ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-25 nr. 958

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PANOS KARNEZIS. Gimtadienio šventė (15) • KASPARAS POCIUS. Mokymasis kaip emancipacija (19) • -gk-. Sekmadienio postilė (10) • Su profesoriumi STASIU SKRODENIU kalbasi Mindaugas Peleckis. 400 žodžių paslaptis (3) • VIDAS POŠKUS. Ekspresionizmo beieškant (13) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (29) • DONALDAS STRIKULIS. Mstislavo Dobužinskio mokykla (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (4) • VYTAUTAS P. BLOŽĖ. Eilės (23) • ODETA VILKIŠIŪTĖ. Paveikslas (7) • MARIJUS BERNATAVIČIUS. Lengvas būdas patekti ant knygos viršelio (5) • DAIVA ELERTIENĖ, DAINIUS ELERTAS. Pasmerktoji auklėjimo tradicija (3) • VIDAS POŠKUS. Odė kontraforsui (7) • ANDRIUS PATIOMKINAS (1) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: R. Šileikos pašto istorijos (14) •

ANDRIUS PATIOMKINAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Luko Klimkevičiaus piešinys

Tolerancijos dvasia


Veikėjas: eterio ŠEIMININKAS
(žurnalistė iš Kauno)

Šeimininkas. Šiandien noriu pakalbėti apie vieną teigiamą lietuvių savybę. Sakyčiau, net esminį nacionalinio charakterio bruožą – apie verslumą. Kad lietuviams verslumas būdingas, galima įsitikinti iš kelių lietuvių kalbos faktų. Tiesą sakant, vos iš poros žodžių.

žurnalistė iš Kauno. Kaip įdomu, pone Drakauskai.

Šeimininkas. Tu teisi, Inga, – labai įdomu. Šiandien su tavimi aš ir pasidalinsiu savo atradimu.

žurnalistė iš Kauno. Kokie gi tie žodžiai, pone Drakauskai?

Šeimininkas. Palauk, Inga, neskubėk, aš dar nebaigiau įžangos. Aš noriu pasakyti, kad lietuviai visados buvo orientuoti į Vakarus, ir kalbos apie tai, jog Lietuva pradėjo eiti į Vakarus tik paskelbusi nepriklausomybę, neatitinka tiesos, neatitinka faktų. O dabar aš paskelbsiu tuos žodžius, kurie pagrindžia mano hipotezę.

žurnalistė iš Kauno. Taip, taip, pone Drakauskai, prašom.

Šeimininkas. Tie žodžiai yra bankuchenas ir cepelinai.

žurnalistė iš Kauno (po ilgokos pauzės, netvirtai). Aha...

Šeimininkas. Matau, Inga, kad tau ne visai viskas aišku, todėl paaiškinsiu.

žurnalistė iš Kauno. Jūs labai malonus.

Šeimininkas. Lietuvių nacionaliniai, nacionaliniai, t. y. patys svarbiausi patiekalai pavadinti vokiškais žodžiais – bankuchenas ir cepelinai. Ką tai rodo? Tai rodo, kad lietuviai jau nuo seno orientuoti į Vakarus, nes Vokietija yra Vakaruose, – manau, sutiksi. O Vakarai asociuojasi... asocijuojasi su kapitalu, su rinka, kitaip sakant, su privačia iniciatyva arba verslumu.

žurnalistė iš Kauno. Bet, pone Drakauskai, pagal jūsų logiką, jeigu žemaičiai kukulius vadina kleckais – rusišku žodžiu, – tai jie jau orientuoti į Rytus?

Šeimininkas. Palauk, Inga, palauk. Kodėl mane pertraukinėji, neleidi pabaigti? Kodėl nenori išklausyti pašnekovo? Iš kur tas tavo bruožas tuojau suniekinti kito žmogaus nuomonę?

žurnalistė iš Kauno (prasikaltusiu balsu). Atsiprašau, pone Drakauskai...

Šeimininkas (pamokomai). Tu kaip žurnalistė turi uždavinėti protingus klausimus. (Po gerokos pauzės.) Taigi, ko norėjai manęs paklausti?

žurnalistė iš Kauno (kukliai). Gal nacionaliniai, lietuviški patiekalai turėtų būti vadinami lietuviškais žodžiais?..

Šeimininkas. O kas tau sakė, kad bankuchenas ir cepelinai – ne lietuviški žodžiai? (Griežtai.) Palauk! Šių žodžių šaknis vokiška, – sutinku, bet galūnė tai juk lietuviška. Juk lietuviška galūnė?

žurnalistė iš Kauno. Na, taip.

Šeimininkas. Vokiška šaknis ir lietuviška galūnė viename žodyje – ką tai rodo? (Užtikrintai.) Simboliškai tai rodo, kad Lietuva per Vokietiją visada buvo suaugusi su versliaisiais Vakarais.

žurnalistė iš Kauno. Bet, pone Drakauskai, lietuvių kalbininkai bankuchenui ir cepelinui pavadinti siūlo lietuviškus žodžius: bankuchenas – tai šakotis, o cepelinus, sako, geriau vadinti didžkukuliais.

Šeimininkas (kiek irzliai). Oi, mėgsti šakotis, Inga...

žurnalistė iš Kauno. Taip, labai mėgstu šakotį.

Šeimininkas (nepatenkintas). Aš sakau: mėgsti šakotis – ginčytis, priešgyniauti.

žurnalistė iš Kauno (kaltai). Čia ne aš, pone Drakauskai, – kalbininkai...

Šeimininkas (mėgdžiodamas). Kalbininkai! Tegu jie pasuka smegenis ir patys supras, kad mano aiškinimas pagrįstas geležine logika, be to, dar – ekonominiais, politiniais argumentais.

žurnalistė iš Kauno. Bet bankuchenas, tiksliau – baumkuchenas, išvertus iš vokiečių kalbos, ir reiškia šakotis...

Šeimininkas. Tai tik patvirtina mano hipotezę, kad lietuviai buvo praktiški žmonės: jie perėmė vokiečių žodžius, kad būtų lengviau susikalbėti.

žurnalistė iš Kauno. Bet juk tai pataikavimas vokiečiams, ne praktiškumas...

Šeimininkas. O tu žinai, kiek sąnaudų, kiek laiko būtų sugaišta, jei kaskart būtų reikėję šakočius ir didžkukulius versti į vokiečių kalbą arba atvirkščiai? Ką? (Po ilgos pauzės, beveik įspėjamai.) Gerai pagalvok prieš atsakydama, Inga.

žurnalistė iš Kauno. Jūsų teisybė, pone Drakauskai.

Šeimininkas. Na, matai, o tu dar ginčijies. Aš kalbu iš savo patirties, kaip verslininkas, ne koks ten kalbininkas. Tegu vadina jie, jei nori, bankuchenus šakočiais, cepelinus didžkukuliais, – tiek to. Bet ką tie kalbininkai išmano apie verslą? Kiek jie darbo vietų sukuria? Ar moka ekonomiškai mąstyti? Ekonomiškai mąstyti! (Po pauzės, žurnalistei iš Kauno nieko nesakant.) Nemoka!

žurnalistė iš Kauno. Amen.

Šeimininkas (po ilgos pauzės, išjungus mikrofonus). Kaip manai, gal man tą savo lingvistinį atradimą paskelbti kokiam moksliniam žurnale, ką? O gal knygą išleist, kaip manai?

Teisė žinoti

q: Šiandien man kažkodėl norisi pakalbėti apie apatinį trikotažą.

p: Ką?!

q: Tau irgi tokia pat mintis kilo, toks noras?

p: Ne! Aš nesiruošiu šia tema kalbėti.

q: Kodėl?

p: Ne, ir viskas!

q: Na, aš gi ne apie tavo apatinį trikotažą.

p: To dar betrūko!

q: Ne, ne, čia nieko asmeniško. Aš tik noriu išsiaiškinti vieną dalyką. Grynai pažinimo, – mokslinio pažinimo, – tikslais padiskutuoti.

p: (Tyli.)

q: Pastaruoju metu, matai, labai išpopuliarėjo toks naujoviškas kelnaičių modelis – stringai...

p: (Nepatenkinta perveria jį žvilgsniu.)

q: Nesuprantu, kodėl tie stringai tokie madingi ir populiarūs. Iš pradžių maniau, kad jie patogesni nei įprastos kelnaitės, bet, pasirodo, ne. Greičiau atvirkščiai. Dabar pradedu manyti, kad stringus nešiojantys žmonės galbūt sąmoningai prisideda prie kokios nors pasaulinės medvilnės taupymo akcijos, – juk stringams pasiūti reikia daug mažiau medžiagos nei įprastiems apatiniams, – o iš kelnių išsikišusiomis dalimis – stringų dalimis – labai akivaizdžiai demonstruoja savo dalyvavimą tokiame visuomeniniame judėjime, tokioje pilietinio sąmoningumo akcijoje. Ką manai? Aš bandau žvelgti giliau, pati supranti.

p: (Perveria jį žvilgsniu.)

q: O gal stringų esmę ir paskirtį suvokti padėtų šio žodžio etimologija? Pavyzdžiui, yra manančių, kad pavadinimas stringai kilęs nuo veiksmažo...

p: Stringai yra angliškas žodis! Lietuviškai – kelnaitės su juostele!

q: Kelnaitės su juostele? Toks ilgas? Toks ilgas žodis tokiam lopinėliui?

p: Arba siaurikės...

q: Siau...rikės?

p: Taip! Ir daugiau nė žodžio.

q: Siaurikės? Tai nuo kokio čia žodžio?

p: (Tyli.)

q: Kieno garbei jos taip pavadintos?

p: (Tyli.)

q: Bikinis, kaip žinoma, nuo Bikinio salos. O siaurikės?

p: (Tyli.)

q: Siaurikės... Hm...

p: Nuo žodžio „siauras“!

q: Siauras?!

p: Nuo būdvardžio „siauras“. Ir tai buvo paskutiniai mano žodžiai!

Ne blondinė:

Šįvakar einu į pasimatymą. Su darbdaviu. Dėl papildomo darbo. Vakarais. Dar nežinau, kas per darbas – telefonu nenorėjo apie jį pasakoti, – todėl ir paskyrė pasimatymą. Kad galėtume pasikalbėt akis į akį, susipažinti artimiau. Telefonu tokie reikalai juk retai kada tvarkomi. Malonus vyras man pasirodė tas darbdavys. Ir patikimas: pasimatymą paskyrė 10 valandą vakaro, nes anksčiau negali. Vadinasi, labai užsiėmęs, rimtas žmogus, ne koks apsimetėlis. Tik nepatiko, kad susitikti pasiūlė prie kažkokio negyvenamo namo bromos (tokioj atkampioj Naujininkų gatvelėj). Galite įsivaizduot?! Taip ir pasakė: prie bromos. Pyktelėjusi tada ir išrėžiau jam: sakau, bromą, kalį, litį, silikoną, cinką, chromą ir kitus cheminius elementus puikiai žinau, bet štai bromos – tokio neteko girdėti. Tik „Bromą ing viečnastį“ dar esu skaičiusi. (Kas per įžūlumas: Vilniuje! – Lietuvos širdy!! – kalbėti lenkiškai!!!) Iš pradžių jis kiek sutriko, – matyt, pribloškiau jį savo žiniomis, – bet paskui ėmė krizenti, toks patenkintas visas. Sako, patinka man tas jūsų karštumas, tikrai daug šansų, kad gausite darbo. Ir iškart pasitaisė: sako, jei nepatinka tarpuvartėj, galime susitikti to apleisto namo vidiniame kiemelyje. Kiemas uždaras, niekas nevaikšto, jokių pašalinių – idealesnės vietos dalykiniam pokalbiui ir nerastum. Žinote, iš karto pajunti simpatiją žmogui, kuris darbuotoją ne pagal išvaizdą renkasi, – juk ką jis ten sutemus, dešimtą valandą, tame tamsiame kiemelyje įžiūrės?! O koks jautrus ir supratingas tas darbdavys, – patarė man niekam apie šį susitikimą nepasakoti. Sako, kam liūdinti namiškius, – jeigu kartais negaučiau darbo. O jeigu gausiu – namiškiams bus dar didesnis siurprizas. Todėl – tss! – niekam apie tai nė žodžio!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


171958. internetine versija2009-10-07 08:39
Kas skaito popierinę "Šiaurės Atėnų" versiją turbūt jau yra pastebėję, kad jos tekstai ne visuomet tiksliai sutampa su internete pateikiama versija. Štai, pavyzdžiui, ir šių skečų atveju, sakyčiau, esama gana esminių iškraipymų: "Teisėje žinoti" vietoj kažkodėl atsiradusių veikėjų p ir q, kurie nežymi jokios personažų lyties (o tai labai svarbu šiame kontekste), turėtų būti simboliniai vyrus ir moteris žymintys ženklai (tokie, pvz., būna ant tualeto durų) ▲ [moteris] ir ▼ [vyras]: vietoj q - ▼, vietoj p – ▲. Nesuprantu, kas ir kaip leidžia sau tokius iškraipymus? Sunku surinkti šį simbolį? Toks atmestinas požiūris? O tie gale spausdinami kažkokie tinklaraštiniai kliedesiai? Gal net ne visi žino, kad jų popierinėje savaitraščio versijoje, žinoma, nėra... Na, o kalbant apie pirmuosius du skečus (beje, internetinės versijos tekstų rinkėjas su literatūriniais žanrais irgi, švelniai tariant, menkai susipažinęs - arba nežymi iš viso (gal čia nesusikalbėjimas su Šatėnų redakcija?), arba prikergia visai netinkančius pats), tai, žinoma, čia svarbu intertekstai - kas klauso "Žinių radijo" ir žiūri LTV, supras, iš ko čia šaipomasi.

Rodoma versija 27 iš 27 
0:23:11 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba