ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-04-12 nr. 648

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Paukščio akimis (28) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Balandis prasideda kovąAUGUSTINAS DAINYS. Poezija (5) • Redakcija persikėlė (9) • Kipre gyvenanti kultūrologė, vertėja DALIA STAPONKUTĖ atsako į Sigito Parulskio klausimus. Kipras – kalbos skausmo trajektorija (20) • Pokalbis su budizmo filosofijos tyrinėtoju DAVIDU SAFORTU RUEGU. Nežinomybės ir beprasmybės vandenyse (2) • MICHEL QUOIST. PoezijaSIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (4) • Mykolas Sluckis. Kuo žavūs asmeniniai rašytojų pokalbiai (3) • FERNANDO PESSOA. Odė jūrai (12) • VACLOVAS ALIULIS. Krikščioniškoji armėnų ir lietuvių literatūrų klasika (5) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Karininkai (3) • GABRIELE ROMAGNOLI. MiniatiūrosALGIS KALĖDA. Irztelėjusiam kritikų kritikui (3) • MATAS PATAS. Knyga apie Stasį Lozoraitį ir Vytautą Landsbergį iš jų laiškų ir pasisakymų (10) • 50 savižudžių rašytojų (19) • Laiškai el. redakcijai, sau ir kitiems (37) •

Karininkai

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Savanorių karių kapinės Panevėžyje
J. Ambraškos nuotrauka


Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918–1953.
T. 1, 2001 m. T. 2, 2003.
V.: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Lietuvos nacionalinis muziejus gana tyliai daro tai, ką griausmingai, su pompa veikia tik finansiškai galingų šalių ir metropolių muziejai, – leidžia savo stiprią, sunkią leidinių seriją, gerai parengtą, su iliustracine medžiaga, žinomų istorikų straipsniais ir komentarais. Pirmasis "Lietuvos nacionalinio muziejaus bibliotekos" tomas išėjo 1999 m. – tai "Okupacijos, pasipriešinimas, tremtys. Lietuva 1794–1953". Tai ilgo periodo, apimančio abi modernias atnaujintas nepriklausomybes, vaizdinė dėlionė, su puikiomis iliustracijomis nuo atsišaukimų iki afišų, nuo sukilėlių veidų iki didelių galingų scenų, rašteliai ir laiškai, tikrosios istorijos alsavimas, toks svarbus šiandien, kai tik vaizdais jaunimas, ir ne vien jis, gali būti išjudintas; o vaizdų trūksta.

Dabar pirmąjį "Lietuvos kariuomenės karininkų" tomą papildė antrasis, arba, jeigu skaičiuosime nuo 1999-ųjų, aštuntasis ir devintasis "Lietuvos nacionalinio muziejaus bibliotekos" tomai. Ištisa enciklopedija eina. Būtent – ištisa Lietuvos gyvenimo dalies enciklopedija, kurią rengia entuziastingas, stiprus kolektyvas, ir eina tyliai, nesulaukdama didesnio nušvietimo žiniasklaidoje. Tai Lietuvos praeities vaizdų ir veidų enciklopedija, kuri, beje, leidžiama ne už valstybės pinigus; pirmasis tomas išleistas Elenos Sniegaitienės lėšomis; antrasis – irgi paremtas. Daugiatomį leidinį rengia ir jį toliau finansuoja Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, atskiros organizacijos ir asmenys. Redakcinės komisijos pirmininkė – Birutė Kulnytė (LNM). Darbas, po teisybei, milžiniškas, bet dar laikas jį daryti, nes dar galima sugaudyti ir dalį "pakibusios ore" vaizdinės medžiagos, ir amžininkus, ir žmonas, ir sūnus, ir dukteris. Dar vienai kartai praėjus, o tai kelių ar keliolikos metų klausimas, liks tik fondiniai archyvai, nebepapildomi iš asmeninių kolekcijų, atsiminimų, galiausiai net biografijos faktų. Viskas teka pro pirštus. Su Lietuvos kariuomene, iš esmės apgynusia Lietuvos valstybę 1918–1919 m., susijęs pats valstybingumo pirmasis atkūrimas. Be savanorių nebūtų nieko, Baltarusijos pavyzdys gyvai tą rodo; ir be reguliariosios armijos, kuri, deja, neiššovusi nė šovinio dėl politikų klaidų ir visuomenės apstulbimo, vėliau išėjo į Plechavičiaus batalioną, į miškus, pasitraukė, žadėdama sugrįžti ir išvaduoti, negrįžo ir neišvadavo. Mirties vietos ir datos – nuo Čikagos ir Los Andželo iki Vorkutos ir Magadano, nuotraukos irgi, ir veidai, ir šeimos fotografijos, pasitaikančios rečiau, gyva istorija. Antrajame tome – karininkų biografijos (A–Č), nuotraukos.

Dalykas apskritai keliąs džiugesį ir rodantis, kad įmanoma be valstybės pagalbos rengti tokius milžiniškus leidinius, didžiulius projektus. Čia, matyt, reikia dėkoti tiek mecenatams, tiek rengėjams, kiekvienam prisidėjusiam, nes tokia "visuomeninė mobilizacija" duoda vaisių. Sakyčiau, tai ir proga pasireikšti mūsų skurstantiems muziejams, ir, kas be ko, užuomina, ką galima padaryti. Praktiškai – nedideliam kolektyvui leisti Lietuvos visuomenės dalies enciklopediją. Kaip vieno ankstesnių tomų įvade pareiškęs prof. A. Tyla, tai knyga apie tą mūsų visuomenės sluoksnį, kurio nebuvo šimtus metų ir be kurio visuomenė nevisavertė, apie kariuomenę, apie kariuomenės elitą. Išties juk ir pacifistui aišku, kad esminis valstybės, nepriklausomos valstybės, požymis – sava kariuomenė, kad ir koks tai liūdnas faktas; bet taip jau susiklostė nuo tų laikų, kai gentys, sugebančios išlaikyti grupę karių profesionalų, sukurdavo valstybę įveikdamos gentis pacifistes; o jeigu kada nors rašysime Lietuvos karybos ir kariuomenės istoriją, pradėdami bent jau nuo Lengvenio žygio į brolių latgalių žemes, tai pamatysime, kad valstybės dydžio, pajėgumo ir moralinio sveikumo diagrama tiksliai koreliuoja su kariuomenės pajėgumu, finansavimu, karių ir karininkų valia, o išskydus kariuomenei išskysta valstybė, išnykus kariuomenei išnyksta valstybė. Su Abiejų Tautų Respublika atsitiko būtent taip – provokatoriai, agentai ir svetimų valstybių šulai pirmiausia stengėsi paveikti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės ir jos vadų moralinę būklę ir skaičių. Atsirado savanoriai, atsirado ir valstybė, tai apie 1918-uosius. Ir, suprantama, atvirkščiai. Nesulaukusi įsakymo, kariuomenė dingo kartu su valstybe.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


2004. viet. didvr.2003-04-16 12:25
Ačiū Beresnevičiui už paprastų, bet esminių dalykų priminimą; dalykų, kurių -turių tokią blogą nuojautą - šiandien niekam Lietuvoje nereikia; kita vertus jie yra dalis to, be ko vargu ar yra įmanomas pilnavertis visusomenės gyvenimas. Bijau, kad ir man jų nelabai reikia, tačiau žinojimas, kad kažkokia marginalinių entuziastų grupelė dirba šį, atrodytų beprasmį, darbą mane gerokai guodžia.

20040. savas :-) 2004-07-28 14:39
Vertas demesio leidinys. Gerai, kad yra, kas tokius pastebi ir ivertina.

50031. Peter Asevich :-) 2006-01-10 13:14
GERBIAMI AUTORIAI,karininku enciklopedijoje nurodete,kad Acus-Acukas(tikroji pavarde Asevicius) turejo dukra Elena Danute Mazeikiene g.1934. Ji yra mano tevo pussesere.As kreipiausi i VRM adresu biura,bet ju darbuotoja Stanislava Miksa atsake,kad nera tokio asmens.Bukite malonus,praneskite man minetos giminaites adresa arba parasykite,is kur Jus gavote informacija apie ja. Linkiu sekmes! PETER ASEVICH

Rodoma versija 26 iš 26 
0:17:17 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba