ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-07 nr. 655

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Sugrįžtančio Dievo belaukiant (61) • SIGITAS PARULSKIS. Vasaros kūnas (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Šio to daugiau (8) • ERNST JANDL (2) • Liana Ruokytė, LR kultūros atašė Švedijoje, kalbasi su leidėju, švedų literatūrinio žurnalo "Ariel" redaktoriumi, literatūros kritiku ir vertėju MIKAELIU NYDAHLU. Stokholmas. Pašnekesiai (2) (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Okultizmas ir pragmatinis mąstymas (28) • Indėnų giesmės ir dainos (5) • CZESŁAW MIŁOSZ (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nebekvepiančios (man) estampų gėlės, arba Good-bye to All That (14) • KASPARAS POCIUS. Viduramžių juokas: veidrodis, tiltas ir durys (6) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Kas kalba tavo vardu? (2) • VYTAUTAS BERENIS. Katės ir žmonės (3) • ALA NIKITINA. Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika (7) • RASA RAMONAITĖ. Paprastos dienos netikras vakaras (4) • Mums rašo (2) • JURGIS JANAVIČIUS. Kafka buvo mūsų kaimynas (2) • -vp-. Imperialistai ir kapitalistai (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXI) (1) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (131) •

Mums rašo

[skaityti komentarus]

Mielas Alfonsai, Dailininkų sąjungos projekto "Nežinoma XX a. paskutinio dešimtmečio dailė: peizažas" rengėjai pateikė dailininkams klausimą apie peizažo žanro kaitą 1990–2003 m. Maloniajam "Š. A." skaitytojui siunčiu nugirstą vieno praeityje garsaus peizažisto nuomonę.

Su geriausiais linkėjimais – Liusinda Paberžytė

Pirmiausia per 1990–2003 m. pasikeitė Lietuvos peizažas: subyrėjus sovietinei sistemai, Lietuvoje nebeliko kolūkių su jiems būdingu landšaftu. Per trylika nepriklausomybės metų nunyko ir "kolūkinis peizažas" (žr. A. Savickas, "Peizažas lietuvių tapyboje", 1965) – dirvonuojantys, nearti laukai, krūmokšniais apaugę melioracijos grioviai neįkvepia menininkų, todėl jie masiškai ima vaizduoti savo sielos peizažus (žr. abstraktas). Sovietmečio nualintų sielų landšaftai neįkvepia naujųjų meno vartotojų atverti savo kapšus, todėl – keičiasi peizažistas. Alkanas ir išsikvėpęs, didelėmis karščiuojančiomis akimis žvelgdamas į nūnai pasikeitusį peizažą, menininkas praranda moralinę pusiausvyrą ir krenta į pirmos pasitaikiusios galerijos glėbį (žr. "Lietuvos dailė ’97 / Galerijos pristato", ŠMC). Šios pamažėl iš menininko padaro "meno gamintoją" (mėgstamas A. A. terminas), ir tada – keičiasi peizažisto situacija. Į madą atėjusi vakarietiško tipo marksistinė paradigma (žr. postmodernizmas) atneša specifinį meno ir pinigų gamybos būdą, atranda "tam tikrą gamybinių jėgų ir gamybinių santykių vienybę" (žr. F. Jameson). Galerijos maloniai (ir primygtinai) rekomenduoja meno gamintojui naudoti "mažiau bemolių", ir jis suharmonizuoja savo produkciją pagal lietuvių (ir kt.) liaudies skonį. Be to, galerijos ir kitokie meno centrai ne tik užsiima veikla pagal apibrėžimą, bet ir specifiniu būdu daro pinigus: pvz., rinkos kainomis pernuomoja lengvatinėmis sąlygomis iš savivaldybių nuomojamas patalpas ir klesti (žr. "Vartai" ir kt.) arba, "padarę" menininkus (nevengia net mažamečių, žr. "Nesaugūs", ŠMC, 1999), melioruoja tarptautinius fondus (žr. ŠMC, 1992 – iki šiol) ir taip pat klesti. Visuomenėje menininkas iš demiurgo aukštąja šio žodžio prasme tampa demiurgu autentiškąja prasme, t. y. amatininku, atliekančiu užsakymą. Menininkas įtaria, kad taip iš tiesų ir yra. Identiteto krizė galutinai palaužia menininką peizažistą, ir jis išeina už žanro ribų. Atia!

Va kaip pasikeitė peizažo žanras Lietuvoje.

Praeityje peizažistas, dabar rimtas žmogus, valstybės tarnautojas Mikas Pupkus

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3896. @2003-06-13 15:09
"dirvonuojantys, nearti laukai, krūmokšniais apaugę melioracijos grioviai neįkvepia menininkų, todėl jie masiškai ima vaizduoti savo sielos peizažus " Taigi galima suprasti, kad tik suarti, traktorių vikšrais aplipę laukai beigi linksmai čiurlenantys melioracijų grioviai įkvepia šiuolaikinį peizažistą. Kitur nebuvau, bet savo gimtam Dainavos krašte tokių kampelių bebraidžiodama atrandu- nors imk ir graužk nagus, kad piešti nemoku. Užtikrinu, kad ir kituose Lietuvos kampeliuose ne vienas kraštovaizdis prašyte prašosi "išguldomas" ant drobės. Manau, bėda ta, kad dabar tingima dirbti. Daug lengviau nuteplioti abstrakciją, kurios niekas nesupras, negu metų metais dailinti vieną ir tą patį šešėlį. Kaip visada- kalti kiti, o ne mes.

3898. berniukas dideliais kareiviškai batais to Volia2003-06-13 15:32
Jokios krizės nėra, jinai tik įsivaizduojama peizažisto, dabar rimto žmogaus, valstybės tarnautojo Miko Pupkaus. Būtent, dėl autoriaus pasirinkto pseudonimo, manau, neatsitiktinai prasiveržia nostalgija tariamai laisvo sovietmečio dailininko statusui. Toks įspūdis, kad dailės galerijos, ŠMC sukišo peizažistus į butelius, kuriuose jie tapo pagal užsakymą. Gyvenkime pagal norus, galimybes ir poreikius, ir viskas bus čiki briki. O pinigų niekinti negalima. Juolab, jei jie yra mokami už paveisklą.

Rodoma versija 23 iš 23 
0:18:30 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba