ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-07 nr. 655

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Sugrįžtančio Dievo belaukiant (61) • SIGITAS PARULSKIS. Vasaros kūnas (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Šio to daugiau (8) • ERNST JANDL (2) • Liana Ruokytė, LR kultūros atašė Švedijoje, kalbasi su leidėju, švedų literatūrinio žurnalo "Ariel" redaktoriumi, literatūros kritiku ir vertėju MIKAELIU NYDAHLU. Stokholmas. Pašnekesiai (2) (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Okultizmas ir pragmatinis mąstymas (28) • Indėnų giesmės ir dainos (5) • CZESŁAW MIŁOSZ (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nebekvepiančios (man) estampų gėlės, arba Good-bye to All That (14) • KASPARAS POCIUS. Viduramžių juokas: veidrodis, tiltas ir durys (6) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Kas kalba tavo vardu? (2) • VYTAUTAS BERENIS. Katės ir žmonės (3) • ALA NIKITINA. Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika (7) • RASA RAMONAITĖ. Paprastos dienos netikras vakaras (4) • Mums rašo (2) • JURGIS JANAVIČIUS. Kafka buvo mūsų kaimynas (2) • -vp-. Imperialistai ir kapitalistai (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXI) (1) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (131) •

Okultizmas ir pragmatinis mąstymas

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
André Masson. Likimas. 1933

Okultizmas – XIX a. fenomenas, pritaikytas sekuliarizuotai visuomenei ir jos požiūriams į pasaulį; tokį, koks jis turi būti mago ar šamano akimis – aiškus, paprastas, tinkamas naudoti; XX–XXI a. okultizmas pratęsia tą pačią XIX a. tradiciją, kuri nori matyti, liesti, pažinti tiesiogiai; tai buržuazijos poreikis, ir tas poreikis, kokį ji užsakė religingumui, realizuojamas būtent okultistine versija. Buržuazijos išradimas buvo ir spiritizmas, ir Agni joga – viskas matyti, pranašystės pildosi, siela varo devynmyliais žingsniais. Šiandien šis užsakymas įvykdytas ir juo naudojamasi sekuliarizuotoje vartotojų visuomenėje, kur viešpatauja kapitalizmo nurodytos vertybės ir pragmatizmas. Nebe monarchijos orientyrai – nuolatinis tikrinimas ir nuolatinis tikrumas, tačiau be noro įsitikinti tuo, kas jaučiama ir išgyvenama; katalikiška monarchija ir jos mentalitetas leidžia sau tikėti be empirikos patvirtinimų. Okultizmas išties yra pragmatiškas. Kaip tai suprastina?

Dvasiniame kelyje pragmatiškumas reiškia empiriškai patikrinamą dalyką; žmogus, keliaujantis dvasinio tobulėjimo keliu, turi būti tuo tikras, žinoti laipsnį, į kurį jis pakilo, turėti "okultinius antpečius", vietą dvasių ir dievų hierarchijoje. Viską jis turi tikrinti empiriškai, čiupinėti; jo tikėjimo organas nususęs. Okultistui reikia eksperimentiškai demonstruojamų stebuklų, žinojimo, kad jis teisingame kelyje (čia jis kliaunasi storomis knygomis ir autoritetais), ir įsitikinimo, kad tam tikroje dvasinio tobulėjimo kelio vietoje, čia pat už posūkio, jo laukia kontaktas, galimybė susitikti akis į akį su dvasiomis, nematomais, bet gilių tiesų mokančiais mokytojais, nematomų dvasių realizacijomis. Jis turi matyti ir regėti tai, kas nematoma ir neregima; tokie sąlyčiai su antgamtiškumu jo pragmatiškam intelektui – organui, kuriuo jis tiki, liudija pasirinkto kelio tikrumą ir kelia dar didesnį entuziazmą.

Visa tai, ką čia išvardijau, pokalbius su dvasiomis ir dievais, materializacijas ir apčiuopiamybes turi, sakykime, šamanai; jie iš to, kaip sakoma, kulto nedaro. Abiem prasmėmis, jiems neateina į galvą tokiais dalykais puikuotis ar iš dvasių materializacijos daryti išvadas, kad tai nepaprastos šamano dvasinės sėkmės liudijimas. Ne, tiesiog šamano darbas toks. O su galiomis, su kuriomis jis dirba, jis tikrai neužmezga kultinio santykio, atvirkščiai, tai, kad visi šamano drabužiai ir kūnas nukabinėti amuletais, rodo, jog šamanas iš paskutiniųjų stengiasi apsisaugoti nuo pernelyg artimo kontakto su tomis dvasiomis. Kaip su specialiu kostiumu ir karštį atremiančia kauke dirba metalurgas, stovintis priešais aukštakrosnę, taip apsauginę uniformą dėvi ir šamanas; abu jie gali pasakyti, kad valdo: vienas – aukštas temperatūras, antrasis – dvasias, bet pirmasis nenori lįsti į aukštakrosnės žiotis, o antrasis įkliūti į dvasių, su kuriomis jis dirba apsisaugojęs dviguba triguba technika ir apranga, rankas ar letenas.

Okultistui įspūdį daro apčiuopiami fenomenai. Pasitvirtinusios ar pasitvirtinsiančios pranašystės, dvasių matymas, aurų matymas, o jei nematyti šiaip, plika akimi – tam yra aurų fotografijos. Jam reikia dokumentacijos ir fetišų, kuriuos jis gali apčiupinėti. Kontempliacija jam turi duoti "informacijos srautą", kuriuo jis gali naudotis kasdienėje veikloje ir siekdamas karjeros, o auros ar būrimai iš Taro kortų leidžia kontroliuoti neapčiuopiamą ateitį. Jis turi matyti, girdėti, čiuopti; tada jis pripažįsta fenomeno realumą ir su džiaugsmu tą fenomeną įtraukia savo dvasinio tobulėjimo apyvarton. Buržuazinis mentalitetas čia plūsta per kraštus, tai, kas nematoma, atmetama, tai, kas išgirstama ar pamatoma, pripažįstama tiesiojo, gerojo, teisingojo kelio vėliavėlėmis.

Vienas elementariausių reiškinių – balsai, kuriais giriasi ir didžiuojasi nauji pranašai, nusižiūrėję į Senąjį Testamentą; manoma, kad realiai girdimas balsas yra dvasinio mokytojo ar dievybės balsas. Pagal jį toks žmogus gyvena ir leidžiasi jo vedamas. Visiškai "netikrindamas dvasių". Šiuo atveju – balsų. Remdamasis lauko tyrimais, paanalizuosiu vieną iš pragmatizmo apraiškų – kontaktus su balsais, kurie yra realūs, girdimi konkretaus asmens, tai gali būti ir balsas, ir balsai, priklausomai nuo okultisto sąmoningo ar nesąmoningo noro ar pasirinkimo. Vienu ar kitu metu jis apsisprendžia dėl skaičiaus, ir su balsais susitariama. Kalbėsiu ne apie Sokrato daimoną, balsą, kuris perspėja nesielgti taip ar anaip. Balsai, kuriuos čia kiek nusakysiu, siūlo elgtis taip, kaip jie rekomenduoja, iš pradžių labai švelniai, vėliau – primygtinai. Viskas paremta medžiaga iš Lietuvos, surinkta per maždaug dvidešimt metų.

Kalbėsiu ne apie Veničkos Jerofejevo aprašytas alkoholinės psichozės sukeltas balsų haliucinacijas; balsai, kuriuos girdi okultistai, nėra sukelti narkotikų ar alkoholio, retai jie pasigirsta kontempliacijos metu ar kaip atsakas į maldą. Omenyje turiu pirmuosius susitikimus su balsais. Juos išgirsta žmonės, neturintys ydų, besistengiantys gyventi pakankamai švarų ir higienišką fiziologinį ir psichologinį gyvenimą. Balsai ateina, kai pats žmogus susikuria įtempto ženklų laukimo atmosferą, ima mėgautis kūnu déja vu, prekognicija, mėgina su astraliniu kūnu išlįsti iš savo fizinio kūno; ir pan. Vis dėlto dažniausias metodas prisišaukti balsus – tai pats nekalčiausias spiritistinis seansas. Nesvarbu, kaip jis vyko, kokių davė rezultatų, net neigiamu, kontakto neužmezgimo atveju, vis vien tai jau yra spiritistinis seansas, kuriuo nusimušamas gaubtas, saugantis nuo tokių kontaktų, ir tai yra kvietimas. Kitas atvejis, labai dažnas – balsai pasigirsta vaikystėje. Be jokių pastangų ir norų, tiesiog berniukas ar mergaitė ima tuos balsus girdėti ir su jais kalbėtis; dažniausiai abiejų lyčių vaikai tai patiria lytinio brendimo metu, paauglystėje.

Kontakto pradžia. Balsas pirmąsyk užkalbina tiesiog iš oro. Tai gali būti emociškai įtempta ir pakylėta akimirka, tarkime, ypatingoje vietoje, kartais kelionėje, kartais pirmą balso apsireiškimą lydi gražus peizažas, – šitaip balsas atsako į žmogaus emocinį pakylėtumą ir susisieja su teigiama ar įspūdinga pirmojo kontakto aplinka; vėliau jam tai bus priskiriama; tas peizažo ar vietos, ar žmogaus pakylėtumas. Balsas girdisi ne menamai, bet iš tikrųjų, jis nuskamba ore. Balsas pademonstruoja savo nusimanymą apie žmogui rūpintį klausimą, savo antgamtinį žinojimą, taip pat jau nuo pirmojo kontakto suteikia žmogui pojūtį, kad jis išrinktasis. Kad jis ypatingas, nes balsas jį pasirinko. Šis pakylėtumas gali būti gana primityvus ir tiesioginis, gali būti išreikštas apylankomis; primityvesniam asmeniui tiesiai šviesiai pasakoma, kad jis yra išrinktasis ar panašiai; ne tokiam naiviam tai duodama suprasti, nuvokti pačiam. Pirmoje kontakto fazėje šis aukštinimas bus pratęstas, išrinktojo savimonė bus stiprinama. Pirmasis kontaktas gali baigtis net nespėjus užmegzti dialogo, antrojo balso vizito gali tekti laukti arba kelias dienas, arba kelerius metus, tai "psichologinio paruošimo" metodas, kuriuo balsai naudojasi, nes žmogus sąmoningai arba nesąmoningai ima laukti antrojo užkalbinimo. Ir jam užsimezgus apsidžiaugia, kad kontaktas atsinaujino, nors, suprantama, žmogui gali kilti abejonių dėl savo psichikos normalumo.

Pirmoji kontakto fazė. Pirmąją kontakto fazę apibūdinčiau kaip balso ir žmogaus medaus mėnesį. Balsas, pirma, visais būdais atmetinėja žmogaus įtarimus, kad jis kuoktelėjo, antra, kelia tą žmogų į padanges ir miglotai užsimena apie jo laukiančią ypatingą misiją.

Žmogus empirikas, suprantama, turi įsitikinti, kad balsas – ne haliucinacija. Tad balsas jam pamėtėja prekognicijos malonumus, pasako, kas bus su juo artimiausiu metu, tarkime, kur guli pamesta moneta, ką jis sutiks už kampo ar kitą dieną, kaip jam seksis ir panašiai. Žmogus, ypač neišmanantis dvasinių dalykų, ištyžta nuo malonumo, balsas irgi. Abu labu smaginasi, balsas, anksčiau vizitavęs kaip malonė, dabar lankosi kasdien ir atsiliepia pašauktas, užkalbintas. Jis prisistato tuo, kuo žmogus panori; dėl to susitariama, pats žmogus atsargiai yra klausiamas, ką jis manąs apie balso prigimtį; balsas gali pasisakyti esąs angelu, Dievo siųstuoju, tiesiog antgamtiniu bičiuliu; kad nesukeltų įtarimų, pačiu Ponu Dievu jis prisistato rečiau. Tokie kontaktai ypač veikia žmones, neturinčius dvasinės patirties ir ypač – sekuliarioje visuomenėje nesusigaudančius apie dvasių skyrimo poreikį. Empirikas (ypač technokratas) su džiaugsmu priima tai, kad su juo šnekama, ir jis gali pagrįsti sau tikėjimo kelią, neprieštaraujantį eksperimentiniam žinojimui. Per eksperimentą jis susiduria su antgamčiu, ir antgamtis eksperimentais įrodo jam, kad kontaktas realus, nes kontaktuojantis balsas žino tai, kas įmanoma žinoti tik laiką ir erdvę pranokstančiai esybei. Čia norėčiau pridurti šv. Dykumų Antano aiškinimą apie demonų visažinystę, kuria jie puikuojasi. Antrajame amžiuje gyvenęs didysis kovotojas su demonais pripažino, kad velnias žino ateitį, bet ne ta pačia prekognicija kaip Dievas ar dieviškos esybės, angelai. Demonas tiesiog žino labai daug, žino esamą dalykų padėtį ir santykius; jis gali pranešti apie ateitį, kombinuodamas savo plačias žinias apie šiuo metu subrendusias būsimų įvykių priežastis. Tai – čia jau pridursiu nuo savęs – ir paaiškina, kodėl kontaktai būna nevienalyčiai. Dažnai balsas išpranašauja fundamentalų įvykį, kartais užsiima visiškomis smulkmenomis, bet kartais ima ir suklysta. Kodėl? Todėl, kad dabartinis prežasčių išsidėstymas jam puikiai žinomas, tačiau gali įsipainioti ir nelaukti faktoriai, ir tas įvykis, kuris išpranašautas, gali neatsitikti. Žodžiu, balsų prognozės yra kaip oro prognozės iki meteorologinių kosminių palydovų laikų – jos tikėtinos apytiksliai penkiasdešimt procentų. Tačiau pirmoje fazėje balsas pranašauja tik tai, ką išties žino, vėliau žmogui ėmus norėti daugiau, jis ir gaus daugiau žinių, tačiau pasipils prašovimai. Šiais merkantilizmo laikais balsų prašoma padėti išlošti loterijoje. Vis dėlto šią sritį valdo atsitiktinumai, kurie nepavaldūs demonams, ir balsas paprastai atsako, kad tai nesutinka su jo moraliniais principais ir su aukštu dvasiniu lygiu. Kitais atvejais pažadamas laimėjimas loterijoje, kai balso ir žmogaus kontaktai pasidarys glaudesni arba kad tai bus suteikta už kokį nors mūsų kalbamojo asmens poelgį ar tobulėjimo lygį. Balsas kiša žmogui empiriškai pasitvirtinančią informaciją, ir žmogus yra patenkintas, balsas žmogų aukština, žada, ir žmogus pasipučia. Suprantama, yra dėl ko. Ne su kiekvienu pliauškia angelai ir dvasiniai Šambalos mokytojai.

Antroji kontakto fazė. Ji prasideda, kai žmogus neabejoja balsu, kai kontaktai tampa narkotizuojančiu poreikiu. Balsas pasistengia žmogų išskirti, laiko jį pakylėtu, pažymėtu; žmogus gauna nedideles užduotis. Kur nors nueiti, tarkime, padėti gėlių ar ką visiškai nekalto; jis gali pasiūlyti ir žvakelę uždegti, ir pasėdėti su juo prie vyno taurės ir papliaukšti romantišką vakarą. Jis gali atsiųsti savo draugų, kurie jam pasakoja savo istorijas. Tie draugai gali būti kas tik nori, nuo Napoleono iki Edith Piaf. Dabar balsas ima aiškinti, kad reikalingi intensyvesni kontaktai, kurie palengvintų ir pagyvintų bendravimą. Jis gali pasiūlyti narkotikus. Šiuo atveju žmogus galėsiąs lengviau atsiskirti nuo kūno ir bendrauti su juo "akis į akį". Tolesnis kelias aiškus, veda į narkomaniją, kriminalą arba savižudybę.

Antras kelias irgi siejamas su intensyvesnio kontakto paieškomis. Balsas ima siųsti vizijas apie savo aplinką. Aplinka, tiesa, nėra rojus, tačiau ten yra savitos laisvės, gracijos, ir veikiau ją reikėtų priskirti tarpinių dvasių pasauliui. Tos dvasios, paprastai turinčios savitai viliojančių bruožų, ima kviestis pas save. Siūloma laisva dvasinė būklė, kelionės laiku ir erdve. Į kai kurias tokias žmogus įtraukiamas. Pojūčiai ne visada būna teigiami, bet pats judėjimo ir matymo faktas žmogų sudomina; juolab kad tai yra neabejotinai įspūdingiau nei žemėje. Žmogus, be balso, įgyja daugiau pažįstamų ir bičiulių, kurie su juo kontaktuoja. Ką tai reiškia – iš tikrųjų balsas perveda savo žmogų į atitinkamą kompaniją ir perleidžia jos globai.

Trečias kelias siūlomas tada, kai balsas įsitikina visišku ir aklu žmogaus atsidavimu ir tuo, kad pavyko sugundyti jo puikybę. Jam siūloma tapti mokytoju, balsas arba kažkas iš šalies jam pasakoja paslaptis, kurių jau – tiesą sakant – nebėra kaip patikrinti. Balsas siūlo asmeniui, kaip išrinktajam, pačiam tapti mokytoju, o mokinių parūpinti pažadama, jei žmogus klausysiąs balso visą gyvenimą.

Trečioji kontakto fazė. Lemiamoji. Vienus jis atrenka kaip mokytojus, kitus kaip narkomanus, tretiems įvaro psichinę ligą, ketvirtus pastūmėja į tiesioginį kriminalą, tai gali būti ir dažniausiai būna žmogžudystė. Vis dėlto dalį žmonių jis ir malone, ir gąsdinimais kviečia prisidėti prie jo ir jo kompanijos per savižudybę. Tai pristatoma kaip paprastas išėjimas iš kūno. Grasinimai gali būti labai realūs, pagundos labai didelės, galimybės nusižudyti labai plačios ir lengvos, vienas būdas – apkvaitus iššokti pro langą, kitas – išeiti iš kūno ir neskausmingai pereiti į gerai pažįstamų dvasių kontrolę. Grįžti nereikės. Tiesa, tai siūloma tiems, kuriems jis surengė atsiskyrimo nuo kūno kursą. Toks irgi būna, parinktiesiems. Lygiai kaip ir levitacijos kursas, kuris prasideda realiomis trumpomis levitacijomis, o baigiamasis jo egzaminas būna šuolis pro langą ar nuo daugiaaukščio stogo.

Ketvirtoji fazė. Kontaktuotojas arba atsipeikėja, arba patenka balso ir jo kompanijos valdžion, gyvas ar miręs. Atsipeikėjimas, atsisakymas nėra elementarus dalykas, nei balsas, nei naujieji draugai atsisakymo nepriima; tai esą neįmanoma, jie pernelyg toli nuėję. Imamas kontroliuoti kiekvienas žingsnis, balsai užgožia visą eterį. Čia galima visiška psichinė destrukcija. Situaciją galima apibūdinti kaip labai pragarišką. Balsas duoda suprasti, kad per giliai įklimpta, Dievo pasaulis užvertas, ir jei jis nenori pragaro, yra ta sritis, kuri jam rodoma, iš principo, kaip sakiau, nelabai baisi, bet jos pakraščiai neatskleidžiami.

Išsilaisvinimo fazė. Labai ilga. Bet balsai savo jėgas perdeda; jie uždengia kontaktuotojo horizontą taip, kad atrodytų, jog tik jis pats yra svarbus ir svarbiausias. Jis ir jie. Daugiau nieko nėra. Dievą užstoja daugybė astralinių realijų ir šešėlių. Bet tai nereiškia, kad Dievas nepasiekiamas. Vis dėlto čia pirmas būdas, kurį reikėjo panaudoti jau pirmojo kontakto metu – pasiųsti balsą ypač negražiai ir nesidrovėti pasitelkti rusų kalbos lobyną. Balsai pasirodo įžeidūs, bet tai tik vienas būdas. Kitas būdas – Marijos ir visų šventųjų pagalbos šaukimasis. Trečias – kreipimasis į psichiatrą, bet kontaktuotojas žino, kad tai tolygu ilgam užrakinimui, ir ne kiekvienas tam ryžtasi. Žinia, geriau psichoterapeutas ar psichoanalitikas, nors ne kiekvienas psichoterapeutas turi pakankamai supratimo, apie ką kalbama. Be to, psichoterapija ne visada gali padėti. Galima sakyti, išsikapstymo nėra. Ėjimas pas ekstrasensą tolygus ėjimui pas tokį patį savo kolegą kontaktuotoją, kuris vietoj savižudybės pasirinko mokytojo kelią. Žinoma, kunigas – bet ne kiekvienas kunigas gali pagelbėti, o ir kunigas dažniausiai gali įtarti turįs reikalą su psichiniu ligoniu ir nesileisti į kalbas.

Labai gerai yra šamanas, bet čia jau Sibiro taiga; profesionalus šamanas, kuris vienintelis iš karto perpranta situaciją, šitoks žmogus gali išgelbėti bent nuo dalies apsėdusių dvasių, o ne nuo paliktų pėdsakų ir įdagų. Jie sieloje žiaurūs ir baisūs, joks kontaktuotojas be pasekmių neišsikapsto.

Kelios pasekmės teigiamos, bet jų neminėsiu. Viena – sunkiai įgytas ir stipriai išgyventas sugebėjimas skirti dvasias.

GINTARAS BERESNEVIČIUS

Pagal pranešimą, skaitytą VU Religijos studijų ir tyrimų centro Akademiniame seminare 2003 m. gegužės 30 d.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3634. Klausimas2003-06-08 17:43
Koks autoriaus dvasinis kelias? Ar jis girdi balsus?

3640. Antanas2003-06-08 19:54
Pagalvojau, kad kažkaip visai prapuolame mes su savo lietuvišku identitetu - vakaruose siaurakaktė psichoanalizė ir "pragmatiškais" spiritistiniais seansais scientizmą kompensuojančių buržujų vakarėliai, rytuose - rutiniškas (ir dėl to tikras) Sibiro šamanų "knowing how". O mes ką? Vargšas Sovijus archeologų siaubui atkrapštė duris anapusybėn, įtvirtindamas mirusiųjų deginimo apeigas, bet panašu, kad lietuviškasis "anything goes" neturi nieko bendra su entuziastingu romėnišku religiniu pliuralizmu ir greičiau yra beviltiškos dvasinės tinginystės išdava - prisipažinkime, mūsų tikėjimo organai tiek atrofavęsi, jog iš tiesų netikime nei Kristumi, nei Perkūnu. Jėgų ir dėmesio užtenka gal tik Palmiros horoskopui atsiversti. Ką čia kalbėti apie dialogus su dvasiomis, ir dar keturias stadijas... Jeigu ir prabils kada koks balselis, sveikas ūkininkiškas lietuviškas skepsis padės daugiau už maldas Marijai, šventintą vandenį ir trigubą metalurginę ar teurginę apsaugą. Balsai balsais, bet saugiausia apskritai likti amžinais stebėtojais iš pašalies, ir (kitų) istorijos mokiniais...
P.S. mažytė autoriaus klaida - Antanas gyveno kiek vėliau - III-IV amžiais.

3658. suma2003-06-09 00:43
Hofmano Medardas + kipso laiskai + Meistras ir Margarita + egzorcistas pasakoja + Friedkino egzorcistas + tokie straipsniai +...=?

3662. Maja2003-06-09 10:23
Šakės. Ir iš kur jis tiek "kontaktuotojų" ištraukė? :o Apie pragmatizmą tai teisingai parašyta, tik štai susidaro įspūdis, kad balsus G. Beresnevičius tapatina kaip ir su krikščioniškais velniais... :) O kai pagalvoji, tai velniam tiems velniams šitokios sudėtingos metodikos? Kur kas paprasčiau "sugundyti" žmogelį tylutėliai, negąsdinant jokiais balsais, per jo "vidinį dialogą", ar ką...

3663. Margarita2003-06-09 10:43
Gal kas kalkuliatorių turite,susumuokite 3-čio komentaro dėmenis:)

3671. Kestas2003-06-09 15:05
"Viskas paremta medžiaga iš Lietuvos, surinkta per maždaug dvidešimt metų" skamba intriguojančiai, tačiau toliau - kaip iš geltonosios spaudos. Apskritai, pernelyg kvepia kiču ir pigia kompiliacija.

3675. Vetustis2003-06-09 15:19
Nemanau, kad vien kapitalistinėje vartotojiškoje visuomenėje buvo praktikuojamas spiritizmas kaip noras materialiai prisilytėti prie "dvasinio pasaulio". Toks noras egzistavo visada, tik gal skirtingais pavidalais ir skirtingais žodžiais nusakomas. Tai reiškia, kad noras bendrauti su dvasiomis (nesvarbu, su kokiomis ir dėl kokių priežasčių) buvo visada, ir kapitalistinė visuomenė čia nelabai kuo dėta. Pabaigai - kažkas yra pasakęs - "geriausias būdas išvengti dvasių - nieko apie jas nežinoti".

3686. ?2003-06-09 21:02
Ar sis tekstas "realus" ar fiksija? Kokie jo saltiniai?

3690. Ignora2003-06-10 01:41
Vetusti, ar galima suprasti Jusu zodzius taip, kad sutinkate su kazkuo?!? Apsaugo nezinojimas?? Gal praktuiskam mastymui bendrai turetu rupeti shamanai? Savo srities. Zinau toki viena, bet apsimetanti specialista dobiliuka...kuris tuo puikuojasi.. As nemanau, kad pastovus kabeliai ar tarkim musu Margarita yra shamanai:) Galiausiai tai turbut yra gerai.

3703. Vetustis2003-06-10 11:09
Ignorai "geriausias būdas išvengti dvasių - nieko apie jas nežinoti". Beveik sutinku su šia mintimi. Ir štai kodėl - tas, kuris jomis domisis, ypač nelabai žinodamas, kaip tai daryti, neretai įsivelia į gan pavojingas pinkles (apie tai ir G.B. rašo juk) ir pasekmės gali būti tikrai skaudžios. Nežinai - ir gerai. Žinoma, tai ne visiems tinka, gal tik kokiem 99,9 proc. visos visuomenės... O profesionalai šamanai... Taip, jie dirba savo darbą, bet kokia daugybė tik bandančių juos vaizduoti (Rusijoje tai ypač populiaru)...

3705. fanta2003-06-10 12:24
"... priplėkusi knyginio pasaulio butaforija, rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį vertusi daugelį desperatiškai griebtis rašymo amato, netenka savo tvarumo, atrodo slegianti, varginanti ir nereikalinga; ja naudojasi tiktai užkietėję depre profesionalai, nykūs utėliautojai, tikintys, jog kiekvienas jų parašytas žodis taps dar vienu akmeniu dramblio kaulo bokšto statybose..." Čia tik visai netinkama citata iš p.Parulskio, visai atsitiktinai tame pačiame Nr., ir visai ne apie p.Beresnevičių, tikiuosi...:) Bet tikrai vasara. Ir net Beresnevičius pradeda pabosti, sunku skaityt atidžiai, norisi pasidėt kur nors vėlesniam pasinagrinėjimui. Bet tema tokia, kad vėl prisimena aukojimo apeigos. Kai kalbėjomės apie "Laisvę Joninėms" (nesakysiu kur, brangioji El.R.), priėjome išvados, kad mums tiesiog būtina atgaivinti romantiškas protėvių tradicijas bent kartą per metus (o tam geriausiai tiktų Joninės) ką nors ant laužo paaukoti dievams. Buvo siūloma švęsti šv.Voiteko - Adalberto ar šv. Brunono-Bonifaco svetingo priėmimo mūsų šalyje dvasia, su oficialiu kokio nors užsieniečio paaukojimu, fejerverkais ir Pakso naikintuvų skrydžiais,... bet vėliau priėjome išvados, kad DABAR tam tikslui labiausiai tiktų ne kas kitas, o tik mūsų visų širdyse JAU amžinybės nusipelnęs, JAU beveik į astralines sferas persikėlęs, ... ir t.t. ir pan., žodžiu- ponas B. Istorija. Atmintis. šv.Beresnevičiaus mokymas. Pasekėjai ir mokytiniai. Visi šie žodžiai taps tikri.

3708. Margarita2003-06-10 12:58
Perfrazavus vieną A.Šiušos Sizigiją,galėčiau pasakyti: visą dieną neatvertus elektorinių ŠA,nepajustum ištirpstant burnoje...balto pavydo skonio:)

3710. Praktiniai zingsniai2003-06-10 13:25
Beresneviciaus paaukoti niekas neduos. Jis siulo tiketi, o ne ciupineti, laikytis atokiau nuo materijos/kapitalizmo, nes pragmatikai, beciupinedami daiktus turi daug bedu, apie kurias, budami pragmatikais, niekada nesuzinos. Jeigu jis isaiskintu super-pragmatiskoj Lietuvoj, kad moksleiviai ir visi kiti beciupinedami narkotikus ir kitus svaigalus ir geisdami lengvu budu patekti ten, kur "geriau", tures neispasakytai daug bedu, kad pateks ten, is kur jo joks s`amanas neistrauks (pereis aprasytas 4 fazes), tai jam butu galima pastatyti paminkla.

3753. woozle :-) 2003-06-11 00:53
mmm, idomus man vienas klausimas: ar kartais ne del sito straipsnio atsiradimo t.y. visu faziu isbandymo ir pradingo g.b. "istorijeles apie istorija"? tos tai tikrai samaniskos buvo, bet, po simts, nuvijus visas dvaseles ir dvasnas nieks ausin nieko nebesnabzda. mielas g.b. jei skaitai komentarus, tai zinok : verta vyt visus nelabuosius, bet ta kipsiuka kurs diktavo paskutinio puslapio istorijas - palik.

3844. sakuda2003-06-12 01:10
Santykiai su dievais ir dvasiomis nuo seno grindžiami tariama abipuse nauda. Dabar dvasios išvytos iš kasdieninio pasaulio, todėl ir reikia jų buvimo įrodymų, pageidautina "moksliškų". Visgi balsų fazės baisiai išgalvotos. Balsus bandyčiau paaiškinti kaip nelygiavertį dialogą tarp silpno AŠ bei nesveiko, užgočiančio, negailestingo ir pikto Superego.

3919. Ignas R.2003-06-14 19:23
Gerai, užteks tų kalbų, pradedam veikti. Apsibrėžiam magiškus ratus, į vidurį pastatom monitorius ir kartojam: "Šaukiu ir įsakau tau, dvasia vardu .... [čia kartojam nikus komentatorių, pagal pageidavimą :)], užkeikiu tave visais skaisčiausiais ir galingiausiais vardais didžiojo Jahwes Saboatho, kuriam niekas neprilygsta, mūsų viešpaties, kad tuojau pat ateitum pas mane! Ateik, nesvarbu kur būtum ir atsakyk į mano klausimus, atsakyk teisingai ir protingai. Pasirodyk regimu pavidalu, pasirodyk ir kalbėk su manimi maloniai, kad galėčiau suprasti tavo žodžius. Užkeikiu ir šaukiu tave visais ištartais vardais! O taip pat septyniais slaptais vardais, kuriais karalius Saliamonas, Dovydo sūnus, šaukė tave ir tau artimas dvasias į apeiginį vario indą. Vardais: Adonai, Prerai, Tetragrammaton, Anexhexeton, Inessensatoal, Pathumaton ir Itemon! Ateik ir pasirodyk priešais šį ratą ir paklusk mano visiems norams! Jeigu neateisi, arba man nepaklusi, prakeiksiu tave, atimsiu tavo galias, nutrenksiu tave į bedugnę, kurioje liksi iki pat paskutinio teismo dienos. Prirakinsiu tave prie amžinosios liepsnos vandenų, ugnies ir sieros! Ateik ir pasirodyk man priešais šį ratą ir paklusk man visiškai! Antraip prakeiksiu tave galingiausios dvasios vardu."

3923. Margarita Ignui R.2003-06-15 09:15
Kvietėte?:)

3925. Ignas R. Margaritai2003-06-15 13:18
Atsargiau, mieloji Margo, šitas textux "tikras" :) nepagalvojot kas laukia, jeigu kalbėsit "nemaloniai", arba, neduok die, jums nepavyks įvykdyti visų mano norų (pvz. kviečiau pasirodyti "regimu" o ne "skaitomu" pavidalu)? Kartu su Meistru išsvajota anapusinė (e-)ramybė gali staiga pavirsti į jokios atspirties neturinčią veidrodinių atvaizdėlių prarają, kurioje nebėra nei žmonių, nei tikrovės, vien tik dvasios, dvasiukai ir dvasytės. Ir pasiliks iš Margaritos tik pluoštelis sąmojingų ir šiltų rašmenėlių iki pat paskutinio teismo :)

3935. Margarita Ignui R. su pagarba:)2003-06-15 20:10
O pasirodo XIX a.dar visai šalia.Iš ten atėjusi tradicija - matyti,liesti,pažinti tiesiogiai - vis dar nesvetima ir XXI a.Šatėnų skaitytojui Ignui R.Mielas Ignai R.,išgirdusi Jūsų kreipimąsi į dvasias,pamaniau Jus esant šamanu.Bet vietoj to,kad pasistengtumėt neįkliūti dvasiai į rankas,Jūs pasiruošęs pereiti visas 6 kontakto su balsu (dvasia) fazes,idant tikitės pasiekti nirvaną:)Kaip užsiminė straipsnio autorius,pasekmės gali būti ir teigiamos,bet pavyzdžių nepateikė.Spėju,kad tai tik ateities vizija,bet ...niekada nesakyk niekada:)))

3937. Ignas R. Margaritai su tikėjimu :)2003-06-15 22:05
turiu tikėti Jumis, Margarita, juk dvasios žino ateitį :) žr. tekste: "demonas gali pranešti apie ateitį, kombinuodamas savo plačias žinias apie šiuo metu subrendusias būsimų įvykių priežastis." Ne, aš ne šamanas. Gal ir gerai kad nesu. Praradusius artimą ryšį su dvasiomis juos dažnokai gentainiai paaukodavo tų pačių dvasių įniršiui numalšinti. Bet vis tiek tikiuosi mano invokacija ir jos išprovokuota šešių fazių + nirvanos perspektyva Jūsų pernelyg nesupykdė ir todėl tikiu, kad prie spiritizmo mes dar sugrįšim :)))

3939. Margarita Ignui R. labanaktis:)2003-06-15 23:24
Žr.texte:"žmogus sąmoningai ar nesąmoningai ima laukti antrojo užkalbinimo.Ir jam užsimezgus apsidžiaugia...".Šio nagrinėjamo kontakto pradžios atveju,išryškėja akivaizdžiai teigiamos emocijos,nes kalbanti dvasia (balsas) labiau primena Angelay nei Deamonay įvaizdį.Prisilaikant tradicijų (žr.texte),pradžioje siūlau švelniai,paskelbti pertrauką,prieš pereinant prie sekančios fazės....:)))

3957. @2003-06-16 12:50
Margaritai Persiflirtavot. Jau neskanu...

4002. Margarita2003-06-16 21:34
Kas nerašo, tas neklysta:) Atsiprašau:)

4374. Gied :-( 2003-06-27 21:59
Straipsniai remiasi nelabai tiksliomis ziniomis. Visu pirma, balsai yra tik dalis okultizmo ir tikrai nebutina. Okultizmas prasidejo kur kas seniau, jei vadinsime tuo apciuopiamu fenomenu paieskas. Pavyzdziui J. Dee darbai ar ne 16a, hellrizer klubas 18a, gnosticizmas, kuris prasidejo pirmais musu eros simtmeciais: Sventyklos riteriu ordinas, rozes kryziaus ordinas. Ir cia pamineti tik krikscioniskos pakraipos okultistai. Net shamano darbas yra kazkokiu fiziniu rezultatu siekimas ir konkurencija. Jei shamanas neisgydo - jis nereikalingas.

26095. XxXXxX :-) 2004-12-09 09:28
Geras ! Vertetu pameginti

56858. :) :-( 2006-05-27 08:19
Nu ka, kai kur siame tekste yra tiesos, o kai kur - tik beprasmiskas nusisnekejimas. Kodel? Todel, kad minite Dieva. Atseit, kai atsiduri pas dvasias dar yra galimybe kviestis marijos ir visu sventuju pagalbos, bet man labai idomu, ar autorius tikrai mano, jog visi okultistai yra krikscionys? As, pavyzdziui, praktikuoju proteviu religija, pagonybe, ir tikrai net tokioje ``kritineje`` situacijoje nesikviesciau kazkokios marijos, su kuria neturiu jokio kontakto ir netgi nenoriu tureti. Antras dalykas, perejau kone visas okultisto fazes, kurias cia apibudinai. Taip, paauglysteje prasidejo balsu girdejimas, kurie prisistate kaip senieji lietuviu dievai. Bet tie balsai is esmes atsirado todel, kad dalyvaudama pagoniskose apeigose juos prisikvieciau ir nuo mazu dienu turiu artima kontakta su dievais bei buvau mokoma ivairiu ritualu, pradedant nuo aukojimo Zemynai iki pokalbiu su dievu Velniu. Is tiesu buvo siuloma tapti mokytoju, buvo skiriamos misijos, taciau nusizudyti ar pulti i narkotikus jie tikrai niekada net nebande siulyti, nes pagonbnys vertina gyvybe, ju dievai - irgi. Isejimai is kuno - pazistamas reikalas, bet jie sukelia tik malonumus. Tuose pasauliuose, kur atsiduriama, suteikiamos nemokamos pamokos, ikisamas kitoks gyvenimo suvokimas. Ateitis nusakoma niekada nebuvo ir apie pasleptas monetas niekas nekalbejo. Buvo tik nurodoma, jog turiu eiti tokiu ir tokiu keliu bei pasiekti tokio ir tokio tikslo. Viskas. Kodel pasitiketi tokiu isakinetoju? Todel, kad giliai viduje jauti, jog to nori. Kunigu, baznyciu ir psichoterapeutu man tikrai nereikia. Einu svao keliu, narkotiku nevartoju, zyudytis nesiruosiu - priesingai, Padedu isbristi is savizudybiu liuno tiems, kuriems to reikia - ir esu visiskai laiminga gyvendama su ``dvasiomis`` ir okultizmu, nes viskas pasaulyje pasidaro tiesiog kaip rojuje :)

117141. Žiburinis :-) 2008-05-12 11:20
Nesenai rašiau darbą susijusį su šia tema, nepaisant to, kad straipsnyje neradau tinkamos savo darbui informacijos, buvo įdomu paskaityti. Morėčiau atsakyti į paskutinį komentarą. Jei tikrai manote, kad bendraujate su senosiomis Lietuvių dievybėmis, turėčiau išreikšti susirūpinimą. Visų pirma "pagonybė" žodžio reikšmė yra artima stabmeldystės sąvokai, todėl tikrieji senovės Lietuvių dievai niekad nevartotu ir nepripažintu tokios savokos. Tai savotiškas įžeidimas tikriesiems šios religijos praktikuotojams. Dar vienas pastebėjimas jog požemių kosminio lygmens dievybė Vėlinas Velniu buvo perpadintas jau krikščionybei įsigalėjus Lietuvoje. Tad tikėtina, kad jis visai ne tas kuom prisistato. Taipogi norėčiau sudrausti Igną R. atvirai pateikiami ritualai, ar net jų dalys gali kelti nepageidautiną ir nevisada realiai suvokiamą pavojų. Tai išties sritis, kuria galima domėtis tik rimtai, visas kitas smalsumas gali privesti prie straipsnyje minėtų pavojų ir netik. Mažas vaikas nesuprasdamas pavojaus taipogi bando paliesti kaktusą.

184844. Erde2010-03-02 16:12
Manau, straipsnyje yra tiesos, bet dalina tiesa gali ivairiai veikti. Visos tiesos nesužinosime niekad. Daug žmonių ir daug kelių, tačiau, bet koks tuščias SMALSAVIMAS veda į puikybės pražutį.Manau, jokiu būdu negalima juokauti su bet kokiais okultiniais, religiniais simboliais, ypač žodžiais. Nepritariu autoriui, dėl tokio šamanų sureikšminimo. Pažįstu ne vieną kunigą ir vienuolį Lituvoje, kurie šiuo ir panašiu klausimu yra realiai padėję žmonėm ir labai patiko autoriaus šamano palyginimas su gaisrininkais.

Rodoma versija 23 iš 23 
0:18:29 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba