ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-11-24 nr. 870

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

EDWIN BENDYK. Sarajevo sindromas (6) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kiaulių karalienės vargai (94) • -kp-. Sekmadienio postilė (10) • VYTAS GEDUTIS. „Foto Bolivar“ (I) (1) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie islamo prievoles Kurane* (2) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (15) • LEVUTIS MALINAUSKAS. Konjako ašara (1) • Šimto poetų šimtas eilių (1) • DOMAS LINKEVIČIUS. Svetur II (2) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (22) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Keliautojas (2) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie gaudymą krabiukų (18) • JUOZAS ŠORYS. Ašašninkų jotvingiai asarukai (14) • ALEXANDER BRENER, BARBARA SCHURZ. Kultūrinio pasipriešinimo technologijos (IV) (2) • dalykai labai veiksmingi nuo stogo pavažiavimo (483) • Skelbimas: Paskaitų ciklas „Kelionės semiotika“ (45) • 2007 m. gruodžio 1 d. Nr. 45 (871) turinys (7) •

Žydėjo mėlynos cikorijos

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2005

Spalio 16, sekmadienis

Vargšas turtuolis

Juozas, kuris vaikšto į Naujosios Vilnios pirtį, čia, sako, atsipalaiduojąs, čia jo „chebra“. Ne vienas iš valkatų ir ligonių... Toksai Valerijus Michalčiukas, suvargęs, vis prašydavo lito prie parduotuvės. Kartais rišdavo vantas. Beržines ir ąžuolines. Iš ąžuolo geriausios, atlaiko net penketą pasivanojimų...

Taigi Michalčiukui nuskilo – atgavo ir pardavė tėvų žemę Pavilny. Už milijoną! Pamanykite!

Turėkit galvoj, kad kiti neatgavo, Michalčiukas buvo gudresnis – pusę milijono atidavė prokurorui. Tam, kuris „suko jo mašiną“.

Kitiems – špyga, o Michalčiukas daugiau vantų neriš ir į Vasaros gatvę neis gydytis.

Gražusai ruduo, žalių, geltonų, purpurinių lapų šūsnys prie upės, vėjas dar daug naujų verčia.

Sakau, geriausia instaliacija būtų: kariuomenė, aprengta rudens klevų lapais... V. mane perspėjo – viena moteris buvo pasisiuvusi suknią iš nuauksintų lapų. Šlama, kai vaikštai, bet sudryksta per porą valandų.

O kam ilgiau reikia? Kas nors įsigeis suvedžiot tokią moterį. Su lapais, lapuose, po lapais.

Iš trijų eilučių


        Pirmas rudens lietus, –
        Šneka mano šaltinis, –
        Kam kartoja mane subyrėdamas...

Lokelis

Kai nuodugniai išaiškinau, kad skolos užtraukia gėdą, pasakė turįs 1000... Buvau gavęs honorarą už didelį vertimą. Paskolinau 1000 ir prigrasinau grąžinti. Pusei žmonių gal ir grąžino. Kitus pragėrė Antakalnio žiede, vaišino valkatas, kol atvažiavo policija.

Turėjo pasirašyti raštą, kad negers alaus viešoje vietoje...

Iš 1960-ųjų

Viena ano šimtmečio hipių tezė buvo apie sapną ir realybę.

Realybė esanti tiems, kurie nepajėgia ištverti sapno. „Realybė“ yra sapno konstrukcija, kuri leidžia mums užmaskuoti mūsų geismo Tikrovę.

Zhuang Zi

Bėda, kad pas mus visa išmintis, jos branduoliai supaprastinami ir subanalinami. Iš tiesų senovės išminčius, išbudęs iš sapno, klausia, kaip galįs žinoti, kad dabar (išbudęs) nėra drugelis, sapnuojantis, jog jis yra Zhuang Zi?

Taigi – po sapno ir kaip galiu žinoti?

Kokiu būdu?

Ir – kokie perkeitimai įvyko many?

Taip turime galingą parabolę apie sapną ir realybę, laikinumą ir amžinybę.

Didžiųjų metamorfozių erdvėj, laiko ir erdvės santraukoj, santrumpoj.

Lacanas

Jo apibrėžimu: kvailys yra tas, kuris tiki savo paties tiesioginiu tapatumu pačiam sau.

Tas, kas nesugeba atsiriboti nuo savęs, nelyginant karalius, tikįs, kad yra karalius...

Kad tai nėr paprasčiausiai jam duotas mandatas, galimybė.

Taip didžiuma kvailių, patekusių į valdžią Lietuvoj, amžiams susitapatino su savo pareigybėmis.

Nieko nėr šlykščiau už įsikalbėtą charizmą.

Zhuang Zi klausimas liudija jo vientisumą didžiajame būties plane.

Kita J. Lacano tezė: tik sapne priartėjame prie prabudimo. T. y. prie geismo Tikrovės.

Paskutinė atrama to, ką vadiname realybe, yra fantazija, vaizduotė.

Čia paslėpta mintis, kad visuomet esama kieto branduolio, liekanos, kuri atkakliai egzistuoja ir negali būti redukuota į visuotinę iliuzinio atspindėjimo žaismę (iš S. Žižeko paskaitų).

Ir dar: būtent sapnas – vienintelė vieta, kur priartėjame prie to kieto Tikrovės branduolio.

Realybėje esame niekas kita, o sapno sąmonė.

Leksika

Nuolat per žinias iš radijo kalamas faktas:

– Paukščiai bus išskersti, paukščiai bus išskersti...

Lingvistiniu požiūriu tai klaiki nesąmonė ir nusikaltimas.

Skerdžiamos būdavo tik kiaulės. Tuo paliudijamas slėpimas. Su paukščiais susidorojama pačiais įvairiausiais būdais, suprantu būtinybę gintis (žmonėms) ir negaliu atsikratyti minties, kad tai preliudija į visuotinę žmonijos skerdyklą. Skerdynes, kurios jau prasidėjusios.

Apie valdžią

Tie, kur valdžioj, kada kalbiesi su jais, pasirodo viską žinantys. Elgiasi (ir kalba per televiziją), lyg nieko nežinotų...

Vienaip ar kitaip imsi, jie yra niekšai. Ir rašytojai. Kai kalbiesi su jais, jie sutinka, kad užsiima, t. y. kuria žmonių kvailinimo meną. Ir toliau taip elgiasi.

Yra niekšai.

Kunigai (visų tikybų), kurie žada dangų, žino, kad kvailina...

Irgi – prie tų pačių.

Visuotinio kvailinimo vieta yra šitas pasaulis.

Jeigu Viešpats šviesa...

Tada mes jį matom geriau, nesang elementari patirtis byloja, kad žvelgiantysis iš tamsos ar apytamsių geriau mato tą, kuris šviesoje. Atvirkščias žiūrėjimas yra niekai, t. y. iš šviesos į tamsą. Ar tai reikštų, kad Dievas į mus net nežiūri? Šviesa pati sau...

Niekis

Netgi tuo atveju, jei nėra visų didžiųjų dalykų (Dievo, Paslapties, Plano...), mums lieka mažieji džiaugsmai.

Esu tyliosios kasdienybės žmogus. Turiu savo mažą džiaugsmą. Tenuslopsta didžiosios gėlos.

Norėčiau rašyti (ir būti) mažo žmogaus, įskaudinto, abejojančio būtimi, padaro pusėj. Mažojo žmogaus, medžio, šuns, pelės, ąžuolo gilės, kaštono branduolio pusėj.

O man to gana. Didieji dalykai telieka fone. Omeny.

Man patinka pasakymai „esu gatvės mergaitė“, „esu miesto vaikas“, „esu sodžiaus ar priemiesčio žmogus“.

Spalio 17, pirmadienis

Gavau ŠMC leidinį. Viena iš reklamuojamų temų – „Kur dingti SUvisam“ (tokia rašyba).

Prisiminiau architekto Vytauto Br., Laimos vyro, pasakojimą apie tai, kaip jie plaukdavo Ūlos upe. Ten pakrantėse būdavo (gal ir likę) išgraužų po medžio šaknimis. Didelių, skliautuotų. Tuomet jie taip kalbėdavę:

– O jeigu nori dingti suvisam, reikia įplaukti į tą olą ir ten prisirakinti prie medžio šaknų... Sudžiūtum ir niekas tavęs nesurastų.

Kaip išėjom iš Kremliaus...

Šįryt girdėjau kažką vapant apie Sąjūdžio deputatus. Eina metai ir žmonės nusišneka, jaunesni išvis nesidomi. Kitos aktualijos.

Trumpai buvo taip.

1989-ųjų gegužės galas. TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesija, mes sėdime su „seno šaukimo“ deputatais. Tokia maišalynė. Bene trečioje eilėje iš kairės (jei žiūrėsi iš salės galo). Ant pakylos M. Gorbačiovo „chebra“. Mačiau jį iš labai arti. Kai išėjo kalbėti akademikas Sacharovas, salė pritilo, paskui šurmulys. Jo kalba buvo nepriimtina ne vien „chebrai“. Išjungė mikrofonus, buvo girdėti tik nedideliame rate. Gorbačiovo ranka įsitvėrė į pastalę. Jis tirtėjo neslėpdamas įsiūčio. Dar labiau įsiuto, kai kilo kalba apie Lietuvą.

Litovcy voobšče...

Lyg norėtų pridėti „sukiny syny“...

To užteko. Sąjūdžio deputatai ėmė muistytis.

– Kylam! – sakau Antanui Buračui, sėdėjusiam šalia. Aplinkui jau ir kiti nerimo. Kiti kilo labai nenoriai, buvo tokių, kurie liko... Didelė mūsiškių grupė vieningai išėjo.

Tai, beje, buvo pirmas TSRS istorijoje negirdėtas išėjimas.

Greit išskridome ir į Vilnių.

Spalio 18, antradienis

Apie turtingiausius lietuvius. Toks ponas K., Niujorko miestelėnas, „Omnitelio“ ir daugelio kitų Lietuvą apiplėšusių įstaigų steigėjas. 1988 metais kitas ponas davė man jo adresą.

– Jeigu ko norėsi...

Nenorėjau nieko, išskyrus diktofoną. Į poną nesikreipiau. Visą gyvenimą vengiau tokio pobūdžio garsenybių. Žinau, kad rėmė daug politinių intrigų, Tatulį ir kitus.

Šįsyk tik apie tai, kad jo mėgstamas posakis yra:

– Prieš atsigulant reikia patupėti...

Kai Algirdas P. Gedimino prospekte mane supažindino su juo, pamačiau glebaus veido, suzmekusį žmogelį. Stačiai kitos planetos pilietį.

Nuo vaikystės turėjome kaži kokį romantišką milijardierių vaizdinį. Paskui ir kitose šalyse mačiau daug panašiai papilkėjusių žmogystų.

Kažkuo jie priminė iš garsaus romano nematomąjį žmogų.

Žmonės, kurie nebūna, t. y. turi tik vieną savybę – užuosti milijonus. Galbūt dėl to jų veido oda yra pinigo spalvos.

Spalio 19, trečiadienis

Šaltinis ir lietus

Šaltinis:

– Kodėl tu toks... subiręs vanduo!

Lietus (įsižeidęs):

– Manai, kad esi gražesnis?

Šaltinis:

– Bent jau vientisas.

Lietus:

– Betgi maitiniesi iš mūsų?

Šaltinis:

– O jūs iš manęs...

Viskas lieka kaip buvę. Aplink oranžinės sugrėbtų klevalapių stirtos.

Grynas oranžas.

Versija

Pagal ją Jėzus nesakęs „Mylėkite vienas kitą kaip pats save“, o „Mylėkit savo artimą, kaip aš jus myliu“.

Parabolė

Į priemiestį atklydo liūtas. Čia jį užpuolė musės. Gerai prisisiurbusios liūto kraujo musės ėmė girtis:

– Mūsų gyslose teka liūto kraujas.

Tariamoji pandemija

Druskininkuose jau įvyko paukščių gripo repeticija. Privažiavo daug žmonių, apsupo teritoriją prie Ilgio ežero. Dar buvo daug žioplių. Specai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos... Ta proga nudobė tris antis, įmetė vandenin, tada šoko gelbėt. Su spec. valtim ir spec. drabužiais.

Viskas spec.: spec. dezinfekcija ir spec. vaistai. Pakrovė tas vargšes į spec. mašinas. Purškė viską, kas gyva...

Manau, jeigu pliūptelėtų iš tikro, tai būtų spec. chaosas...

Dantės „Dieviškoji...“

Išverčiau pirmąją giesmę iš „Pragaro“. Turiu bent porą originalų su dideliais paaiškinimais, vokišką pažodinį. Kai palygini su a. a. A. Ch. darbu, tai jau plaukai šiaušiasi. O mėgdavo girtis. Esą italų enciklopedijos jo vertimą laiko geriausiu... Pats buvo išsigalvojęs (mėgdavo akis muilinti). O ir kitas a. a. A. J. Greimas be reikalo jo vertimą gyrė.

Pliauškalai.

Girdėjau, kad tik vienas žmogus (Guido Michelini) palygino ir pasakė:

– Sunkiausios vietos visai praleistos...

Br. S. yra dar pridūręs, kad numeruoti tercijas vengęs dėl to, kad jų pridūręs.

Keista. Mūsų mokslinčiai pakibo ant jo užmestos meškerės, net mano draugas K. N., rašęs apie jo mokslingumą.

Aukštos prabos manipuliuotojas. Pasinaudojo tuo, kad krašte nebuvo likę intelektualų. Tuos, kurie už jį protingesni, be gailesčio žemino, skundė. Nevengė nė vieno makiaveliško triuko.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


103464. . :-) 2007-11-29 15:29
...ir Churginas pašiaušta ševeliūra iš kapo pakyla, grūmoja bejėgiškai Gedai šelmingam...

103547. RB :-) 2007-11-30 10:00
Super kaip visada.

103607. Hm2007-11-30 16:02
Na, ir kas čia super?

103615. ntt2007-11-30 17:28
Ne tercijos, o tercinos. Churgino vertimas gal ir prastas, bet niekinti savo pirmtaką - blogas tonas.

103619. Ly2007-11-30 18:29
"Žmonės, kurie nebūna, t. y. turi tik vieną savybę – užuosti milijonus. Galbūt dėl to jų veido oda yra pinigo spalvos." Jėzau, koks pavydas.

103620. terra2007-11-30 18:37
o jau draugavou Churginu jaunystėj Geda, o jau lindo į užpakalį... užtenka paskaityt jo eseistikos knygą "Ežys ir..." kažkas ten (užmiršau pavadinimą)... visi žinojo kas tas Churginas ir kas tas jo vertimas(-ai), Gedai, matote, tik dabar "dašuto".

103656. mastelis2007-12-01 12:08
geda -"na bezrybji i žopa solavei"

103818. !2007-12-02 20:00
apie Kazicka teisingai!

103872. Audrius :-( 2007-12-03 12:16
Menininkai - tarsi meteorai, švyst padangėje, sužavi visus, o vėliau visą gyvenimą bando gyventi iš susikrauto "kapitalo". Deja, lieka tik pagieža, neapykanta jaunesniems, apskritai neapykanta visiems, net savo vaikams (ar ne, Geda?). O giliai slepiasi bejėgiškumas ir seniai atėjusi kūrybinė impotencija.

103893. r2007-12-03 19:25
pasirodo cia ir volodia apsilanko ir net lietrydy pacituoja

103894. r2007-12-03 19:26
atsiprasau tb lietryty

103932. mie - r2007-12-04 16:13
ir labai teisingai.

103960. RB2007-12-04 20:25
Man Geda yra super dėl jo unikalaus kalbėjimo būdo, minčių dėstymo keistos logikos, vienžo, grožis ir tiek. Turinys tai jo, kartais lyg ir nepataiko į mano pasaulėvaizdį, bet aš neimu į galvą. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę ir suvokimą. O čia jūs, žiūriu, per daug asmeniškai į reikalus žiūrit. Atsipalaiduokit.

103962. mie - rb2007-12-04 20:39
labai keista nuomone.

103963. r2007-12-04 20:56
bet uztat orginali

Rodoma versija 22 iš 22 
0:20:26 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba