ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-04-12 nr. 648

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Paukščio akimis (28) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Balandis prasideda kovąAUGUSTINAS DAINYS. Poezija (5) • Redakcija persikėlė (9) • Kipre gyvenanti kultūrologė, vertėja DALIA STAPONKUTĖ atsako į Sigito Parulskio klausimus. Kipras – kalbos skausmo trajektorija (20) • Pokalbis su budizmo filosofijos tyrinėtoju DAVIDU SAFORTU RUEGU. Nežinomybės ir beprasmybės vandenyse (2) • MICHEL QUOIST. PoezijaSIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (4) • Mykolas Sluckis. Kuo žavūs asmeniniai rašytojų pokalbiai (3) • FERNANDO PESSOA. Odė jūrai (12) • VACLOVAS ALIULIS. Krikščioniškoji armėnų ir lietuvių literatūrų klasika (5) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Karininkai (3) • GABRIELE ROMAGNOLI. MiniatiūrosALGIS KALĖDA. Irztelėjusiam kritikų kritikui (3) • MATAS PATAS. Knyga apie Stasį Lozoraitį ir Vytautą Landsbergį iš jų laiškų ir pasisakymų (10) • 50 savižudžių rašytojų (19) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (37) •

Poezija

MICHEL QUOIST

[skaityti komentarus]

iliustracija
Pilypo Gražiojo atvaizdas. Sen Deni vienuolynas

Kunigo malda sekmadienio vakarą




Viešpatie, šį vakarą aš esu vienas.
Visi išsiskirstė, bažnyčioje įsiviešpatavo tyla –
ir aš išėjau namo. Vienas.
Sutikau žmones, einančius į svečius.
Ėjau pro teatrą, iš kurio plūdo minia.
Ėjau pro kavines,
kur žmonės stengėsi pratęsti sekmadienio džiaugsmą.
Mačiau ant šaligatvio žaidžiančius vaikus.
Kitų žmonių vaikus, kurie niekados nebus mano – –


Viešpatie, štai aš prieš Tave vienas –
tyla supa mane ir slegia vienatvė.
Man trisdešimt penkeri metai.
Mano kūnas toks pat kaip visų –
stiprios rankos darbui, širdis išsaugota meilei.
O aš viską dovanojau Tau – –


Viešpatie, bet man sunku.
Sunku spausti ranką ir negalėti jos ilgiau palaikyti –
sunku paaukoti Tau vos užsimezgusią draugystę.
Sunku būti kaip visi ir vis dėlto likt kitokiam.
Sunku eiti visų priekyje, kai niekas neina pirma tavęs,
sunku nešti kitų nuodėmes, žinoti kitų paslaptis.
Sunku nuolat stiprinti kitus
ir nė valandėlei nepasiduot silpnumui –
sunku būti vienam tarp žmonių su jų kančia, su mirtimi – –


"Mano sūnau, Aš esu su tavimi!
Nuo amžių pradžios Aš tave išsirinkau.
Man reikia tavęs –
rankų, kad nenutrūktų Mano palaiminimai,
lūpų, kad jos Mano žodžius kartotų,
kūno, kad jis Mano kančią kentėtų,
širdies, kad ji Mano meile mylėtų…
Man reikia tavęs Mano Įsikūnijimą ir Atpirkimą tęsti…
Pasilik prie Manęs, Mano sūnau!"


O, Viešpatie,
štai mano kūnas, štai mano siela. Štai mano širdis.
Leisk man priimti į ją Tavo pasaulį,
duok stiprybės pakelti jį, tyrumo – apkabinti jį
ir nenorėti pasilaikyti jo sau.
Leisk būti tik susitikimo vieta ar keliu, vedančiu Tavin – –


Viešpatie, šiandien vakare, kai visur taip tylu,
o mano širdį skaudina vienatvė,
kai aš negaliu nusiraminti,
kai mano pečius slegia pasaulio skurdo ir nuodėmių našta –
ne su šypsena, ne džiaugsmingai,
o iš lėto, nusižeminęs Tavo Akivaizdoje
aš Tau dar kartą kartoju savąjį TAIP – –

Vertė J. V. Nistelis, 1970 m.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 26 iš 26 
0:17:25 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba