ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-03-20 nr. 933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JONAS KUBILIUS. Praeitį reikėjo atsikovoti (49) • -vt-. Sekmadienio postilė (27) • VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA. Eilės (7) • ALEKSANDR KOPYTIN. Meno terapija: mitas ir tikrovė (2) • VALDAS PATUMSIS. Judančios skulptūros (195) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (15) • INESA PAVLOVSKAITĖ. Kai grindys ir batai lieka švarūs (7) • AUŠRA KAZILIŪNAITĖ. Eilės (45) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Baltiškosios mitologijos literatūrinės projekcijos (4) • RŪTA JAKUTYTĖ. Priešaušris (2) • VYTAUTAS CIPARIS. Bitė po oda (15) • LINA ŽALYTĖ. Siena (4) • TOMAS AFANASJEVAS. Atsuktuvas – 2 (5) • GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ. Niujorko inkliuzai (8) • RASA JESKELEVIČIENĖ. Cukrus (4) • KAZYS SAJA. Kol dar visi vienam lizde (12) • kokia utelėta kompanija čia susimetė (397) • 2009 m. kovo 27 d. Nr. 12 (934) turinys (8) •

Sekmadienio postilė

-vt-

[skaityti komentarus]

IV gavėnios sekmadienis (Jn 3, 14–21)


        „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį,
        taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus,
        kad kiekvienas, kuris jį tiki,
        turėtų amžinąjį gyvenimą.“
        – Dievas taip pamilo pasaulį,
        jog atidavė savo viengimį Sūnų,
        kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,
        bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
        Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,
        kad jis pasaulį pasmerktų,
        bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
        Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas,
        o kas netiki, jau yra nuteistas už tai,
        kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.
        Teismo nuosprendis yra toksai:
        atėjo šviesa į pasaulį,
        bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,
        nes jų darbai buvo pikti.
        Kiekvienas nedorėlis
        neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,
        kad jo darbai aikštėn neišeitų.
        O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,
        kad išryškėtų, jog jo darbai
        atlikti Dieve.


Dvasios paslapčių paradoksai

Šv. Raštas turėtų būti skaitomas ir suprantamas kiekvieno asmeniškai (pvz., Lectio divina principu) – tik taip galima sužinoti, suvokti tai, kas jau pasakyta, atskleista, išaiškinta daug geriau, prasmingiau, nei tai mėginame daryti mes čia ir dabar.

Ketvirto gavėnios sekmadienio Evangelijos skaitinyje kalbama apie tai, kas šiuolaikinį postmodernizmo žmogų turėtų labiausiai masinti – apie paslaptis ir jų atskleidimą. Tačiau paslaptys nėra vienareikšmis dalykas – jos neatskleidžia vien įdomybių. Jos atskleidžia ir tamsiąją pusę – tai, ko mes patys tarsi nematome, nepastebime. O nematyta, nežinota, nepažinta Jo šviesa... Tikrovė, „teismo nuosprendis yra toksai“: mes esame tie, kurie neatpažinome šviesos. Apie mus tiek – štai ir visa paslaptis? Ar ne liūdnoka? Galbūt. Bet užduodame klausimą, kaip yra šiandien, kaip ir kokius dvasinius dalykus mes atskleidžiame po dviejų tūkstančių metų ir slapta viliamės, kad yra kitaip...

Evangelijos ištrauka skelbia – „dvasios paslapčių atskleidimas“, tačiau nusivilsime, jei toliau laukiame kažko, kas sukrėstų protus lyg tektoniniai lūžiai. To nebus. Nebus mistikos. Tačiau bus kitkas – Geroji Naujiena kupina paradoksų, o Kristaus misija iš tiesų pažymėta „prieštaros ženklu“. Pirmas paradoksas, kurį randu šio sekmadienio skaitinyje, tas, kad krikščionybėje nėra, nelieka paslapčių – jos atskleidžiamos. Tačiau jų būta... Tiems, kurie buvo iki mūsų... Esminis momentas, į kurį reikia įsiklausyti – „dvasios paslapčių atskleidimas“. Svarstau, ar gali šiandieninis žmogus tuo tikėti? Pamatyti tai, kas nebuvo matoma, pažinti tai, kas nebuvo pažinta? Priimti tai, kas jau atskleista?

Sykį kelioms dešimtims tikinčiais save laikančių draugų ir pažįstamų uždaviau paprastą klausimą: kokia yra mūsų tikėjimo paslaptis? Atsakymai: nežinau... iš kur aš galiu žinoti?.. palauk, turiu pagalvoti... kažkur girdėjau... Taip taip, girdėjote, mielieji, kiekvieną sekmadienį bažnyčioje. Kažkodėl tai prisiminiau dabar... Mūsų tikėjimo paslaptis – viešai ir atvirai išpažįstama, niekam, ko gero, neįdomi ir net nežinoma. Ar tokie atsakymai turi liūdinti, o gal džiuginti? Jei paslapčių nėra, mes jų nežinome? Deja.

Viskas, kas vyksta mišiose, kaip sakė vienas iš apklaustųjų, jei tik kunigo pamokslas nėra uždegantis, daugeliui tėra „orų prognozės“ lygio pranešimai. Svarstau – kodėl? Kodėl šiandieninis žmogus iš tiesų mieliau tiki bet kuo, kartais – pačiais neįtikimiausiais dalykais, bet ne Šv. Rašto didžiosiomis tiesomis? Kodėl dvasinių dalykų atskleidimas vis dar yra neįdomu? Kažkas pasakys, kad ten pasakos. Bet kodėl tuomet tikima daugybe kitų pasakų, pvz., kad Mėnulyje kosmonautai turėjo pamatyti Dievą?

Tėvas Antonijus Bliumas yra sakęs, kad jis nesutiko priimti nemažai žmonių į Stačiatikių bažnyčią vien dėl to, kad pastebėjo, jog jiems ji kvepia egzotika: esą, jai priklausydami, jie taptų įdomesni, išskirtiniai kitiems. Paslapčių, egzotikos, net ezoterikos ir išskirtinumo vaikymasis arba nihilizmo, prieštaravimo teigimas daugelį ieškančiųjų skatina gręžiotis į visas puses: Rytus ir kitoniškus Vakarus, Himalajus ir tibetus, indijas ir t. t. Bet kodėl ne į musulmoniškas šalis? Nebeįdomu? Niekas nekviečia? Nemadinga? Tiek, kiek pati susidūriau, pastebėjau, kad dažniausiai tie, kurie pereina (tinka šis žodis – „pereiti“, kaip turistui) į kitas religijas, nė nemėgino pažinti tos, kuri arčiausiai: nė sykio nepasidomėję nuodugniau, kantriau, kažkodėl nesibodi skirti jėgų ir laiko nesuprantamoms kitakalbėms, kitakultūrėms religijoms (nors jas pažįsta irgi gan paviršutiniškai...). Tačiau nežinau nė vieno, kuris, pažinęs, nuodugniai susipažinęs su Kristaus mokymu, būtų nuo jo nusigręžęs. Nė vienas, suvokęs Kristaus mokymo gelmę, nėra pasakęs, kad per seklu, per nuobodu... Tačiau būti Kristaus mokiniu nėra egzotiška. Jo mokymas reikalauja konkretaus gyvenimo pagal nurodytas tiesas. Ne turistavimo, ne afišų, o gyvenimo. Geroji Naujiena – ne pasakų ir paslapčių skrynelė, o aiškus, konkretus ir savotiškai griežtas, tikslus Raštas. „Evangelija skelbia kažką, kas yra virš mūsų, ji duota tam, kad praplėstų mūsų proto ribas, praplėstų širdis (nors kartais tai nepakeliama), perkonstruotų mūsų gyvenimą, suteiktų kitokią, priešingą dabartinei pasaulėžiūrą, ir dėl to visa tai mums nelabai norisi priimti“ (tėvo Antonijaus Bliumo žodžiai).

Taigi Kristaus mokymas mums atskleidžia dvasinius dalykus. Toliau juos atskleidžia mūsų pačių gyvenimas. Mūsų realybė atveria visus nežinomuosius, visas paslaptis, kurias tariamės laiką slaptoje. Nėra nieko paslėpta, kas nebus atidengta. Taigi, paradoksalūs dalykai: atidengti tai, kas buvo tamsoje, t. y. perkeisti mūsų gyvenimus, kad neliktų nieko slapto, tamsaus. Mūsų tikėjimo paslaptis ta, kad ji iššifruota mūsų gyvenimais, Kristaus įsikūnijimu ir prisikėlimu, Jo buvimu tarp mūsų ir visuotine meile. Tačiau didysis paradoksų slėpinys nesibaigia. „Meilėje nėra nieko, ką būtų galima apeiti, – sako tėvas Antonijus Bliumas. – Ji labai reikli, jai ribų nėra, ir štai kuo baisi Evangelija.“ Taigi vien pabuvimo mišiose nepakaks, kad Kristaus mokymas būtų pažintas. Katalikų bažnyčia prabyla apie Kristaus slėpinį. Tą didįjį paradoksą, kurį Jis mums paliko: kad tik per Jį, su Juo ir Jame gali būti perkeisti mūsų gyvenimai, mūsų pasaulis, mūsų žemė. Ne paslaptimis, bet realiu gyvenimu, tiesomis. Kristaus mokymas mums duoda be galo daug: tuo tarpu ar kas nors deda pakankamai pastangų Jo tiesoms pažinti? Juk arba gyvename Evangelija, arba kas kartą praslystame paviršiumi. Daugeliui atrodo, kad jeigu jie pakrikštyti, tai jau yra krikščionys. Tokia nedidelė kaina bus gautas ir išgelbėjimas, dar pridedant Kristaus aukos dalelytę? Bet taip nebus. Jei nepažinai šviesos, vadinasi, nenorėjai. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.

Atrodo, mūsų užduotis – grįžti, atsigręžti į slėpinį, esantį mūsų sielose, nusisukus nuo tamsybių paslapčių žabangų. Nuo išorinio pasaulio šifrų ir blogio matricų. Nes Dievas nesislepia nuo mūsų. Nekuria jokių specialių kodų. Jis ne spec. tarnybos vadovas. Jo troškimas mūsų atžvilgiu – pati tikriausia mūsų tikrovė, mūsų pačių gyvenimas, kiekviena mūsų mintis, veiksmas, diena ir vakaras. Ir tik mes vieninteliai galime įvykdyti tai, ko nori Jis. Nes niekas nuo mūsų neslepiama. Viskas jau atidengta. Atrodytų, paprasta? Tačiau klausimai lieka... Ar toji šviesa šiandien būtų atpažinta? Šis rūpestis vis dar lieka, nors atsakymas juk žinomas. Arba klausimas, kodėl mes neįstengiame gyventi tame atvirame slėpinyje, toje šviesoje, tebekankina žmogų. Šv. Teresė Avilietė, „Vidinės pilies“ autorė, sako, kad šviesa, sklindanti iš Karaliaus menės, beveik nepasiekia pirmosios buveinės. Kodėl ir kokios kitos buveinės (o jų septynios) – tebūna paslaptis... Nes paslaptys, pasirodo, būdingos tik žmogiškai, kartais net tamsiajai, bet niekuomet – dieviškai prigimčiai.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


154763. e2009-03-24 17:06
"Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas." Tapo išgelbėtas? O gal tai tiesiog eilinis nesėkmingas "Dievo" projektas? Bet jis gi " visagalis"! Kažkokia bedieviška velniava čia gaunasi.

154801. rama2009-03-25 09:05
vt siūlo kiekvienam pasiskaityti šv. raštą .puiku . tik kodėl bažnyčiose trijų metų ciklu prasukama evangelija , ir tik viena kita nuotrupa iš senojo testamento ? per daug gyvenimiška ? tantum religio potuit suadere malorum - Lukrecilaus pasakyta . vt ir kiti Rašto aiškintojai cituoja vieni kitus įkyriai skleisdami tikratikystę , nes nebus nei nukryžiuoti nei nukirsdinti .

154845. ramai - IMHO2009-03-25 15:41
Ankstyvoji bažnyčia ilgus metus diskutavo, ar ST iš viso verta įtraukti į Šv.Raštą, nes Kristaus Mokymas, jo skleidžiamas Dievo pažinimas iš esmės skyrėsi nuo ST. Ir tai akivaizdu. ST reikia skaityti kur kas kitaip, nei NT. Aišku, priimtas teisingas sprendimas įtraukti ir ankstesenes, ST, knygas, kurios rodo Kristaus atėjimo priešistorę ir daug kitų dalykų ir t.t. Kas yra tikratikystė? Nėra tokio dalyko. Nėra. Jokio tikro/netikro tikėjimo išorėje - vienintelis - kiekvieno širdyje - ir nepamatuojamas, nepasveriamas... o -vt- kaip ir kiti, kaip ir jus, gali būti ir nukryžiuoti, ir nukirsdinti perkeltine prasme. Ne šventieji puodus lipdo. Ir ne dėl religijos karai kyla, o del žmogiškojo nesusikalbejimo ir ambicijų faktoriaus. Tam, kad susipjautų, žmogui nereikia didelių pretekstų, pakanka pačių mažiausių. IMHO

154883. cc2009-03-25 21:47
Ar kunigai rašo pasaulietinio turinio knygas? Klausydamiesi išpažinčių sužino labai daug apie nematomą mėnulio pusę.

154918. rama> IMHO2009-03-26 10:16
tikratikybė Lietuvėlėj - katalikai . tikiu , kad būtų mūsų krašte dauguma , jei ne būtent Rašto aiškintojai . ypač kunigai . nesąmonė , kad nebuvo kryžiaus karų . vienoj rankoj kardas , kitoj kryžius . taip ir amerikas atrodo kolumbai ir brunonai lietuvas .

154919. e - http://www.balsas.lt/naujiena/244994/baznycios-tarnams-rojus-zemeje/rubrika:naujienos-lietuva-politika2009-03-26 10:25
`Baznycios tarnams - rojus žemėje.`
Gal tRAnams?

154921. rama2009-03-26 10:41
čia ir bėda kad tas vatikanas supuvęs . nuvažiavo rotveileris į vudų kraštą pamokyti čiabuvius kruštis misionieriaus poza be jokių gumelių . jis tik pasimels už mirusius nuo aids , už tas dvi mergaites žuvusias spūsty ... net mišių nenutraukė , šiknius .

154925. IMHO2009-03-26 10:57
bet kodėl jūs sutapatinate instanciją su asmeniniu santykiu su Kristumi, Dievu... Tikras atsivertimas moko, kad aš nesu niekuo geresnis, ypač taip kalbėdamas, kaip jūs, gerbiamieji, už kitus, niekuo nesu šventesnis ir jei bažnyčia būtų kuriama nuo šiandien, ji būtų dar baisesnė... prisiminkite vokiečių filmą "Eksperimantas" - argi reikia būtinai 30-ųjų metų, kad atsirastų Hitleris? Niekas nesako, kad bažnyčia kada nors buvo šventa, bet ji lygiai tokia pati, kokie esame mes. Lygiai tokia pati. Ir ten, ir tarp jūsų yra ir Judų, ir šventųjų... Pasaulis margas ir tuo jis gražus. Kad reikalingos visos pievų gėlės ir žolės: nuo usnių iki rožių... Ir daug pašauktųjų, bet mažai išrinktųjų, gerbiamieji. Kaip nekenčiate pvz., krikščionybės ar kryžiaus karų, lygiai taip pat galite nekęsti bet ko: slaptai neapykantai reikia bet ko, bet kokio objekto... Smerkti VISĄ religiją, bažnyčią yra tiesiog kietakaktiška, nes vien dėl vieno ten esančio gero ir nuostabaus, švento žmogaus, man liežuvis neapsiverčia to daryt: jei kažkas ją "pakenčia", tai gal kažkas yra manyje blogai, kad aš negaliu jos "tverti"?... :)

154926. Noė2009-03-26 10:58
Gal mažumėlę užsičiaupkite.

154928. Noė2009-03-26 11:00
Turėjau galvoj mintytojus ramą ir ežerą (daugiausia).

154929. manau, visi turi teisę išsakyti savo nuomonę2009-03-26 11:01
manau, visi turi teisę išsakyti savo nuomonę

154933. rama> IMHO2009-03-26 11:48
nepainiokim religijos su tikėjimu . ir ne tau , noė . siūlyt užsičiaupt .

154934. am2009-03-26 12:00
visi krikščionys tokie patys nedorėliai kaip visi ateistai - šventieji. žmonės, nejaugi jums dar neatsibodo?

154942. cc2009-03-26 13:04
Be abejo, ko ieškai-tą surandi. Jei krikščionių tikėjime, bažnyčios istorijoje ieškosi blogio, nesąmonių, tai jų rasi pakankamai. Jei ieškosi nusiraminimo, sielos atgaivos- taip pat gali surasti. Panašiai ir su Dievu.

155027. twiceafterdinner2009-03-27 09:57
Kas ji tiki tas nebus pasmerktas? Keistai cia - tik tiek uztenka ir daugiau nereikia nieko? O jeigu tiketi ji reiskia tiketi visomis vadinamomis tikejimo tiesomis ir visais baznycios isakymais ir t.t. ir t.t., tai kaip tada? Uztenka-neuztenka, painiava visiska.

155029. cc2009-03-27 10:44
Manau, kad kiekvienas konkretus tikintysis nevisai vienodai tiki ir ne viską paraidžiui priima. Ar pastebėjai kaip giliai ir teisingai tikinti Noė duoda velnių giliai ir teisingai tikintiesiems, tame tarpe ir kunigams? O, ką kalbėti apie abejojančius ar silpnatikius? Nežinau ar galima sulyginti su žaidimu šachmatais. Kiekvienas žaidėjas žaidžia savo stiliumi, vieni geriau, kiti blogiau, vieni yra praktikai, kiti studijuoja teoriją, analizuoja didmeistrių (šventųjų)partijas.:)

155037. uuu2009-03-27 11:38
kaip man patinka cc palyginimai apie tikėjimą

155046. rama > uuu2009-03-27 12:21
A.Saulaitis buvo šviesa Ant Lietuvos . man , pasaulietiškumu . Jo neerzino riedlentininkai katedros aikštėje ar savo valia pasitraukę žmonės . vien jo knygos pav PIKTAS DIEVAS YRA MIRĘS daug pasako . deja , išgrūstas vėl ...

155051. uuu ramai2009-03-27 12:41
man Saulaitis irgi patinka, bet iš kitos pusės, Geras Saulaitis šiuo metu ne Lietuvoje, bet Geras Dievas taigi niekur neišgrūstas, kodėl negalima juo tikėti ir be kitų pasakymo, ar reikia, kad kas pasakytų?

155075. rama > uuu2009-03-27 15:46
žinoma , kad nebūtina , bet ir jūs sutikit , kad tiesas ir šviesą skleisti ne kiekvienas gali .

155082. mie2009-03-27 16:52
as, manau, galeciau.

155086. rama>mie2009-03-27 17:32
taip , tu gali .

155104. e - uuu2009-03-27 19:03
Ryt - FULĖ. Kaži ar Geras Dievas bus geras?

155383. uuu2009-03-29 19:00
aha, parodė Ribery besimeldžiantį, ėmė tas ir įmušė

155617. laimis :-) 2009-03-31 12:10
labai patiko man :)

155618. aistis :-) 2009-03-31 12:10
girti klizmunai sekasa varo

155620. jurgis :-( 2009-03-31 12:19
malafeikos pirdunu gaminimo stuburu rauginimo fabrikas

Rodoma versija 27 iš 27 
0:21:12 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba