ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-07 nr. 655

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Sugrįžtančio Dievo belaukiant (61) • SIGITAS PARULSKIS. Vasaros kūnas (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Šio to daugiau (8) • ERNST JANDL (2) • Liana Ruokytė, LR kultūros atašė Švedijoje, kalbasi su leidėju, švedų literatūrinio žurnalo "Ariel" redaktoriumi, literatūros kritiku ir vertėju MIKAELIU NYDAHLU. Stokholmas. Pašnekesiai (2) (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Okultizmas ir pragmatinis mąstymas (28) • Indėnų giesmės ir dainos (5) • CZESŁAW MIŁOSZ (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nebekvepiančios (man) estampų gėlės, arba Good-bye to All That (14) • KASPARAS POCIUS. Viduramžių juokas: veidrodis, tiltas ir durys (6) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Kas kalba tavo vardu? (2) • VYTAUTAS BERENIS. Katės ir žmonės (3) • ALA NIKITINA. Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika (7) • RASA RAMONAITĖ. Paprastos dienos netikras vakaras (4) • Mums rašo (2) • JURGIS JANAVIČIUS. Kafka buvo mūsų kaimynas (2) • -vp-. Imperialistai ir kapitalistai (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXI) (1) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (131) •

Vasaros kūnas

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]

Vasara – išbandymų metas. Pavyzdžiui, kultūrai ir jos palydai, kultūriniams leidiniams. Vasara – bukanosių silenų, klišakojų satyrų, grakščių nimfų, ištvirkusių bakchančių karalystė. Iškildama iš pasąmonės šachtų į sąmonės baseinus ši juslių apsėsta kompanija drauge atsineša tingulį, nerūpestingumą, atostogų topika pateisinamą abejingumą ir nerišlumą.

Žiemos rūpesčių išvarginti seniai tiesia artrito susuktus savo skeptrus ne į rašomojo stalo, o į saulės ar mielo, nors ir kapo vėsa dvelkiančio pavėsio pusę. Jaunieji meta savo patirties alkanus kūnus prie vandens telkinių ir į kitas teritorijas, pažymėtas kukliu, vos matomu perspėjančiu ženklu "Dėmesio: nuotykių zona, užsimiršt pavojinga". Depresija, dangiškoji nostalgija, amžinųjų vertybių ilgesys ir kita priplėkusi knyginio pasaulio butaforija, rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį vertusi daugelį desperatiškai griebtis rašymo amato, netenka savo tvarumo, atrodo slegianti, varginanti ir nereikalinga; ja naudojasi tiktai užkietėję depre profesionalai, nykūs utėliautojai, tikintys, jog kiekvienas jų parašytas žodis taps dar vienu akmeniu dramblio kaulo bokšto statybose – jie visuomet labiau rūpinasi savimi kultūroje, o ne kultūra juose.

Dievai savo didybe ir valdžia spengiančiuose rūmuose, net ir jie vis rečiau sulauks padėkos ir garbinimo aukų krauju bei mėsa dvokiančių dūmų, juos pakeičia degantys durpynai, naudotų padangų laužai, alaus ir šlapimo kvapas, tvyrantis virš miestų ir paplūdimių. Dievai, šiek tiek pyktelėję, šiek tiek sutrikę, savo tiesioginės rūstybės atributiką pakeitę visą parą veikiančia nematoma, bet įkyria radiacija, patrauks ieškoti ištikimesnių vasalų, į džiungles, į kalnus, į nelaimių krečiamas planetos vietas, kur dar šaukiamasi jų pagalbos, gal ne iš didelio tikėjimo, bet bent jau iš įpročio, o tai kartais tas pats.

Maldaknygės, romanai maratonininkai, stori filosofų veikalai, analitinės studijos, eilių tomeliai guli atversti ant stalų, palangių, grindų, o jų skaitytojų bejėgiškumą ironiška saulė įamžina nugelsvindama atverstuosius puslapius, kurie vėliau begėdiškai primena, jog buvo iškeisti į geltonąją spaudą ir bet kokią spalvą praradusius skaitalus.

Poetai praranda įkvėpimą: jų metaforos, jų pastangos subtiliai atskleisti tai, kas paslėpta, kas pridengta ir vos vos plevena po žmogiškosios būties skraiste, netenka prasmės – viskas atvira, viskas atidengta, gamtoje ir visuomenėje klesti tautologija, margas vienalytiškumas, triusikai, šlepetės, moterys be liemenėlių, vyrai be kojinių, nagai, plaukai, ragai, spuogai, kažką neaiškiai ošiantis egzistencijos atliekų šiukšlynas.

Poetai (kaip ir visa kultūra, o poetai – atviriausios jos opos) laukia rudens, nes rudenį visa tai jie pridengs mokydamiesi iš ilgėjančių rankovių, sijonų, suknelių, sunkėjančių batų, iš žemę užklojančių lapų ir pirmųjų šalnų. Vasarą poetai bukaprotiškai žiūri į šulinius, nes vasarą dangaus nesimato, jo beveik net nėra, dangus atsiranda tiktai antrojoje rugpjūčio pusėje, kai naktį, praplyšus debesų votims, staiga atsiveria žvaigždynais tatuiruota visatos krūtinė.

Kultūros savaitraštis vasarą – prisidengti veidui. Nuo saulės, musių, uodų. Dar – suvynioti dešrai, batonui, lašiniams. Lieka atsispaudusios riebios raidės: "...išeina šeštadieniais... vasario 7 d. Leidžia... 3 spaudos lankai... indeksas... Mėsinių..." Galima iš bėdos nukrapšyti nagais, higienos sumetimais – peiliu arba ajero kalaviju. Niekas dabar į laikraščius nebevynioja maisto produktų. Nebent kaimiečiai – pieno lavonus, sūrius, anot J. J. Polietileno maišeliai, savižudiškai puolantys iš pakelių žolės po automobilių ratais. Dviratininkai, ežiai, varlės, driežai, šunys – visa armija savanorių sugadinti vairuotojams gyvenimą, prilipti prie padangų arba variklio aušinimo grotelių. Galima nukrapštyti nagais, atsuktuvu, kultūros savaitraščio puslapiais. Niekas dabar net antrojo galo nebesivalo laikraščiais. Dažai gali sukelti vėžį, toks gandas. Prarasta dalis tupinčiųjų skaitytojų. Vasara niekuo dėta, kyla buitinės kultūros lygis.

Vasarą mirtis praranda metafiziškumą, mirštančiajam, be abejo, slogu mirti nematant saulės, užsitęsusiais rudens vakarais ar žiemą, tačiau juk mirštama ne sau, reikia galvoti apie gimines, artimuosius, organizacijas ir komitetus – vasarą, plieskiant saulei, niekas nenori samprotauti apie mirtį, gedimą, nes tai taip pat tautologiška būsena – nėra distancijos tarp kūno ir kūno, vasarą smegenys atsisako jį pakylėti į dvasios sferą. Iš transcendencijos porų sunkiasi prakaitas ir riebalai. Vasarą pakišti savo negyvą kūną gyviesiems kūnams yra paprasčiausiai nepadoru, kiaulystė, storžieviškumas, oro pagadinimas prie puotos stalo. Mirties turizmas – kelionės į aną pasaulį – vasarą pati nepopuliariausia poilsio šaka.

Ant gyvybingumo vainikais apipinto vasaros portalo kabo užrašas: "Kultūros viruso nešiotojams įeiti draudžiama".

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3636. pelėda2003-06-08 18:17
Puikus esė. Margarita, kur tu čia perskaitei, kad skaitytojai vandalais vadinami?

3638. Pabuvęs prie ežero2003-06-08 19:45
Pritariu Pelėdai, puikus esė - daug tiesos. Galiu tik pastebėti, kad vasara dar neįsibegėjo: vanduo dar šaltas...

3641. Margarita pelėdai2003-06-08 20:02
Pirmiausia, aš pasakysiu, ką įsivaizduoju esant kultūros savaitraščio (konkrečiau ŠA) skaitytoją. Tai xX, besimėgaujantis Labanoro vėsa, ramybe ir amžinumo jausmu, keule, su būriu keuliukų leidžiantis aitvarus nuo Medvėgalio kalno, j., pavasarį jautrus Ch.Baudelair ir šiaip poezijai, fanta, baltosiomis naktimis rašantis laiškus Šach Razad..., gimnazistė, minanti dviratį po sėkmingo egzamino, Benigna, žavi, įsimylėjusi, 25+ amžiaus svajoklė, Lanka, sunerimstanti, vos xX nepasirodo keletą dienų su komentarais, Kakadu, nekreipiantis dėmesio į vokų antraštes, Nagine, sapnuojanti ąžuolus, piliakalnius, trobas su balkiais, pelėda, įsimylėjusi Akiračius ir sauganti jų šventą neliečiamybę... Visų neišvardinsiu, bet bendras romantiško, tolerantiško ir mylinčio savo artimą skaitytojo bruožas išryškėja. Taigi, ar galėtum įsivaizduoti, kad vasarą imtų kas ir pamirštų savo stabą ŠA, o dar baisiau, susivyniotų lašinius važiuojant prie ežero, arba iškeistų į geltonąją spaudą su bet kokią spalvą praradusiais sakiniais. Nepavadino mūsų vandalais, bet davė suprasti, kad tokiais galėtume tapti, jeigu...:)

3643. j. apie j.2003-06-08 20:30
Na, tikrai nesumeluota:) ..nors..:))

3648. Maisto inspekcija, vegetarai, hipiai, Jurate ir Kastytis, Baltijos Jura ir Palanga sako Parulskiui NE2003-06-08 21:29
Ponai, argi Parulskis toks baisus? Argi jo tekstas jus itikina? Argi jo nuolatines kalbos kalbos apie "kunus", "aukų krauja bei mėsa" neitartinos? Argi jus manote, kad jis burzuazijos rasytojas ar Sibiro samanas? Ka jis prikalbejo, i ka sureagavote, su kuo susitapatinote? Ponai, sava laisve yra brangiausia, o ypac vasara. Argi SA skaitytojai taps fanu klubu, o Parulskis bus ju stabas (ne štabas), sefas-virejas? NE. Yra svarbesniu darbu, geresniu restoranu.

3649. P.S.2003-06-08 21:45
Jeigu Sigitas Parulskis nori buti SA "butcher`iu"/mesininku (zr. filma "Niujorko gaujos"), tebunie, skaitytojai gali tureti sava "gang`a".

3651. @2003-06-08 22:41
"Išbandymas kultūrai", - o ko gi verta kultūra (beje kaip ir daug kas)be išbandymų? Ar taip jau baisu laikinai pasitraukti į šešėlį,užleisti bent 2 mėn. kelią vitališkumui ir juslių šėlsmui? Ar jau jie kultūrai nereikalingi? Ar yra geros ir blogos juslės?...Taip, vasarą toli matyti, ir ryškiausiai švyti ne patys geriausi dalykai. Bet ar manot, kad kultūra kažkur išgaruoja? Gal tai kaip tik gera proga pasitikrinti kiek gi tos kultūros mumyse,nes tai ji režsieriaus, scenografo, suflerio ir kitais pavidalais viename asmeny( galėtume tai vadinti savastimi) stebi ir koreguoja mūsų kūno fiestą. Didžiąją stipraus kūno pajautimo akimirką ( pačią įvairiausią, pvz.:kada po dienos darbų kaitroje skauda sūraus prakaito išėsta oda ir gelia sąnarius)sušvinta esaties ar vilties-svajos pavidalu ir tai ką priskiriam kultūrai: poezijos posmai, egzistenciniai apmąstymai, įžvalgos. Kaip gera, po atostogų ten,kur karaliauja "vasaros kūnas", kur nepasiekia nei laikraštinis nei internetinis ŠA ar kt. leid.variantas, skaityti susikaupusius numerius. Ir kaip to laukiama. Mielas autoriau, negi niekad to nepatyrėt? Pabandykit.

3652. Homeras (ką tik Akropolyje nusipirkęs akinius nuo saulės už 4 Lt. 99 ct. :)2003-06-08 22:43
o graikams saulė netrukdė. Pvz. buvo toks kinikas vardu Diogenas. Gyveno sau statinėje, viską ir visus kritikavo, o kai besimaivydamas Aleksandras Makedonietis jo paklausė, ko norėtų, sako - pasitrauk, snargly, tu man man saulę užstoji.

3653. Nagine2003-06-08 22:45
Atsiprašau, nesu anonimas, tiesiog pamiršau pasirašyti po 7 komentaru

3654. xX2003-06-08 23:11
Gaila, kad kompiuteriu nepatogu akis nuo saulės pridengti, o lašinius vyniodamas tik monitorių išterliosi, na ir t.t. SP (ar P.S.) avansu nuogastaudamas šiek tiek atsilieka nuo ... nuo ko čia? --- nebežinau... Nuo civilizacijos? Ne, matyt tas reiškinys neturi savo vardo, kai modernas simbiotinasi su klasika, pvz., woratinklis su filosofija. Bet ne nominalizme esmė.
Žinot, tiesiog pavydas suėmė skaitant Pelėdos ir Margaritos naktinius pašnekesius... Kodėl manęs tada nebuvo??! Tuo tarpu mano ežeras ir mano vėjas - lyg susitarę - ėmė ir pargriovė mane vidury baltos dienos vidury skaidraus ežero, dar ir gikas ar stiebas draugiškai vožtelėjo per šatėnais nepridengtą makaulę. Atrodo, nosimi nepriimta gerti vandenį (net ir iš puoduko), gal dėl to smegenyse (ar ausyse - supaisysi ten) ėmė spengti... Na, nėra to blogo, kas neišeitų į gera - švelnios girių fėjos rankos ir vėsios jos lūpos ir ...
O kai šeštadienį oro uoste sutikinėjau SASu grįžtančią savo mylimąją, mačiau (tikrai mačiau!), kaip vienas laukiantysis skaitė laikraštį, vis žvilgčiodamas į duris, pro kurias tuoj tuoj pasirodys pasų kontrolę įveikę europiečiai. Taigi, žinot, kokį laikraštį jis turėjo? Atspėjote. Nemanau, kad jis šiuo laikraščiu kažką vyniojo ar prisidenginėjo. Jei ir taip būtų, reikštų, kad Šatėnai yra ženklas, logotipas, brendas.

3656. j.2003-06-09 00:13
Dėsninga ir džiugu: žengdami Europon, extradvasingieji lietuviai (t.y., labiau tie, protingaisiais vadinami) mokosi mylėti (vasarą). ........ "/.../ kyla buitinės kultūros lygis." ........ P.s. Beje, kai kurie E.Fromo vadovėlių puslapiai uždega! - gal kartais pravartu paskaitinėti bekepant šašlykus? Labnakt:)

3717. Kirilas2003-06-10 15:18
Nieko gera iš to esė.

3719. v.d.2003-06-10 15:59
taigi, rasinys pagamintas - su amato ismanymu- kliju ir zirkliu metodu, siekiant sudaryti ispudi, jog tai- karshligisko proverzio padarinys.betgi visi mato, kad cia tik mikliai igudusia ranka manipuliuojama klishemis. Nors kita vertus, shitoje mishraineje man labai patiko maasli minti apie tai, kad "Vasarą poetai bukaprotiškai žiūri į šulinius, nes vasarą dangaus nesimato, jo beveik net nėra..."

3790. esu sol2003-06-11 07:09
`zvaigzdynais padabinta visatos krutine` - kaip grazu...

3803. Avis2003-06-11 11:31
Viskam reikalingos pertraukos ir poilsis. Net kulturai. Juk taip smagu basas kojas pamerkti i ezera nuo liepto, arba braidyti po pievas... be jokios kulturos! Nejaugi autorius nera bandes "atsijungti" nuo isorinio pasaulio, palikti namie radija, telefona, tv, laikrascius bei visas kitas imanomas rysio priemones ir issmukti i gyva "nekulturinga" gamta? Po tokiu pertrauku tik dar labiau norisi grizti, demesys pailsi ir astresnis palieka.

3813. liūdnasis pelėnas2003-06-11 15:27
man tai geriausiai vasarą rašosi, na žinoma, nesu didelis poetas, viso labo smulkus graužikas, bet vis tiek...

3843. sakuda2003-06-12 00:25
Galvoju, kaip tie ispanai tokiam karštyje gyvendami rašo? Ir kas bus su mūsų kultūra, kai kartu su globalizacija ateis globalus atšilimas, permanentinė vasara?

3865. xX2003-06-12 16:05
Taip, vasarą keliauti ir rašyti, pavasarį įsimylėti, žiemą mylėtis, rudenį - vaisiai ir daržovės - ta prasme juos skinti, kasti, raugti, marinuoti. Visais metų laikais prieš miegą skaityti ŠAtėnus, pusryčiai su Šatėnais, pietūs ir vakarienė - irgi. Sėdėti ant ŠAtėnų, užsikloti iš jų pasiūta antklode, kūrenti, aišku, lietuvos rytą (popierinį), ieškoti savęs ŠAtėnų archyve, lipdyti save iš ŠAtėnų komentarų (čia apie el. versiją).

3881. gerai2003-06-13 10:49
vasaros kunas, švelnus ir sultingas kvepiantis žemuogėm ir alyviniais obuoliais ant medinio liepto neįskaitomais ženklais parašyta ramybės formulė aš banali man patinka vasara

3882. Margarita2003-06-13 10:54
Aš jaučiu,kad vasara ir mane ....pasiima:)

3905. Sima2003-06-13 19:48
Rasau is Kanu, Pietu Prancuzijos,pagaliau galiu skaityti savo laikrasti.Pietieciu ne tik mirtis, bet ir kultura nera tokia metafiziska kaip siaureje.Jie negalejo klausytis mano atsiveztos Puskunigio muzikos is Varno spektaklio.Ju kultura vaizdine, o musu garsine,nes tik garsu tyloje gimsta metafizika.Rudens laukai Lietuvoje-vienisiau nebuna.

3930. Benigna2003-06-15 18:12
Margarita, oj buvau savaitei dingus, bet satenus veziausi, o grizus iskart nusipirkau, ir, sytaana, malonu, kad mane pamini, as nieko neisimylejus, nes mejles nera, bet noriu tos sodybos, i vsio, ......mejles nera, bet juk sodyba tai galima tureti,,,,,,

Rodoma versija 23 iš 23 
0:18:25 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba