji charakteristika, lygia greta su diferenciacija apibūdinanti filosofinę situaciją, – tai įvairių krypčių filosofų nutolimas ir didėjantis komunikacijos stygius. Būtina aiškiai suvokti šias aplinkybes. Jos reiškia bent jau tai, kad žodis „filosofija“ tapo daugiareikšmiu terminu. Mokslo pagrindų tyrėjui filosofinė veikla – visai ne tai, kas ji yra pasaulėžiūros filosofui, aprioristiniam būties metafizikui – ne tai, kas ji yra mąstytojui, pradedančiam nuo fenomenų analizės. Galima skirti keturias šio nutolimo proceso fazes.

Pirmoji fazė susijusi su moksliniais nuomonių skirtumais. Požiūriai skiriasi, nes diskusijos dalyviai abejoja priešininko argumentų galiojimu arba jo aprašymų teisingumu. Nepaisant skirtingumų, šioje fazėje išlaikomas diskusijos kontekstas. Išlieka tikėjimas galutiniu sutarimu, o nuomonių skirtumai, kaip ir mokslinio tyrimo atveju, būtent ir skatina pažangą: skatina patikslinti sąvokas, išsamiau aprašyti ir patobulinti argumentus.

Prasčiau, kai pasirinktas išeities taškas ir pripažinti mąstymo metodai tampa skirtingi toto genere. Tada gali atsitikti taip, kad tampa neįmanoma bet kokia diskusija. Priešingų požiūrių atstovai daugių daugiausia gali garbingai konstatuoti, kad argumentai ir kontrargumentai pakibo ore, gali pripažinti negalį atrasti požiūrių bendro vardiklio. Nepaisant tokios neišvengiamos rezignacijos mokslinio susidūrimo arba diskusijos atžvilgiu ir šioje pakopoje išsaugomas bent pranešimo kontekstas. Įvairių požiūrių atstovai gali išdėstyti vieni kitiems savo koncepcijas ir susitarti dėl teiginių prasmės, nors sutarimas dėl motyvavimo būdų jau neįmanomas (antroji fazė).

Aplinkybės dar keblesnės, kai filosofai praranda net ir pranešimo kontekstą, nes vienas neįstengia susieti jokios prasmės su tuo, ką kalba kitas. Tačiau net ir tokiu atveju mąstytojus gali sieti kad ir labai silpnas ryšys, jį būtų galima pavadinti intencijos kontekstu. Nors vienas jau nebežino, ką iš tikrųjų mano kitas, tačiau žino bent tai, kad ir jis siekia pažinimo ir tiesos (trečioji fazė).

Didžiausia praraja du filosofuojančiuosius skiria tada, kai nebelieka net intencijos konteksto. Vienam ne tik nesuvokiami kito teiginiai ir motyvavimai, mįsle jam tampa ir kito veiklos, kaip veiklos, pobūdis. Jis ne tik nežino, ką mano kitas, bet ir nebeįstengia pasakyti, kokia veikla užsiima kitas, vadinantis šią savo veiklą „filosofija“. Čia pasiekiama būsena, kai komunikacija apskritai neįmanoma (ketvirtoji fazė).

Pirmoji fazė apibūdina, taip sakant, normalų mokslinį atvejį. Ankstesni paskirų filosofinių mokyklų prieštaravimai (pvz., empiristų ir racionalistų, kantininkų ir aristotelininkų ir t. t.) bent jau dažniausiai neperžengdavo šių ribų. Žinoma, ir šio šimtmečio filosofijoje kai kurie filosofinių požiūrių skirtumai yra mokslinio nuomonių skirtumo pobūdžio. Tokiais galime laikyti Brentano ir Husserlio filosofijos sekėjų arba fenomenologų ir Hartmanno požiūrių skirtumus. Tačiau šiandienos filosofijoje vis labiau ryškėja skirtumai, kuriuos tegalima priskirti kuriai nors iš likusių fazių. Visoms trims fazėms galima pateikti toliau aptariamų filosofinių teorijų pavyzdžius. Hartmanno ir Heideggerio požiūrių prieštaravimą tegalima apibūdinti veikiau kaip antrąją fazę. Nors galima prielaida, kad vienas iš principo suprato, ką manė kitas, tačiau diskusijos konteksto jau neįmanoma įsivaizduoti. Matematikos filosofija pateikia gerą pavyzdį, liudijantį, kad tokia situacija galėjo susiklostyti net moderniajame mokslo pagrindų tyrime. Daugybė matematikų pripažįsta (ar net didžiuojasi) nesuvokią vadinamojo matematinio intuicionizmo argumentų, nukreiptų prieš tradicinius mąstymo būdus matematikoje, nors nekyla jokių neaiškumų dėl to, kokius iš tradicinių mąstymo būdų intuicionizmas pripažįsta ir kokius draudžia.

Trečiajai fazei būdinga situacija susidarytų, susidūrus Carnapui ir Häberlinui. O ketvirtoji fazė būdinga analitinės filosofijos ir Jasperso arba Heideggerio filosofijų santykiui.

Galbūt nuskambės pesimistiškai, tačiau veikiausiai galima teigti, kad šis procesas negrįžtamas. Žodžio „filosofija“ daugiareikšmiškumas sumažėtų tik galutinai „išmirus“ ištisoms filosofijos kryptims (nors nėra jokių tokio reiškinio ženklų) arba pasiryžus nevadinti „filosofija“ minėtųjų heterogeninių dalykų, išsaugant šį žodį aiškiai apibrėžiamai veiklai. Tai būtų labai pageidautina. Tačiau kol to neatsitiko, orientuotis šiandienos filosofijoje reiškia orientuotis heterogeninėje gausoje.


Iš: Wolfgang Stegmüller. Hauptströmungen der Gegenwartsphilosophie, B. 1, Stuttgart: Alfred Kröner Verlag, 1989

Vertė Austėja Merkevičiūtė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


85546. Jerichono Rožė2007-06-08 15:55
jooo, paliesta "Gordijaus" problema; šiaip senoka. Iš tosios pusės. Šiaip man įdomesni būtų nemo ir po palmės dialogai, identiški šiam opusui (čiut pasimatę ir komentaruose) tik orientuoti filosofijų ir religijos amžinais kibirkščiuojantiems kontaktams. O išvados jaučiu labai panašios.

Aš aišku į tai žiūriu paprastai - karnapai, huserliai ecc. yra puikūs menininkai ir tai puikūs konceptualaus meno kūriniai (gal koks kitas pavadinimas atsirastų).

Kažkada buvo puiki diskusija komentaruose panašiu klausimu, gerb. Austėja, galėjai susikompiluoti (nors gal ir iškapota paranojinių cenzorių, vis kažkas liko).

Bet šiaip esu labai nepopuliarus su tokia pozicija išorėje. Manoma, kad tai infantilu. Šis (Stegmuller) požiūris jaučiu taip pat taip traktuojamas.

Šiaip didžiulė "autoritetų" baimė, vertė redaktorius rinktis tik vokiškas ar britiškas ar rusiškas pavardes. Baimė ištirpo, o Giedrė, ištirpus, pvz. pasiuntė velniop viską. Su vandeniu išpylė ir kūdikį.

P.S. Šiaip galvoju, tokias rašliavas tik Aš toks dundukas skaitau ir tuo skaitymu esu patenkintas. Kitiems matyt tai varo žiovulį. Gerb. pop redakcija - kiek tų skaitančių yra belikę, vienas irgi gali būti daug.

85642. po palme2007-06-10 18:53
idomus tokie straipsniai, tik prie ju rimtai reikia prisesti. dekui uz komplimentus, JR

Rodoma versija 25 iš 26 
0:24:36 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba