ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-11-24 nr. 870

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

EDWIN BENDYK. Sarajevo sindromas (6) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kiaulių karalienės vargai (94) • -kp-. Sekmadienio postilė (10) • VYTAS GEDUTIS. „Foto Bolivar“ (I) (1) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie islamo prievoles Kurane* (2) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (15) • LEVUTIS MALINAUSKAS. Konjako ašara (1) • Šimto poetų šimtas eilių (1) • DOMAS LINKEVIČIUS. Svetur II (2) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (22) • AUŠRA KUNDROTAITĖ. Keliautojas (2) • ROLANDAS KAUŠAS. Apie gaudymą krabiukų (18) • JUOZAS ŠORYS. Ašašninkų jotvingiai asarukai (14) • ALEXANDER BRENER, BARBARA SCHURZ. Kultūrinio pasipriešinimo technologijos (IV) (2) • dalykai labai veiksmingi nuo stogo pavažiavimo (483) • Skelbimas: Paskaitų ciklas „Kelionės semiotika“ (45) • 2007 m. gruodžio 1 d. Nr. 45 (871) turinys (7) •

Sekmadienio postilė

-kp-

[skaityti komentarus]

Kristaus Karaliaus iškilmė (Lk 23, 35–43

    Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“ Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“ Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius.“

    Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“ Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“


Gitaros ir vargonai

Kažkas manyje stipriai priešinasi Kristaus kaip karaliaus garbinimui, nenori matyti Jo soste. Man labiau patinka per šv. Mišias klausyti gitarų akustikos nei didingo, iki Dangaus pakeliančio ir prie žemės prispaudžiančio vargonų gaudesio. Gitaros – tai hipiai, komunos, utopijos kūrimas čia ir dabar. Mergaitės baltomis Pirmosios Komunijos suknelėmis. Jaunimas gieda:


        Jėzau, atmink mane
        Savo Tėvo karalystėj.

O didžiaisiais bažnytiniais vargonais galima sugroti nebent dogmą, liūdesį, rudenį, Armagedoną... Taip, labiau mėgstu gitaras.

Taip pat ir su Kristumi. Labai gera matyti Jį čia, šiapus horizonto. Vilkintį paprastais rūbais, jojantį ant asilo, apkabinantį ir mokantį savo vargdienius, diskutuojantį šventyklose ir varantį iš Dievo namų prekijus. Maištininką, revoliucionierių, utopistą. Užtai labai liūdna, kai Jis atitolsta, apsigaubia dieviškąja būtimi, apleidžia mus, pereina į kitą laiką ir į kitą erdvę. Susitapatina su savo Tėvu, dingsta dangiškosios institucijos koridoriuose...

Laimė, šis skaitinys ne apie žengimą į Dangų. Jis – apie kankinystę, apie užguitą dieviškumą, apie išdidumą, kuris išlieka pačiais kritiškiausiais, beviltiškiausiais gyvenimo momentais. Kristus kenčia dideles kančias, iš Jo tyčiojasi, kiša perrūgusį nuo žlugusio tikėjimo vyną. Bet Jis vykdo savo misiją iki galo ir dar spėja patraukti savo pusėn nusikaltėlį.

Dievo mirtis ant kryžiaus tapo Jo dieviškumo, karališkos didybės ženklu, kryžius krikščioniškai vaizduotei reiškia nepalyginti daugiau nei aureolė, karūna ar skeptras. Ir dabar daug kankinių tampa liaudies herojais, ypač ten, kur krikščionybė randa atgarsį socialiniuose judėjimuose; nufotografuotus tų kankinių veidus pamatę žmonės aikteli – koks panašus į Jėzų. Tiek Kristaus, tiek tų herojų darbai sukuria ne tik tai, ką Nietzsche ir kiti ateistai vadino vergiška sąmone. Mirštantis ant kryžiaus Karalius mums, Juo sekantiems, teikia jėgų ir pasitikėjimo savimi, kai mes patys imame vykdyti misiją, skelbti mažutėliams laimę ir išsivadavimą. Galų gale tai vienas iš nedaugelio žmonių, anot rašytojo J. P. Sartre’o, patyrusių gyvenimo pilnatvę.

Ar tai, kad Kristus perėjo į kitą būties lygmenį (nelyginant į kitą kompiuterinio žaidimo kambarį) reiškia, jog ir visa Dievo karalystė „emigravo“ anapus horizonto? Kaip išvis galėtų atrodyti Dievo karalystė? Ir ar mes galime dar šiame gyvenime patirti jos mirgėjimą, vibravimą, alsavimą? Gal šventvagiška taip teigti, bet manau, kad taip. Praeitų metų vasarą teko būti roko festivalyje. Visas tris dienas didelę žmonių minią vienijo džiaugsmas, muzika, tikras dionisiškas kvaitulys. Vienu metu, klausydamas labai hipiško, vibruojančio „gabalo“, pasijutau lengvas, laisvas, artimas kitam, suvokiau tikrąją tokių kasdienių, nuvalkiotų žodžių kaip meilė, taika, solidarumas, laisvė prasmę. Toks momentinis „atsijungimas“, „išėjimas“ leidžia pajusti Dangaus karalystės artumą. Kaip ir buvimas su draugais, mylimais žmonėmis, dangiškosios Komunijos ir žemiškosios komunos susijungimas ir ryšys. Nepykit, gal labai nuodėminga taip rašyti, bet juk prisikėlęs iš numirusių Kristus taip pat pirmiausiai pasirodė prie savo bičiulių stalo, nuliūdusioje žemiškoje komunoje. Kažin kur Jis pasirodys antrąsyk, per savo, G. Beresnevičiaus žodžiais tariant, Paruziją? Ar tikrai Jis norės klausytis didybe, dogma, įstatymu alsuojančių vargonų? O gal tiesiog keliaus į smagų vakarėlį su vynu, gitaromis, bučiniais ir prisiglaudimais kur nors Užupyje ar prie seno miesto sienos?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


103406. ivs2007-11-29 06:09
man asmeniskai vargonai nealsuoja nei didybe, nei dogma, nei manija, nei istatymu. ir dievas su balalaika vakarelyje su vynu ir mergoim man kazkoks svetimas. man patinka misiu metu, perfrazavus autoriu, atitolti, apsigaubti dieviškąja būtimi, apleisti zeme, pereiti į kitą laiką ir į kitą erdvę, susitapatinti su savo Tėvu, dingti dangiškosios institucijos koridoriuose...
beje, tai praktikuoju ne tik misiu metu, bet ir visiskoje tyloje bilenkur. man rodos, kad autorius, gal nepazista vargonu muzikos, nera jos isiklauses. o as nesu isiklausius i balalaikas ir gitaras. man tik pilno sastato simfonini orkestra paduok, tada tai as igirstu kazka toookio. nu, pasak autoriaus - mirgėjimą, vibravimą, alsavimą. tyliai taip sau manau, kad Jis atejes pirmiausiai pasirodys Neo, kai ji klausysis Giuseppe Verdi Nabucco arba nueis pas rudra ir sakys: kaip as taves pasiilgau. o gal Jis pirmiausiai nudums pas po palme ir paglostys trigalvi slibina. gali netgi taip atsitikti, kad pirmiausiai pasirodys cecei ir paskys: sveikas, seniai norejau susipazinti. nu ka as zinau. o gal Jis, tikrai, pas juodzius nuvarys ir soks ir dainuos pliauksedamas rankomis ir patrepsedamas.

103407. po palme2007-11-29 07:01
man rodos, kad per daug dalyku Dievas pasirodo ir gerai, kad apie tai parasyta: per gera muzikos gabaliuka, per zmones, per gamta, i zvaigzdes giedra nakti paziurejus. Vieniems kaip Kristus, kitiems kaip Buda, o kitiems kaip Mohamedas. Vieniems kaip karalius, kitiems kaip vargsas, ziurint kam kokio reikia. Svarbu is to nepadaryt teologijos, nes tai tas pats, kas isleisti sapnininka.

103503. krankt > ivs2007-11-29 19:38
tu, ivse, su tevu geriau nesitapatink, nes anas staniko nenesioja. :)

103545. RB :-( 2007-11-30 09:51
Pasakos suaugusiems ir tiek. Manipuliacijos nebūtais dalykais ir bandymas toliau kabinti makaronus apipylus juos šiuolaikiniu padažu.

103628. e-p p2007-11-30 19:52
manau, kad tas, kas egzistuoja visur - neegzistuoja niekur.

103747. Neo Po palmei2007-12-02 11:57
O ką - geriau tikėti blevyzgomis negu teologija? Sakai, kad vieniems Dievas pasirodys kaip Kristus, kitiems kaip Buda, tretiems kaip tas tauškalius Mahometas. Kaip Dievas gali prieštarauti pats sau? Juk jie visi absoliučiai skiriasi? Kaip Kristus gali būti ir Dievas, ir ne Dievas?

103760. Neo E. Redakcijai2007-12-02 13:46
Būkite tokia maloni, ištrinkite iš mano 103747 laiško Po palmei „tauškalių“, nes muslimonai su arčiausiai esančiu E. Račiumi dar apkaltins mane religinės neapykantos kurstymu ir paskelbs džihadą. Bet Mahometas vis vien yra avinas.

103861. Onė2007-12-03 01:48
Neo tauškalius. Ir teisus -- kursto religinę neapykanta. Aš nusiteikusi jam užvožt į veidą, apipilt benzinu ir padegt -- Dievo savoka budizme. Įžeidė.

103867. Neo2007-12-03 11:11
Ar nesapnuoji, Onyte? Aš juk apie Mahometą kalbėjau, o ne apie Dievo sąvoką budizme. Prašom užvožti, aš atsuksiu antrą skruostą:)). Bet jei labai stengsies apipilti benzinu, padegt ir pan., gali nuvežti į vieną vietą. Vis dėl to pirmiau patarčiau išsiaiškinti, ar budizmas apskritai apie Dievą kalba. Ar tik ne iš Ivanauskaitės raštų budizmą pažįsti?

103868. Neo2007-12-03 11:14
O, tiesa, žiūriu, paminėjau Budą, rašydama Po palmei. Na ir kas?

Rodoma versija 22 iš 22 
0:20:25 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba