ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-07-25 nr. 902

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

VSEVOLOD MEJERHOLD. Iš dienoraščio (4) • NOMEDA GAIŽIŪTĖ. Pokyčiai (3) • -rv-. Sekmadienio postilė (4) • JAROSLAVAS MELNIKAS. Maištas ir dvasia (92) • JEAN MÉTELLUS. Eilės (1) • THOMAS JAY OORD. Altruizmas siekia taikosSIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (3) • MONIKA LIOČAITĖ. Žalias šuo (12) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Sprogmenys (5) • VIDA MIKNEVIČIENĖ. Eilės (4) • REDAS DIRŽYS. Maskvos akcionizmas (1990–2000)Su latvių literatūros kritiku RIMANDU CEPLIU kalbasi Laura Laurušaitė. Sėdi ar guli, bet skaitai ir rašai (2) • RIMANDS CEPLIS. Romanai po 1 latąEMILIJA LIEGUTĖ. Žolynai žolynėliai...JONAS STALIULIONIS. Sovietmetis su Brazdžioniu (5) • MYKOLAS VAITKUS. Nebyliojo filmo atošvaitos-jv-. Savaitės kronika [3] (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Iš gyvenimo šunių (8) • lokalusis ir del to labai savas (988) • 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 29 (903) turinys (3) •

Kalbančios pelės

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2006

Leidyklos

– Poeziją leisti mums absoliučiai neapsimoka. Knygynai ima parduoti, jeigu už 2–3 litus. Parašykite romaną!

– Paprašykite, tegul Maironis jums parašo!

„Skaistykla“, XII g., 94

Vieta, kur angelas kalbina Dantę ir Vergilijų. Apie tai, kad jie gali drąsiai žengti aukštyn, t. y. į dangų, brangiausiais laiptais. Toliau – apie žemės žmones, kurių retas tą raginimą girdi:


        Šį šūksnį retas mums išgirsti leidžia:
                žmonių gentie, užgimusi skraidyti,
                vėjūkštis menkas tau sparnus išklaipo!

Pagalvojau, kad ši tercina būtų tikusi mano jaunystėj, kada nuolat turėdavau aiškintis, kodėl eilėse tiek skraidymo („Skraido avelės ir karvytės žalos!..“).

Ponios ir ponai

I:

– Kaip aš neapkenčiu tų šunų! Vadžioja, prausia, dalijasi kąsniu.

II:

– Net kaspinėlį pariša...

Vyriškis su šuneliu:

– Ponios, mūsų kaimynės dukra ateina su jūrų kiaulyte ant peties. Arba su žalčiu...

I:

– Ir... nieko?

II:

– Fu!

Vyriškis:

– Pradėjo dirbti pardavėja. Manau, kad išeis šauni darbininkė.

Visos trys (vienan balsan):

– Fu, fu!

Vyriškis:

– Yra žmonių, kurie įsivaizduoja tik šunį sodžiuje, prie būdos pririštą.

Tikybos pamoka

Dėstytojas išveda berniukų būrį maišyti cemento.

– Įsidėmėkit, berniukai, Jėzus imdavosi pačių sunkiausių darbų.

Berniukai:

– Aha, ir kur atsidūrė...

Apie bjaurastį

Regis, pati meno sąvoka išjungia bjaurastį. Nėr „bjaurumo estetikos“. Tai nevykusi samplaika (plg. „Dievo mirtis“).

Bjaurastis išjungia ir Greimo įvestąją esthésis.

Bjaurastis nurašo paslaptį. Būties šerdies, išeitų, nėr ir neverta ieškoti. Tokiu atveju neįmanomos (nevertingos) ir metafizinės paieškos, transcendencija, meditavimas, apmąstymai.

Balandžio 28, penktadienis

Labdara Afrikoje

Moteris, kuri dirbo tarptautiniame labdaros fonde. Badaujantiems žmonėms šis fondas tiekė maisto produktus. M. dirbo sandėly, prie kurio išsirikiavusiems žmonėms būdavo seikėjami ryžiai.

Vieną dieną išvažiavusi į užmiestį M. pamatė: vieni pusnuogiai vyrai lazdelėmis daužė būgnus, kiti pūtė lumzdžius. Į muzikos taktą jau apdorotus ryžius, t. y. tinkančius tiktai sriubai, moterys bėrė į dulkių debesį pakelėse. Žodžiu, vyko ritualinė šventoji sėja. Maginis aukojimo aktas su tikėjimu – jeigu jų dievai bus geri, ryžiai sudygs. Jeigu nesudygs, kalti žmonės, o ne sėkla!

Dar kartą J. L. Borgesas

Ar esu kur užrašęs jo frazę, kad nėra romano, kurio nebūtų galima sutraukti į tris puslapius.

Kodėl to nepasakiau žmogui, raginusiam parašyti romaną?

Dėkojimai


        Aš tarsiu,
                viską į raštus suguldęs,
                kai man gyventi liks
                viena kita sekundė:
                    – Koks geras buvo man Dievulis!
                    Tiek daug gražių regėjimų atsiuntęs!

Gegužės 1, pirmadienis

Įtempęs dėmę... („Skaistykla“, XIII g., 43)

Ten, kur Dante įstabiai poetiškas:


        Kai prasiplės tavo vyzdys aštrusis,
                tu pamatysi – kiek žmonių ten sėdi,
                o akmenys pilki – tai jų drabužis.

Dėmė – macula lutea, tinklainės vieta, jautri šviesai.

Žodžių gūžtos

Mokinys, plg. mokinti, menkinti, mankyti (glamžyti), menkė (vėgėlė), menkas (prastas), vok. Mangel, jidiš mengel – elgeta.

Poezijos vertimas

Vienas iš subtiliausių menų. Poetas galėtų būti „patikrintas“ – kiek, ką ir kaip išvertęs. Mūsų krašte, kur visi – „poetai“, vertimas labiausiai niekinamas.

Gegužės 2, antradienis

Džiaugsmai

A. K., kuriam neseniai sukako 70, skambina A. A. ir džiaugsmingai praneša:

– Įsivaizduoji, man pripažino invalidumą!

A. A.:

– Tai kas?

– Kas, kas?! Priedas prie pensijos...

A. A.:

– O atsimenu su tokiu pat entuziazmu šaukdavai trečią valandą nakties, sukdamas ratu aplink mane, gulintį ant kilimo: „Kelkis, kelkis, m... t..., gert reikia!“

– Kada tai buvo?

A. A.:

– Kada? Nagi 1971-aisiais...

Recenzija

Regis, geriausią esu „gavęs“ iš Emilijos, kuri šį pavasarį baigia mokyklą. Perskaičiusi „Testamentą mažai mergaitei“, įvertino:

– Taip, kaip mama vaikui...

Daugiau nieko. Betgi ar to neužtenka net ambicingam rašeivai?

Gegužės 3, trečiadienis

Apie meilę ir gailestį

Yra tas komponentas, betgi meilė turi dar daug savybių ir dalių.

– Jeigu aistra, – sakau, – tada gailestis lekia šalin kaip drabužiai nuo kūno...

– O, kaip gražiai! – aiktelėjo viena moteris.

XXI amžius

Net 70 procentų amerikiečių mano, kad kinai kalba angliškai...

Amerikiečių m-kloje. Mokytojas klausia gimnazistą:

– Kuriame žemyne Vokietija?

Tasai:

– Man nesiseka biologija...

Gegužės 4, ketvirtadienis

„Skaistykla“, XIV g.

94 tercina, kur Sapijos vėlė ištaria tokią formulę:


        Viena tėvynė mūsų – šitos dausos,
                bet man atrodo, tu paklausei, broli,
                kuri vėlė Italijai priklauso.

Ar įmanoma taip galvoti? Apie mirusiųjų sielas, kurios neva priklauso kraštui, tam, kur jų gyventa?

Regis, pagal naujausiąją fiziką (netgi!) – taip. Kokia nors šimtamilijardinė dalelytė yra išlikusi – žemėje ar vandeny...

Jei to užtenka...

Mes, gyvieji, nešiojamės savo mirusius.

Širdgėla, kuri slegia: nemačiau gyvų nė vieno iš savo senelių. Viena močiutė, regis, yra supusi ir nešiojusi.

Patarimas kritikuotojams: „Jeigu nori pažinti savo kraštą, apleisk jį.“

T. y. išvažiuok kitų kraštų pažiūrėti.

Dar apie pavydą

XIV g., 85:


        Dabar aš pjausiu savo sėklą, visą.
                O tark, žmogau, kodėl gi tau vis knieti
                nuglemžti, kas ne tavo, kas pas kitą.

Iš operos krečiamų pokštų

Dainininkė I. J.:

– Dainuoju ir matau, kaip iš dirigento panosės atskrenda natų lapas... Puolu gaudyt, o jis vis skrenda... O orkestras groja iš atminties, o tas diriguoja, nesvarbu, kam ir ką, svarbu, kad spektaklis tęstųsi.

O aš to lapo negaliu pagauti, prakaitas muša, lakstau po sceną, o salė mano – taip reikia...

Gyvenimų graudis

Toji pati dainininkė pasakoja apie laikus prieš 40 metų ir apie savo vyrą, poetą, kuris išsiskyrė, turėjo kitą žmoną, bet šioji jau po žeme...

Ir viskas taip, lyg 40 metų netgi nebuvo, dramos nebuvo, mirusiosios nebuvo. Tik jis ir ji.

Ačiūdie, mirusiesiems vienodai rodo, o gyvieji visad teisūs.

Apie V. Krėvę

Tektų sutikti, kad jo mąstymas (pasaulėjauta ir pasaulėžiūra) buvo eklektiškas gerąja prasme. Reliktinis – tai, kas iš senlietuvių, budistinis – tai, kas iš Rytų, krikščioniškas – tai, kas iš tėvų tikybos.

Didysis jo klausimas Filadelfijoj: „Kodėl Dievas vieniems žmonėms duoda sielas, o kitiems ne?“ – išjungia tai, ką Dante vadintų „prigimties praradimu“.

Žmonės nutolsta nuo savo prigimties, taip siela „dingsta“, žmogiškumas nusilpsta.

Toli gražu tai nereiškia, kad tokių žmonių negraužia sąžinė arba – jie gimę be sielos...

Ir Krėvė, ir Čiurlionis yra „secesijos“ menininkai. XIX amžiaus galo, XX amžiaus pradžios...

Beje, tai teikia jiems daugiaplaniškumo, judrumo.

Sunku įsivaizduoti nefragmentuotą žmogaus sąmonę... Pats laikas tokią ją išprovokavo. Jinai glūdėjo viduje. Kaip pasąmoningi klodai. Racionalioji sąmonė ne itin pajėgia suvokti kuriančiąją.

Psichoanalizėj tai kito smegenų pusrutulio „darbas“ (dešiniojo).

Gegužės 6, šeštadienis

Aštuntoji – cibulinio Stanislovo, svogūnų patrono. Svogūnus reikia sodinti saulei dar nepatekėjus arba jau nusileidus...

Kad, duokdie, dvi šviesos vienon nesupultų! Svogūnams tai labai nepatinka.

Šventas Stanislovas – nustumtas į balandį. Čia – cibulinis...

Eiliukai – perkaitusia galva


        Šaltiniai į Nerį suplūsta,
        Neris gi į Nemuną braunas
        Ir ten, kur iškvėšėlis Kaunas,
        Abu pasiglaustyti skuba
        Rugsėjį arba rugpjūtį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


125676. Nu2008-07-30 11:50
Nuu kaip sau nenorit, tie jo "dainavimai" vadinasi: mežu prieš vėją ir apsimežu. Tiek ir tos naudos.

125761. liuks 2008-07-30 15:33
zalias suo , kalbancios peless , kurmio kosuliai karalienes sekretai

126731. dukardu2008-08-04 21:30
nejuokingu anekdotu rinkinys.

Rodoma versija 35 iš 35 
0:16:08 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba