ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-25 nr. 958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PANOS KARNEZIS. Gimtadienio šventė (15) • KASPARAS POCIUS. Mokymasis kaip emancipacija (19) • -gk-. Sekmadienio postilė (10) • Su profesoriumi STASIU SKRODENIU kalbasi Mindaugas Peleckis. 400 žodžių paslaptis (3) • VIDAS POŠKUS. Ekspresionizmo beieškant (13) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (29) • DONALDAS STRIKULIS. Mstislavo Dobužinskio mokykla (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (4) • VYTAUTAS P. BLOŽĖ. Eilės (23) • ODETA VILKIŠIŪTĖ. Paveikslas (7) • MARIJUS BERNATAVIČIUS. Lengvas būdas patekti ant knygos viršelio (5) • DAIVA ELERTIENĖ, DAINIUS ELERTAS. Pasmerktoji auklėjimo tradicija (3) • VIDAS POŠKUS. Odė kontraforsui (7) • ANDRIUS PATIOMKINAS (1) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: R. Šileikos pašto istorijos (14) •

Mokymasis kaip emancipacija

KASPARAS POCIUS

[skaityti komentarus]

Šiuolaikinis prancūzų filosofas Jacques’as Ranciere’as savo knygoje „Neišmanėlis mokytojas“ aprašo tipišką Apšvietos epochos palikuonį prancūzą mokytoją Josephą Jacotot, kuriam buvo patikėta flamandų vaikus mokyti prancūzų kalbos. Jam, nemokančiam flamandų kalbos, tai buvo nemenkas iššūkis, tad savo mokiniams, kuriems negalėjo ištarti nė žodžio, jis davė skaityti prancūzišką knygą su flamandišku vertimu. Mokytojas nustebo, kai mokiniai parašė puikius rašinius remdamiesi tik pačia knyga. Mokiniai, norintys žūtbūt išmokti prancūzų kalbą, dėjo visas pastangas ir elgėsi kaip vaikai, mokydamiesi vaikščioti – klupdami ir stodamiesi, aklinėdami tamsoje, jie vieni, be mokytojo paaiškinimų išmoko naują kalbą.

Jacotot atmetė savo darbą išmanančio tradicinio mokytojo savybę – polinkį aiškinti, paaiškinti, išaiškinti. Tai, knygos autoriaus nuomone, verta daryti mažiausiai dėl dviejų priežasčių: pirma, išaiškinimas supaprastina ir apriboja aptariamą reiškinį, antra, tai yra dingstis atsirasti nelygybei tarp žinančiojo ir nežinančiųjų.

Tokį „sokratišką“ teisuolio pedagogo bruožą Ranciere’as vadina „kvailinimu“. Graikų filosofas Sokratas savo mokinio Platono „užrašytuose“ dialoguose uždavinėja aplinkiniams klausimus, kurių atsakymus jau tariasi žinąs. Taip atlikus statistinį pjūvį priešinga nuomonė virsta neteisingu atsakymu, o mokytojas mokinių atžvilgiu įgyja neklystančio autoriteto statusą.

Jei pasižiūrėsime atidžiau, tokiu „kvailinimu“ pasižymi visas tradicinis mokslo aparatas. Atskirti žinančius nuo nežiniukų, parodyti, kad „profesionalų“ elitas yra pranašesnis už mus visus ir būtent jam priklauso tiesos monopolis, „kvailinti“ „nesugebančius“ dėl to, kad jie „nesugeba“, – tai tradicinio mokymo ypatumai. Neoliberaliomis pastarojo dešimtmečio reformomis tokią atskirtį išsilavinimo srityje stengiamasi ne tik didinti, bet ir pakreipti tam tikra linkme – universitetas imamas įsivaizduoti kaip tramplinas siekiant karjeros valstybiniame ir verslo sektoriuje, bet ne kaip galimybė subręsti laisva, klausti esminių klausimų ir kritikuoti gebančia asmenybe.

Tradicinis universitetas tiek forma, tiek puoselėjamais tikslais skatina atskirtis, o alternatyvus universitetas privalo jas naikinti, skatinti paprastų žmonių galimybes tobulintis ir dalintis žiniomis. Pradinį tokių žinių „kapitalą“ turime kiekvienas iš mūsų. Kaip kiekvienas iš mūsų išmokome kalbėti, neretai ne tik savo, bet ir kiemo draugų kalbomis, taip išmokstame ir skaityti ir įgyjame žinių, neprarasdami troškimo išmokti, sužinoti. Išmokti skaityti padeda tam tikro teksto, pavyzdžiui, eilėraščio, pasakos ar maldos, mokėjimas atmintinai. Juk būtent taip mokėsi skaityti mūsų protėviai. Tokiu būdu vaikus skaityti moko motinos ir tėvai, kurie patys nemoka skaityti – svarbu čia ne pačios įgytos žinios, bet susidomėjimas, dėmesys, noras. Tarp jų atsiranda kitoks ryšys nei tarp savo pareigas ir darbą išmanančio mokytojo ir žalio mokinuko – juos jungia ne žinančio ir nežinančio perskyra, bet valia, noras pasiekti rezultatą, emocinis saitas. Valia mokytis susijungia su skatinimu eiti tolyn. Mokinys ir mokytojas bendrauja emancipuotų žmonių kalba, ne mokslo, bet paprasto kasdienio žinojimo, noro išmokti, sužinoti kalba. Emancipuotas žinojimas – tai paprasto žmogaus savivoka, jo kasdieniai klausimai sau pačiam, ištrūkstantys iš privačios erdvės, aidintys viešojoje erdvėje. Toks žinojimas labiau siejasi ne su kultūriniais ar moksliniais kodais, o su aplinka, su žmogaus savijauta joje, su veiklumu, aktyvumu.

Jau XVII a. olandų filosofas Baruchas Spinoza išplėtojo begalinio intelekto sampratą, XIX a. ją panaudojo ir Karlas Marxas, kuris teigė, kad žmonėse ir juos pramoniniame pasaulyje keičiančiuose mechanizmuose glūdi visuotinis produktyvus intelektas, nuolatinė pasaulinės pažangos priežastis. Marxas teigė, kad toks visuotinis intelektas ir jo produktyvumas plėtojantis pramoninei visuomenei darosi vis svetimesnis žmogaus prigimčiai, gamybos priemonės tarsi atsitraukia nuo pačių gamintojų, auga tiek klasiniai, tiek apskritai žmogiški prieštaravimai. Visuotinis intelektas, mūsų pačių žinojimas tampa instrumentu galingųjų rankose. XX a. pabaigos italų socialinių judėjimų teoretikai, tokie kaip Paolo Virno, Antonio Negri ir neseniai Lietuvoje viešėjęs Franco Berardi-Bifo, atliko šios sampratos reviziją ir suvokė, kad visuotinis intelektas kaip begalinis laisvai sklindančių žinių srautas vis dar priklauso mums patiems. Juo vis dar galime naudotis kovodami už socialinį teisingumą, emancipuodamiesi. Tokiai savižinai palanki ir naujųjų technologijų terpė – visuotinis intelektas kaip visuma jungia ir žmones, ir mašinas, – tačiau ta terpė iki galo neatskleidžia mūsų komunikacinių galimybių. Kartu su virtualiu bendravimu būtina plėsti ir kūniškus, emocinius ryšius, ugdyti tą pastabumą ir dėmesingumą, kuriuos pasitelkusios skaityti nemokančios motinos to paties mokė savo vaikus – ir mokėsi iš jų.

Jau antrus metus visoje Lietuvoje veikiantis Laisvasis universitetas taip pat siekia sujungti savo grupių pastangas mokytis demokratiškai – keistis visiems prieinama teorine ir praktine informacija ir naikinti visas įmanomas hierarchijas tarp „profesionalų“ ir „nežiniukų“. Universitetas nori padėti labiausiai marginalizuotiems žmonėms, pirmiausia – Vilniaus taboro romams, įveikti socialinę atskirtį, mokytis kalbų ir kompiuterinio raštingumo, rengti jiems įvairius kursus.

Mokymasis gali būti suprantamas kaip pasyvus žinių perėmimas, bet daug smagiau jį suvokti kaip veiksmą, kaip kelionę, kaip klausimų uždavinėjimą, kai, priešingai nei darė Sokratas, klausiama to, kas nežinoma. Išankstiniai principai, dėsniai ir tiesos, kurias primygtinai siekiama įrodyti, – tai tradicinio mokymo ypatumai. Norint pakeisti pasaulį, pirmiausia jį reikia suvokti iš naujo. Nuveikti tai, kas neįmanoma, galima tik aktyviomis pastangomis, bendra valia, dėmesingumu ir įsiklausymu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


171350. Artūras iš Vilniaus2009-09-29 17:48
šiaip mokymosi motyvacija man kuo toliau tuo labiau yra paslaptis. Viso pasaulio edukologai ieško socialinių sampratų ir universalijų valdyt šiuos procesus. Labiausiai man patiko Fukujamos tezės, bet įtartina, nes jis pats tai labai bukas.

171354. propaganda2009-09-29 18:06
jei po straipsniu būtų prierašas: užs. nr. ..., nė kiek nenustebčiau;) tiesiog postmodernizmo tezių prifarširuota reklama, tegu ir nekomercinė...

171366. vl2009-09-29 22:36
stačiai, p. pociau, tamstos tikovės žemėlapis nepalyginamai skurdesnis už tikrovę.

171375. archyvaras2009-09-30 09:11
Intencijos yra lyg ir gražiai kilnios, atviros, demokratiškos...

171377. Artūras iš Vilniaus2009-09-30 09:41
patarimas Pociui.

Mano fortfelyje guli 3 mėn. senumo pažyma (reference) apie tai, kad į Lietuvą (BS) atvyksta Sorošo kohorta. Tokių pažymų pro mano akis ateina begalė. Ši sudomino sąsajomis su Lietuva.

Iš principo šio maitvanagio pasirodymas yra bjaurus ženklas Lietuvai - rodo labai blogą soc. situaciją pas jumi. Labai blogą. Bet nieko nepadarysi. Greičiausiai jie nusitaikę kapnoti dvęsiančią, taip mylimą xX`o, "aukštojo mokslo" išstenėtą pinigų srovelę.

Tokio pobūdžio kvaziprivačius desantus mačiau daug kur, faktiškai visur, kur teko dirbti. Kontaktai su jais būdavo nuolat, nes jų struktūra yra patyrusi ir gerai besiadaptuojanti lokalio stilistikoje. Jų taikinys (target) yra intelektualinis elitas arba kažkas panašaus.

Logiška būtų susigaudyti, kad "laisvas universitetas" yra pas juos on list. Garantuoju 100 proc. Kaip elgtis?
Iš principo nežinau tiksliai nei koks soc. svoris to laisvo universiteto, nei santykinio ryšio su spec. tarnybom (inteligent service) - nes tai yra labai svarbu.
Bet pagrindis patarimas vis tik būtų vienas - einant į dalykinius santykius laikytis atstumo (jokio podlyzizmo !!!!!!) ir labai skeptiškai (superįtariai) žiūrėti į atsiradusius "iš dangaus" lengvus pinigus. Tai būtų savižudybė. Kitas patarimas: netrukdyti "berniukam" kurti klasikinės "finansų piramidės" statybos, kurios statybą jaučiu Pocius greit užuos (Pocius juk nėra toks bukas sloikas, kaip Liudvikas). Čia argumentacijai siūlyčiau pamedituoti Danijos pavyzdžiais, kaip Danija apturėjusi "komunos" judėjimą patapo viena iš turtingiausių valstybių ir yra vienas iš galingiausių finansinių centrų. Aišku, du kartus į tą pačią upę neįbrisi, bet galvot mąstyt analizuot yra privalu. Na va, atvyko tarnaitė valyti kambario, turiu išjungti komp, vėliau pratęsiu

171438. r2009-09-30 18:48
leiskit paciupinet:tikras ar netikras archyvaras{verpaversiverilvergau}

171442. mokslas be mokytojų2009-09-30 20:23
Vilniaus taboro romai (čandalos) dėkingi K.P. už kvietimą studijoms, tačiau norėtų pirmame kurse matyt kariotiškių atstovus.

171443. čia (171442) prabilo iš Zimbabvės (sorry Lietuvos) princo šeimos2009-09-30 20:33
?

171444. vl2009-09-30 20:46
Mauglis mokėsi iš Balu, Bagiros ir Ka neturėdamas pasirinkimo. Jeigu turėtų, mokytųsi iš Kasparo Pociaus.

171447. kažkaip Zimbabvėje (Lietuvoje) princo šeima didėja, vl prisijungė2009-09-30 20:56

171453. Artūras iš Vilniaus2009-09-30 22:14
ai, žiūriu čia nėra man kas veikti. Kapojat toliau savo bedruomenei kepenis. Sadomazochistai. Gal išskyrus archyvarą. Tfiu.

171471. viską išduoda frazė2009-10-01 11:19
"kai, priešingai nei darė Sokratas, klausiama to, kas nežinoma". Pasiklydote, gerb. K.P., savo paties lankose.

171595. archyvaras2009-10-02 16:20
Kažkas nepastebint mums patiems žaidžia mumis, kuria ekonominį eksperimentą čia, o mes priežasčių ieškome mokymesi.Naivu šitaip.

171679. Artūras iš Vilniaus archyvarui2009-10-03 16:35
kai buvau mažas, mano tėtis sakydavo man dar nesusigaudančiam, - Lietuva labai gerai susiurbia rusiškus pinigus, bet privalo būti susiexperimentuojama. Tik užaugus ir pamačius man dašilo. Kartai galvoju, kad xX`o išsišokimas Lietuvą šveicarizuoti yra tikrai patriotiškas, bet nerealus. Experimentinę patrankų mėsą Lietuvai tenkanti dalia/likimas, matyt buvo susitarimo tarp Reigano ir Gorbačiovo. Tokie susitarimai turi turėt eigą. Demografinė padėtis Lietuvoje yra liūdna, bet ir šiokia tokia. Patrankų mėsai reikalingi ramūs artistai. Karaliaus Artūro semantikoje išrišimo nebus tol kol jo nebus. Think again.

171789. Artūrui iš V. nuo archyvaro2009-10-04 17:42
Ačiū už įžvalgas. Demografinė liūdna padėtis Lietuvoje, deja, mažina ir potencialią patrankų mėsą. Elementaru, ir Tu tai gerai suvoki. Gal esama ir tikslingo darbščiausių ir energingiausių išeksportavimo į ES šalis, nes musulmonainais jaus pasisotinta/persisotinta, o čia rytiniai europiečiai, be mečečių ir čadrų...

171828. aff :-( 2009-10-05 11:05
ajo ajo, iš tiesų, o kur užs.nr.?

171851. užs. nr.2009-10-05 16:36
ja vam pointeresujus`! Sidi ticho i ne pychti! A to budet kak Trockomu.

171867. Artūras iš Vilniaus archyvarui2009-10-05 21:16
ai, čia banalybes Mes krapštome. Prieš desetką metų čia komentaruose plius-minus išnarstyta. Gal tik niekas tais laikai neklausė. O gal greit trynė, velniai supaisysi, kodėl tamsta esi toks neapsišvietčs. Tur būt, kad paxo projektas yra paskutinis rusų spec. tanybų projektas pračekinti, kaip išlaikyti valdomą demokratiją ir susirankioti demokratinėje Europje esančius "referentinių agentų" mazgus bei apsižvalgyti valdžios išlaikymo metodus ir legitimumą. Tai Putino šoblos projektas - galima tik stebėtis mankurtinių žasiliukų - valatko/lansdbergio ir "intelektualų" staigiu bendradarbiavimu su tokia beprasme valdžio endiogionale. Durniai, nieko nepasakysi.

Šiaip jau norėčiau, kad tamsta įsiklausytum į paskutinias xX`o pateiktis. Supranti, nuo 2000 metų įnirtinga kova tarp macrokorporacijų ir globalfinansininkų. Tai nieko bendro neturi nei su laisva rinka, nei su civilizacija. Tiesiog įnitinga kova. xX`as, aišku atstovauja tai oligarchų grupei, kurią jam padovanojo likimas (sutrumpintai Lubys ir jo oligarchinė šobla - PPK ir gal LLRI). Jei būtum įsiklausęs, visiškai suprastum jo orientavimąsi prieš finansines ir prekybines isntitucijas, kurias įtvirtino duračiokas Abišala. Tai tik įrankiai - neutralizavimas korumpuotų partijų įtaką gamintojų executyvams, ominicratija, laisvų pinigų cirjuliacija, koketavimas su anarchistais ir laisvuoju švietimo šliuzu (laisvasis universitetas). Tai buvo alternatyvių struktūrų formavimas. Tai logiška. Juk taip. Kai konservai išsigandę Lietuvos padėties pradėjo blaškyti tuda-siuda, xX`as išnyko, kaip "propagandyrius". Irgi logiška. Laivojo Instituto executyvas susinervino dėl xX`o išaiškėjusio oligarchinio dvoko smirdalo. Irgi manau, aišku.

O toliau, belieka Post Scriptum: jokių aukštų technologijų nebus kuriama, vienintelis objektas: žmonės (kadrai po stalinistkij), šilumos, žaliavos, ... Netgi jokios inf kovos nebus - pamatysi. Lieka atsikovot visiem ir visur tik vieną - savo socialinės "žemės" nuosavybę.

P.P.S nežinau kam dėkoti, matyt man, tau, šatėnų storaskūriams, kad kirkilo valdžia švaistė pinigus ne bla bla bla, o tokiais atvejai super taikliai į gimstamumą - motinų pinigai yra cool (konservų/lddp vidaus kovos nuostabiausia investicija). Ji, investicija, šiaip matoma ir statistiko. Nulenkim galvas, kai tokiam bardake, kažkam užteko proto.

171870. Artūrui iš V. nuo archyvaro2009-10-05 21:54
Lenkiu galvą už Tavo labai įdomias įžvalgas. Tikrai, demografija - kone vienontelis total išlikimas, kai šitaip nusiaubta kukli šalis. O, taip, G. Varno režisūros " Nusiaubta šalis", o tikrovė nepalyginamai baisesnė. Išties, kur prapuolė garsusis omnikratas XX-as,a?!

Rodoma versija 27 iš 27 
0:23:16 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba