ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-03-20 nr. 933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JONAS KUBILIUS. Praeitį reikėjo atsikovoti (49) • -vt-. Sekmadienio postilė (27) • VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA. Eilės (7) • ALEKSANDR KOPYTIN. Meno terapija: mitas ir tikrovė (2) • VALDAS PATUMSIS. Judančios skulptūros (195) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (15) • INESA PAVLOVSKAITĖ. Kai grindys ir batai lieka švarūs (7) • AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės (45) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Baltiškosios mitologijos literatūrinės projekcijos (4) • RŪTA JAKUTYTĖ. Priešaušris (2) • VYTAUTAS CIPARIS. Bitė po oda (15) • LINA ŽALYTĖ. Siena (4) • TOMAS AFANASJEVAS. Atsuktuvas – 2 (5) • GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ. Niujorko inkliuzai (8) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Cukrus (4) • KAZYS SAJA. Kol dar visi vienam lizde (12) • kokia utelėta kompanija čia susimetė (397) • 2009 m. kovo 27 d. Nr. 12 (934) turinys (8) •

Priraišioti vieversiai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2007

Kiaulės metai

Verkiantis Petriukas:


        Kiaulytė guli baloje,
        O kiaulį šiurpas krečia:
        Naujųjų metų naktyje
        Suraskite man pačią!

Žmonės niekaip negali susitaikyti su tuo, kad viskas gerai. Betgi – kas gi čia gero?!

Užvakar pakartas Huseinas, Bulgarija ir Rumunija priimtos į Europos Sąjungą, Slovėnija gavo eurą...

Ko gi tu raudi, Petriuk!

Talentas kaip akibrokštas

Čia šiek tiek perpasakoju Algį K. Vakar sako:

– Jaunystėj, būdavo, geriam, geriam. Aš ir sakau: „Chebra, ko jūs čia smirstat? Aš žinau Vilnelėj tokį didelį akmenį. Pasiimam vyno ir einam tenai.“ Pageriam, pabraidom išsiavę. Nebuvo kas atsisakytų.

Jotvingiai

Iš Petro Dusburgiečio: absoliučiai ignoravo mirtį. Nebijojo. Jeigu žūti – žūdavo iki vieno. R. sako, jog tai reikėtų priminti mokiniams.

Ką reikia žinoti: baisu ne mirties, o ilgo mirimo. Negalios, slaugymo ir t. t.

J. J., kuris giriasi (ir yra aprašęs) neva matęs... velnią. Jis ėjęs Vytauto gatve Žvėryne, kitapus ėjo Markulis, garsus partizaninio laikotarpio išdavikas...

– Žiūrėk, žiūrėk, velnias eina! – sušukęs Jonas žmonai.

Aišku, pasirodyti „taip“ galėjo, bet šiaip jau žmogui neduota matyti nei Dievo, nei velnio.

Velnias, tik velnias (arba apsėstasis) gali matyti. Tikėti galima, o matyti galima tik tai, ką pats savo viduje nešiojiesi!

Tiesa, girdėjom apie tuos, kuriems „pasirodė“. Pavyzdžiui, M. Lutheris. Bet jis nieko nelaukęs griebė nuo stalo sunkią senovinę rašalinę ir sviedė į kampą, kur tas išdėlis juokėsi...

Tokios tad mistikos pradžios...

Dar apie šv. Augustiną

Tai jis taip aiškiai suformulavo malonės teoriją: žmogus gali daryti gerus darbus, bet jo išganymas priklauso nuo Dievo malonės. Vadinamoji predestinacijos idėja – Dievas iš visos amžinybės išsirinko sielas, kurios bus išgelbėtos. Ši doktrina paženklina būsimų amžių krikščionybės evoliuciją.

Žymaus teologo vardą pelno spręsdamas pelagianizmo klausimą. Pelagijus, pabėgęs į Rytus, skelbė laisvo žmogaus valią, atmesdamas pirmapradės nuodėmės sąvoką. Žmogus galįs daryti gerus darbus pats, o Dievo malonė – antrinis dalykas.

– Kristus mirė veltui! – sušunka šokiruotas Augustinas.

Iš tiesų, jeigu atmetama pirmapradė nuodėmė, tai ir Kristaus auka netenka prasmės, t. y. sumenkėja.

Dėsnis

Jį išmanė J. L. Borgesas: „Galų gale visi supanašėja į savo priešus.“

(Čia tas pats kaip: „Klajokliai, nukariavę miestus, perima jų kultūrą.“)

Kalbantis katinas (scenarijus)

Katinas ima kalbėti. Moteris:

– O, kaip kokiam komikse!

Katinas (pasityčiodamas):

– Nemyžk ant popieriaus! Mane nuo tavęs vemt verčia!..

Žvaigždžių liūdesys

Kur girdėjau? Apie a. a. Moniką Mironaitę, kuri išties buvo žvaigždė. Kas gi jos nežinojo! Tai buvo tikras raktažodis daugelį metų.

– Vieną vakarą, – pasakojo ji pati, – ties Pamėnkalniu susistabdžiau taksi. Važiuodama ėmiau apie kažką kalbėti su taksistu ir sakau: „Aš Monika Mironaitė...“ Staiga pajutau, kad jaunam žmogui tai nieko nesako. Jau buvo užaugusi nauja žmonių generacija. Mes jų akyse buvome ne iš šito pasaulio...

Taip gęsta žvaigždės.

Tikroji citata

Pagaliau galiu patikslinti citatą iš J. L. Borgeso!

„Žmogus užsibrėžia nupiešti pasaulį. Metams bėgant jis pripildo erdvę provincijų, karalysčių, kalnų, įlankų, laivų, salų, žuvų, būstų, įrankių, žvaigždžių, arklių ir žmonių atvaizdų. Prieš pat mirtį jam atsiskleidžia, kad šis kruopštus linijų labirintas vaizduoja jo veidą.“

Įdomiausia, kad žmogaus veido kontūru užsibaigia ir „Dieviškoji komedija“. Ko nėra čia? Borgesas nepamini velnių ir angelų... Pasikeitęs pasaulėvaizdis. Dante nepiešė ko? Galgi būstų, arklių...

Sausio 2, antradienis

Kas valdo pasaulį


        Nemokytas valdovas yra kaip karūnuotas asilas!
        (Jonas Solsberietis, XII a.)

Ar atsimenat nors vieną protingą sakinį iš dabartinių „valdovų“? Jeigu kokia mintis suregzta, tai ir toji ne jų. Spontaniškai prabilę nuolat nusišneka.

Putinas, Bushas, koks nors Arafatas...

Tie, kur moka valdyti, dažnai iš kriminalinių struktūrų. Prezidentas ir išmintis tapo nesuderinami.

J. L. Borgeso citatos

Jis žinojo, ką ir kur cituoti. Pavyzdžiui, iš graikų poeto Pindaro (apie 518–446 pr. Kr.) 8-osios pitinės giesmės:


        Šešėlio sapnas – žmogus.
        („Antroji mirtis“)

Arba iš Snorri Sturlusono (1179–1241), islandų istoriko ir skaldo. Prieš mūšį Haroldas II perdavęs Haroldui Rūsčiajam: „Galėčiau pasiūlyti septynias pėdas Anglijos žemės ar kiek daugiau, jeigu jis aukštesnis už kitus vyrus“ („Nemirtingasis“).

Vesternas (kaip žanras)

Dabar jau daugeliui aišku: vienu laikotarpiu JAV klestėjusios paranojos ir persekiojimo ženklas.

Tai kuo gi mes čia žavėjomės?!

Kablelis

Linkime jums gerų Naujųjų Kiaulės metų!

Linkime jums gerų Naujųjų, Kiaulės, metų!

Sausio 3, trečiadienis

Senos tiesos

O vis dėlto! Buvęs dirigento Juozo Domarko studentas prisiminė jo pamokymą, kad kurti muziką ar diriguoti orkestrui galima tik prisiklausius (prisisotinus!) labai daug ir įvairios muzikos.

Regis, tas pasakytina ir apie literatūrą: žmonės puola kurti eiles, bet patys labai mažai „pasisotinę“, kritikuoti, administruoti, bet visos žinios ir išmanymas – iš netikusios mokyklos.

Iš ambicijų, mados, saviraiškos troškulio.

O čia tai, kas vimdo

Bufetavos Vyras (su muškieta, kailiniuotas).

Ponas Mart-onis (su ašara aky, milijonierius).

Ponas Podchalymas (šernams pririšti).

Dar dešimt ponų su muškietomis ir... nušauti šernai, suversti į lovius.

Ties Suderve.

Ponia žurnalistė su diktofonu ir brangiais kailiniais.

Visa tai bus televizijos laidelė.

Kodėl nėra Petriko ir Butkevičiaus?

(???) Kadrai 1968–2007...

Specialiai S. G. „Mansardoms“

Romas Gr.:

– Aš anksčiau, kai eidavau pro „Vagos“ leidyklą, nusiimdavau kepurę. Dabar eidamas pro RS leidyklą užsimaunu prezervatyvą...

(Turi omeny „Trečią brolį“.)

Gyveni ir mokaisi...

Vienas atsistatydinęs ponas:

– Kai buvau ministru, neatsigindavau mergų. Dabar nė vienos... Supratau, kad joms patiko ne mano stotas, o mano postas...

P. S. Mano tėvas tokiais atvejais pratęsdavo patarlę „...ir durnas miršti“.

Iš sengraikių. Dionizijus Sofistas


        Mergele su rožėmis, rožė pati tu. Sakyk,
        Rožėmis ar savimi? Ar tuo ir anuo?

Gedylo pranešimas, atėjęs žiemą – iš vasaros

Garantuoju (girdžiu daugelį metų): Svirplių giesmynas atsiverčia liepos 14–16 dienomis. Šiemet anksčiau... 13-oji, o po pietų, po lietaus jie pasiuto žolėj...

Pasakojimai apie Norvegijos medkirčius

                  (J. B. kirtęs miškus po karo su pabėgėliais)

Labai ilgas norvegas vedė trumpakoję moterį. Vyrai jį mėgdavo traukti per dantį, o jis, žodžio neieškojęs kišenėj, atrėždavo:

– Lemiamais atvejais kojos eina į šalis!..

Dievuliukai

Laikas bėga, ir tai, kas buvo ankstyvoje jaunystėje, iškyla į paviršių. Šįvakar atsiminiau, jog – antro kurso studentas – buvau parašęs poemą apie... lietuvių dievelius.

Rūpintojėlis, šv. Izidorius, Rapolas, Jonas Krikštytojas, Agota...

Lietuvos likimas – dievų likimas.

Visos pakelės pilnos atgijusių – baltai žydrų, raudonų, mėlynų medinukų. Su seilinukais ir prikyštėlėmis, su šaukštais, plūgais, mentėmis (tokios lopetėlės) moliui drėbti...

Moterų pokalbiai

I:

– Mano gyvenimo svajonė yra sutikti tokį vyrą, kuris man duotų šimtą tūkstančių litų...

II:

– Kvaila! Prašyk milijono!

I:

– Milijonas? Tai nerealu...

Malonu būna girdėti

Kas tiesa, tai tiesa: nesmagu klausyti, kai tave giria. Regisi, nepelnytai.

Miela girdėti, kada suaugę žmonės pagiria eilėraščius vaikams. Netgi labai tolimų, nesuprantamų man „profesijų“. Juose dar nenumirė vaikas.

Apie buvusius laikus

Alanas Ch., kuris „Huseino laikais“ lankėsi Bagdade:

– Ir toks jausmas, kad kažkas net artimiausių žmonių aplinkoj gali tave „priduoti“ (vietoj „išduot“). Kaip buvo Tarybų Sąjungos glėby prie Stalino.

Iš tiesų, tai pažįstamas jausmas vyresniems žmonėms. Azijietiškas „dievo baudėjo“, priežiūros, siaubo baubo jausmas. Iš dalies jis prapuolė, iš dalies mes visi juo dar pažymėti.

Net telefonu kalbėdami, bendraudami, sapnuodami...

Košmaras.

Apie tėvą ir sūnų

Aleksandro Sokurovo filme „Tėvas ir sūnus“.

Sūnus:

– Šitam gyvenime aš už tavęs, o tu po manęs (tėvas).

Tėvas:

– Ką tuo nori pasakyti?

Sūnus:

– Žinai, kažkas iš šventųjų pasakė: „Tėvo meilė nukryžiuojanti. Sūnaus meilė – nukryžiuojama.“

Tėvas:

– Ką šventieji išmanė apie meilę?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


154884. a.a.2009-03-25 21:50
amzina atilsi duok mirusiems, Viespatie, ir amzinoji sviesa jiems tesviecia

154912. keista2009-03-26 08:22
ar čia nusidėjėlio atgaila nudaigojus poetą?

154936. kaip nekeista2009-03-26 12:06
o gal poeto atgaila nudaigojus nusidėjėlį?

154951. keista2009-03-26 14:40
Geda nemirtingas, nereikia jo painioti nei su atgaila, nei su nusidėjėliais

154956. archyvaras2009-03-26 15:08
Gyvų gyviausi tekstai...

154959. kitas2009-03-26 15:44
vo, vo, čia ir glūdi Gedos nemirtingumas, o visa kita šioje aplinkoje - tik spengimas.

154974. dvasingumas2009-03-26 20:07
Ale kaip gražiai, dvasingai apie velionį atsiliepiate, beveik kaip apie Poetų Poetą Justiną Marcinkevičių.

155030. archyvaras2009-03-27 10:54
J.Marcinkevičius irgi sudėtinga figūra: daug talento, nemažiau ir kompromisų, prisitaikymų, kai kur ir prievolių ("Kraujas ir pelenai")...Visa nuskaidrės mažu geriausių eilių tomeliu - ateityje...

155032. Dvasingumui2009-03-27 11:04
Ale radot kaip lyginti nepalyginamus poetus! Jums asmeniškai gal Marcinkevičius ir poetų poetas, bet tiesą pasakius, geras tradicinis eiliuotojas, baikštus, prisitaikantis. Geda - niekad nėjęs į kompromisus su valdžia, pilietine sąžine, gaivalingas talentas, aukštyn kojom apvertęs tradicinę eilėdarą, kasęsis iki giliausių pasaulio poezijos šaknų ir tuopat kilęs į kosmosą.

155034. archyvaras2009-03-27 11:09
Ai, Dvasingumas yra slapta šypsantis ironikas... ne kitaip.

155095. e - apie Poetų Poetą2009-03-27 18:28
Poetas
Poeto
Poetui
Poetą
Poetu
Poete
Poete!

155159. ...2009-03-28 10:44
Simboliška, kad Teatro dienos minėjimo gražus baigiamasis akordas - su Sigito Gedos eilėmis. Skambinant Petrui Geniušui, diriguojant Modestui Pitrėnui, eiles skaitant Andriui Žebrauskui... Ačiū teatralams, radusiems būdą tyliai, be pompastikos pagerbti Velionį. Sigitas buvo kuklus, nedemonstruojantis savo didelių bėdų, o prokuroro ir teisėjų ujamas iš šios visuomenės neprašė pagalbos ir nerinko pinigų, kaip dabar madinga, vėžiui gydyti. Jis mokėjo padėti kitiems, tik ne sau. Ilsėkis, Sigitai. Tu gyvesnis už visus gyvuosius.

155164. ?2009-03-28 10:51
O gal kas nors pagaves stiliu raso jo vardu?

155167. archyvaras2009-03-28 11:32
Įdomi versija, įdomi...

155235. > ? ir archivarui2009-03-28 16:48
Tai gal tinka iš teksto - Dėsnis. Jį išmanė J. L. Borgesas: „Galų gale visi supanašėja...

Rodoma versija 27 iš 27 
0:21:19 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba