ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-06-07 nr. 655

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Sugrįžtančio Dievo belaukiant (61) • SIGITAS PARULSKIS. Vasaros kūnas (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Šio to daugiau (8) • ERNST JANDL (2) • Liana Ruokytė, LR kultūros atašė Švedijoje, kalbasi su leidėju, švedų literatūrinio žurnalo "Ariel" redaktoriumi, literatūros kritiku ir vertėju MIKAELIU NYDAHLU. Stokholmas. Pašnekesiai (2) (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Okultizmas ir pragmatinis mąstymas (28) • Indėnų giesmės ir dainos (5) • CZESŁAW MIŁOSZ (1) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Nebekvepiančios (man) estampų gėlės, arba Good-bye to All That (14) • KASPARAS POCIUS. Viduramžių juokas: veidrodis, tiltas ir durys (6) • ROB BRINER, RAY PRITCHARD. Kas kalba tavo vardu? (2) • VYTAUTAS BERENIS. Katės ir žmonės (3) • ALA NIKITINA. Mitologizuoto gegutės įvaizdžio specifika (7) • RASA RAMONAITĖ. Paprastos dienos netikras vakaras (4) • Mums rašo (2) • JURGIS JANAVIČIUS. Kafka buvo mūsų kaimynas (2) • -vp-. Imperialistai ir kapitalistai (12) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXI) (1) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (131) •

Kas kalba tavo vardu?

ROB BRINER, RAY PRITCHARD

[skaityti komentarus]

Jis skelbė: "Po manęs ateina galingesnis už mane, – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio" (Mk 1, 7).

Kas kalba tavo vardu? Kas kalba apie tave? Ką jie sako?

Gyvybiškai svarbu, kad kiekvienas vadovas ir potencialus vadovas nuolat sau keltų šiuos klausimus. Tiek apie save, tiek apie savo vadovavimą. Ką kiti sako – tau, tavo vardu ir apie tave? Galima ramiai daryti prielaidą, kad jei niekas nekalba apie tavo vadovavimą, tai ir pavaldinių ar sekėjų tu neturi. Jeigu skelbiama iškraipyta informacija, skleidžiamos informacijos tikslumą ir kokybę būtina pagerinti.

Jėzui buvo svarbu, ką kalba kiti. Galingas ir patrauklus pasakojimas apie Joną Krikštytoją tai patvirtina. Jonas Krikštytojas, ko gero, visų laikų geriausias pranešėjas, nustato labai griežtą standartą, kurio vadovai privalo paisyti, rinkdamiesi atstovą ryšiams su visuomene. Šio standarto privalo laikytis ir patys vadovai, ir jų atstovai (kurie šitokiu būdu patys yra pakeliui į vadovavimą).

Nors Jono sėkmė klojant kelią Jėzui ir Jo tarnystei buvo milžiniška, daugeliu atžvilgių atrodo tikrai keista, kad "atstovu ryšiams su visuomene" Dievas Tėvas pasirinko būtent Joną. Šis gyveno dykumoje, keistai rengėsi ir valgė dar keistesnį maistą. Tačiau jo keistumas, be abejonės, tiko jo perteikiamai žiniai išryškinti. Jis buvo visai kitoks nei jo klausytojai ir Jėzus. Žmogus, kuris galėtų kvalifikuočiausiai kalbėti tavo vardu, gali būti visiškai kitoks negu tu, tačiau "sakyti viską taip, kaip yra".

Jėzaus ir Jono Krikštytojo santykis rodo, kad tiesa yra pirmasis ir svarbiausias atstovo ryšiams su visuomene pranešimo elementas ir kad kvalifikuotas atstovas ir toliau sakys tiesą netgi tuo atveju, kai tiesa gali būti nepopuliari. Jonas Krikštytojas turėjo galingų priešų, tačiau priešininkų akivaizdoje nė karto nesusigūžė. Šių dienų vadovai turėtų sužadinti šitokį tų, kuriuos yra pasirinkę kalbėti už save, atsidavimą. Jėzus pateikia galingą tokio sužadinimo būdą – Jis vertino Joną ir viešai jį pagerbė. Jei gali džiaugtis ištikimu, kvalifikuotu atstovu ryšiams su visuomene, nesivaržyk kuo dažniau tą viešai pripažinti.

Savo ruožtu Jonas parodo, kaip išvengti vienos problemos, kuri dažnai kamuoja daugelį atstovų ryšiams su visuomene. Labai dažnai pastebiu, kad atstovai ryšiams su visuomene ima apie save manyti geriau negu apie tuos žmones, kurių pranešimą jie turi pateikti visuomenei. Savo padėtį, autoritetą ir garbę jie ima laikyti svarbesniais negu organizacija ar vadovas, kuriems atstovauja. Šitokia jų laikysena galiausiai padaro žalą visai organizacijai. Taip nenutiko Jonui Krikštytojui, kuris nuolat skelbė, jog Jėzus yra daug didesnis nei jis. Garsusis jo pareiškimas turėtų tapti visų viešųjų ryšių darbuotojų moto: "Jam skirta augti, o man – mažėti" (Jn 3, 30).

Jėzus domėjosi, ką kalba kiti. Vėliau, jau vykdydamas savo tarnystę, savo mokiniams Jėzus pateikė klausimą, kurį galėtume laikyti ankstyvuoju visuomenės nuomonės tyrimu: "Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?" Paskui Jis pateikė dar svarbesnį klausimą: "O kuo jūs mane laikote?"

Vadovai turi pasirūpinti, kad jų pavaldiniai išplatintų jų pranešimą, šitokiu būdu išplėsdami ir jų vadovavimą. Vadovai privalo pasirūpinti, kad tie, kurie kalba jų vardu, sakytų tiesą ir būtų ištikimi. Kartkartėmis vadovas turi pasitikrinti, kaip jo publika – kad ir kas ji būtų – jį supranta. O svarbiausia, vadovas turi įsitikinti, kad artimiausi jam žmonės suvokia, kas jis yra ir ką jis tikisi pasiekti.

Rob Briner, Ray Pritchard. The leadership lessons of Jesus. Nashville, TN: BH Publishers, 1997

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


3677. Vetustis2003-06-09 15:26
Vadinasi, kiekvienas vadovas turi savo ir savo įmonės visą veiklą vertinti kaip naują, tik čia būdingą religiją, pasiskelbti šios naujos religijos pradininku ir dvasiniu vadovu (jei ne pačiu Dievu), o jo ryšių su visuomene specialistai turi būti mažų mažiausiai mediumais, geriasiu atveju - šios naujos religijos pranašais... Ir tuomet įmonė klestės? Ką gali žinoti... Gal ir neblogas patarimas...

3850. cikada2003-06-12 11:27
shiais visuotinais saves sudievinimo laikais... et, ar verta lyginti kurpe su raishteliu? ...chia emiau ir prisiminiau pumprickaite...

Rodoma versija 23 iš 23 
0:18:22 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba