ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-07 nr. 655

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Sugrįžtančio Dievo belaukiant (61) • SIGITAS PARULSKIS. Vasaros kūnas (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Šio to daugiau (8) • ERNST JANDL (2) • Liana Ruokytė, LR kultūros atašė Švedijoje, kalbasi su leidėju, švedų literatūrinio žurnalo "Ariel" redaktoriumi, literatūros kritiku ir vertėju MIKAELIU NYDAHLU. Stokholmas. Pašnekesiai (2) (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Okultizmas ir pragmatinis mąstymas (28) • Indėnų giesmės ir dainos (5) • CZESŁAW MIŁOSZ (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nebekvepiančios (man) estampų gėlės, arba Good-bye to All That (14) • KASPARAS POCIUS. Viduramžių juokas: veidrodis, tiltas ir durys (6) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Kas kalba tavo vardu? (2) • VYTAUTAS BERENIS. Katės ir žmonės (3) • ALA NIKITINA. Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika (7) • RASA RAMONAITĖ. Paprastos dienos netikras vakaras (4) • Mums rašo (2) • JURGIS JANAVIČIUS. Kafka buvo mūsų kaimynas (2) • -vp-. Imperialistai ir kapitalistai (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXI) (1) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (131) •

Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika

ALA NIKITINA

[skaityti komentarus]

Daugelis folkloro tyrinėtojų (A. Afanasjevas, D. Zeleninas, Ch. Klingeris) pažymi, kad pagrindiniai mitologizuoto gegutės įvaizdžio bruožai yra pranašavimo dovana ir virsmo ratas. Tačiau toks bruožų derinys būdingas daugumai mitinio konteksto gyvūnų ir paukščių, pakanka paminėti varną, vilką, arklį, gulbę. Gegutė visų pirma žinoma kaip bėdos ir nelaimės pranašė. Apie gegutės raišką medžiagos galima rasti nemažai, pavyzdžiui, D. Zelenino darbuose.

Šio straipsnio tikslas – nustatyti išmintingosios gegutės ir jos funkcijų specifiką.

Gegutės-pasiuntinės įvaizdį sąlygiškai galima išskirti į gegutę-šauklę ir išmintingąją gegutę. Gegutė-šauklė išpranašauja blogas žinias. Paprastai tai būna pranešimai apie mirtį tiek tiesiogine, tiek perkeltine (vestuvės, rekrūtai) prasme. Kaip pavyzdį galima pateikti rytų slavų baladžių siužetus, pavyzdžiui: mirštantis sūnus prašo gegutės pranešti motinai apie jo mirtį; mergina prašo gegutės pranešti mylimajam, kad išteka už kito.

Abiem atvejais gegutė yra ne paprasta pranašė, o veikiau pasiuntinė.

Išmintingosios gegutės įvaizdis labiau paplitęs. Visų pirma gegutė išpranašauja būsimąjį derlių. Teisingiau pasakius – nederlių, kadangi dauguma su gegute susijusių rusų prietarų būtent tai ir teigia. Pavyzdžiui: "Gegutė kukuoja sausame medyje – šaltis"; "Ankstyvoji gegutė – badas"; "Jeigu gegutė kukuoja ir po Petro dienos – pats užkukuosi" ir pan.

Antra, jeigu gegutė skraido po kaimą – pranašauja gaisrą. Vadinasi, gegutė gali pranašauti ir stichines nelaimes.

Trečia, derėtų nepamiršti taip pat ir iki šiol pasitaikančio tikėjimo, kad gegutė kukuoja – skaičiuoja likusius žmogaus gyvenimo metus:
Gegute pilkoji, pranašauk drąsiai:
Kiek metų gyventi, kada mirti?

Taip pat čia galima priskirti ir mergaičių prietarą: kiek gegutė iškukuos, tiek metų liko iki vestuvių (esmė čia ta pati, juk vedybos – mirties ekvivalentas).

Klausimas, iš kur gegutė tai žino, kodėl ji gali būti orakulu, yra glaudžiai susijęs su jos persikūnijimu. Tikėjimas gegutės galia keisti pavidalą grindžiamas visų pirma jos išoriniu panašumu į vanagą.

Žmonės įsivaizdavo, kad šis paukštis savo išvaizdą gali keisti pagal pageidavimą. Kas, beje, ir įsitvirtino priežodžiu "Iškeitė gegutę į vanagą" (t. y. "ylą į muilą").

Visa vestuvių simbolika persmelkta ornitomorfinių paralelių. Jaunosios ir gegutės gretinimas užima ypatingą vietą. Kai pagal paprotį per vestuves yra verkiama, galima įžvelgti evoliuciją nuo jaunosios iki ištekėjusios moters, pilkosios gegutėlės. Vestuvių, rekrūtų, laidotuvių ir kai kurių raudų medžiaga tik pabrėžia įvaizdžio dvilypumą: gegutės paralelė – jaunoji, rekrūtas, mirusi jaunosios motina, taip pat jaunosios sesuo, verkianti jos, arba rekrūto motina, arba duktė prie motinos kapo. Taigi gegutė iškyla arba kaip asmens, išgyvenančio, išsikalbančio apie savo skausmą, arba kaip dvasios-paukščio (vėlės, atskrendančios pasiguosti artimiesiems, be to, ir norinčios atkeršyti) įvaizdis. Tai yra gegutė – neapibrėžta esybė, esanti tarp abiejų pasaulių, tarpininkė tarp ano ir šio pasaulio. Išorinių formų kaita – tokiai būtybei įprastas reiškinys. Pranašiškoji ypatybė susijusi su gegutės ryšiu su anapusiniu pasauliu, su mirusiaisiais.

Jeigu iš naujo sugrįžtume prie baladžių, galėtume pateikti daugybę siužetų, į kurių schemą įeina pastovi gegutės ir žmogaus vilkolakio sąsaja (siužetai pagal J. Smirnovą). Galima išskirti du pateiktų siužetų ir jų variantų tipus: transformacija dažniau vyksta su vaikais, gegutėmis dažniau tampa merginos arba moterys (viename iš siužetų – motina); siužetinė linija "motina išsižada savo vaiko".

Antrasis tipas nurodo persikūnijimo į gegutę priežastį. Dera pabrėžti, kad pasirenkamas būdingas pageidavimo realizavimo būdas – valtimi keliaujama upe, t. y. į aną pasaulį. V. Jeriominos knygoje "Ritualas ir folkloras" pateikiama išsami dukters-paukštelio įvaizdžio analizė. Todėl čia dera dar kartą pabrėžti, kad persikūnijimo priežastis yra motinos kaltė (tabu pažeidimas), ir nusižengimai vaikams yra baudžiami (potencialaus keršto motyvas).

Iš faktų galima spręsti, koks stiprus tabu pažeidimas yra piktas žodis kūdikiui, tuo labiau motinos prakeiksmas. Kaip įprasta, tai veda į dvasios pražūtį. Kaip kiekvienas, numiręs nenatūralia mirtimi, toks kūdikis tampa įkaitu-vėle. Iš visų įkaitų-vėlių tipų (nešvarių, keršijančių gyviesiems) ypatingą dėmesį gvildenama tema patraukia vadinamieji poterčata (Ukraina), jie taip pat – navi, nekreštenci, navki (Karpatai), naviaci (Bulgarija) ir t. t. – analogus turi visi slavai. Tai – kūdikiai-įkaitai. Taip vadinami: nepakrikštyti numirę vaikai; vaikai, pagimdyti merginų ir našlių (ir numarintieji); mirtinai primušti vaikai. Tokiu būdu pražudytieji – nepageidautini vaikai, jų siekiama išvengti, jie vienu ar kitu būdu pražudyti savų motinų. Pražudytieji yra aktyvūs ir turi visas savybes, būdingas suaugusiųjų įkaitų vėlėms. Tiesa, jie keršija visų pirma savo motinoms.

Galima prisiminti dar vieną būdingą gegutės bruožą: ji nesuka savo lizdo, o kiaušinius deda į svetimus lizdus.

Tam, kad būtų suteikta ramybė mirusiesiems įkaitams, pavasarį vykdavo specialios visiems mirusiesiems įkaitams skirtos apeigos. Toji savaitė buvo vadinama skirtingai: "zadušnije pominki", "kukuški". Pirmasis pavadinimas, be abejo, susijęs su minėtomis apeigomis, o antrasis – su tuo, kad tam laikotarpiui buvo priskirtas pietų rusų paprotys "gegutės krikštynos ir laidotuvės". Jis įeina į tam tikrą apeigų visumą ir turi mirusiųjų įkaitų ir augalų kulto elementų. Veikale "Rusų mitologijos bruožai" D. Zeleninas išsako nuomonę, kad šis paprotys skirtas visų pirma pražudytiesiems. Be to, jis pateikia prietarą, pagal kurį, jeigu būtų pakrikštytas, pražudytasis atgautų dvasią, nustotų buvęs mirusiuoju įkaitu, daugiau nebekeršytų ir rastų savo vietą aname pasaulyje.

Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika tokia: gegutė, kaip pasiuntinė, pranašauja tik prastas žinias, kurios būtinai yra susijusios su esminėmis žmogaus gyvenimo (vestuvės, rekrūtai, mirtis) ir gamtos (žemės derlingumas) realijomis. Gegutė – tarpininkė tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių; gegutė esti ties riba tarp šio ir ano pasaulio, ji dažnai identifikuojama su vienu mirusiųjų tipu – pražudytaisiais.

Gegutei suteiktų bruožų paplitimas įvairiuose folkloro šaltiniuose gali liudyti senovinę tokio įvaizdžio kilmę. Jo ištakos gali būti pagoniškasis "gegutės krikštijimo ir laidotuvių" papročio pagrindas.

Iš: "Bilgaristični proučvanija", 1995

Vertė Jolanta Viburytė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3682. Gegutė2003-06-09 18:37
Čia tai tikra tiesa surašyta. O kur mūsų kraštų rimtų galvų pasvarstymai apie GEGUTĘ? Ku-kū...

3701. keule2003-06-10 09:36
Mano kaime yra toks apsakymas apie gegutę. Dar kolūkio laikais buvo viena turtingo pirmininko duktė, trijų narsių jaunuolių sesuo. Nieko kito ji taip karštai nemylėjusi, kaip savo brolių. Visas jos gyvenimas buvo skirtas broliams – Rietavo turguje jiems kontrabandines cigaretes, rusiškus CD ir treningus pirkusi, ir jei ant treningų rankovių trūkdavo kokios juostelės, tai ji taip meistriškai jas išsiuvinėdavusi, kad visi manydavo, jog broliai "Adidas" nešioja. Dėkingų brolių šypsena, jai buvęs vienintelis širdžiai mielas atlygis. Broliai petys į petį naktimis plėšė šiferį nuo fermų stogų, po plytą ištampė tris keulidžių kompleksus ir kai nebeliko ko ardyti, išvažiavo į Vokietiją mašinų pirkti. Sesuo akeles pražiūdrėjo brolių belaukdama, ir štai į kiemą įriedėjo trys mašinos: opelis, landsberginis mersas ir BMW. Bet visos trys buvo tuščios! Kurgi narsieji jaunuoliai? Jie krito Lenkijos pakelėje nelygioje kovoje su Sašos Smolenskio gauja, o mašinos, netekusios brangios naštos, vienos parvažiavo namo. Nuliūdo sesulė, brolių netekusi. Tikra kankynė pasidarė vaikščioti aplink namus, kur kiekvienas šiferio lapas ar plytos padaržinėje priminė brangius brolelius. Paverkė, sėdo į lansdberginį mersą, paskui jį liūdnai nučežėjo kiti du automobiliai. Išvažiavo sesulė į girią baigti savo verksmingo gyvenimo. Dienų dienas sriūbavo, raudojo iškėlusi rankas į dangų, kol Dievulis jos pasigailėjęs, pavertė ją gegute. Ir nuo to laiko, kiekvieną pavasarį, virš fermų griuvėsių, angarų kriauklų ir piktžolių prižėlusių pievų pasigirsta liūdnas, už širdies griebiantis kūkavimas.

3809. Pasvarstymas2003-06-11 11:53
Įdomus straipsnis. Tikras. Gal todėl ir komentuotojai, kurie pastaruoju metu komentarus painioja su pokalbių kambariais, jį apeina. O gaila...

3816. Margarita2003-06-11 19:52
Keistas savininkiškumo jausmas apima skaitant apie gegutę nelietuvę.Norisi patikrinti ar tikrai ji kukuoja ne tik man,ne tik lietuviškai,bet net į Bulgariją nuskrenda.Ir pajutau,kad pavydžiu gegutės.O parašyti komentarą gražiau ar tikriau nei straipsnio autoriai neturiu tikslo.Skeptiškas Pasvarstymo pastebėjimas,kad nėra komentarų po įdomiu ir tikru straipsniu apnuogina jį patį,nesugebėjusį išsakyti minčių. Ir skubu rašyti,kad neišgirsčiau užkukuojant,kas pranašautų nelaimę,pvz.,vestuves:))

3848. nuomonė2003-06-12 09:57
Gana neįprastas vestuvių, kaip blogos žinios, traktavimas. Na, vyrijos požiūriu, tai taip, bet, kad ir moterija taip manytų, tai įdomu.

3849. Maja2003-06-12 10:37
Berods ne kaip blogos žinios, o kaip mirties. O kaip žinia, jaunoji ištekėdama "miršta" savo giminei ir pereina į kitą.

3851. cikada2003-06-12 11:36
labai geras palyginimas vestuviu su rekrutais... beje, lietuviu gegute man gana graudulingas personazhas, bet ne toks jau mistishkas tamsiu jegu pranashas, kaip nupieshe p.Nikitina...

Rodoma versija 22 iš 22 
0:18:27 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba