ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-07-25 nr. 902

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

VSEVOLOD MEJERHOLD. Iš dienoraščio (4) • NOMEDA GAIŽIŪTĖ. Pokyčiai (3) • -rv-. Sekmadienio postilė (4) • JAROSLAVAS MELNIKAS. Maištas ir dvasia (92) • JEAN MÉTELLUS. Eilės (1) • THOMAS JAY OORD. Altruizmas siekia taikosSIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (3) • MONIKA LIOČAITĖ. Žalias šuo (12) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Sprogmenys (5) • VIDA MIKNEVIČIENĖ. Eilės (4) • REDAS DIRŽYS. Maskvos akcionizmas (1990–2000)Su latvių literatūros kritiku RIMANDU CEPLIU kalbasi Laura Laurušaitė. Sėdi ar guli, bet skaitai ir rašai (2) • RIMANDS CEPLIS. Romanai po 1 latąEMILIJA LIEGUTĖ. Žolynai žolynėliai...JONAS STALIULIONIS. Sovietmetis su Brazdžioniu (5) • MYKOLAS VAITKUS. Nebyliojo filmo atošvaitos-jv-. Savaitės kronika [3] (1) • GINTARAS BLEIZGYS. Iš gyvenimo šunių (8) • lokalusis ir del to labai savas (988) • 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 29 (903) turinys (3) •

Sekmadienio postilė

-rv-

[skaityti komentarus]

XVII eilinis sekmadienis Mt 13, 44–46 (47–52)

    „Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.

    Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“

    „Ir vėl su dangaus karalyste yra kaip su ežeran metamu tinklu, užgriebiančiu įvairiausių žuvų. Kai jis pilnas, jį išvelka į krantą, susėda ir surenka gerąsias į indus, o netikusias išmeta. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

    Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip.“ Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų.“


Vaikystėje mėgau rinkti lobius. Mano lobis būdavo Nevėžio pakrantėse paliktos spalvotų alaus butelių šukės. Iškeldavau prieš saulę žalią arba rudą stiklą ir svajodavau apie kitoniškų pasaulių jaukumą.

Susipjaustydavau pirštus, tačiau vis tiek rinkdavau. Tiesa, šis lobis buvo lengvai randamas, jam įsigyti nereikėjo išleisti nė sovietinės kapeikos. Pomėgis rinkti lobius augo, skonis keitėsi. Stikliukų rinkimą pakeitė dvasios grobio paieškos. Akys užkliuvo už Dievo karalystės lobio, apie kurį pasakoja Dievo Sūnus. Lobio, neįperkamo už jokią valiutą. Lobio, kurio kaina – visa būtis. Atverta ir niekam nematoma širdies dalys su visomis slaptomis kamaromis ir priemenėmis, uošvės kambarėliais ir pusrūsiais. Be kredito ir užstato. Grynaisiais. Tiesioginiu Dvasios alsavimu.

Šis lobis – tai laiminga loterija, kurios bilieto kaina – visas tavo vidinis gyvenimas. Nuo A iki Z. Galbūt atrodo daug, tačiau stulbinančios, nenusiperkamos ir nesuvokiamos amžinybės atžvilgiu tai tėra grašiai. Menkos žmogiškos pastangos mylėti, kurias pastebi ir brangina Aukščiausiojo Akis.

Keista tik tai, kad, aptikus šį lobį, Jėzus pataria tylėti ir slėptis. Atrodo, sunku tai suderinti su žodžiais: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją.“ Galima pagalvoti, kad Dievo Sūnus kalba spontaniškai – pagal nuotaiką, nenuosekliai. Evangelijų knygos kupinos tokių vienas kitam prieštaraujančių Jėzaus apsisprendimų. Antai išgydytąjį neregį jis prašo šiukštu neprasitarti apie stebuklą, o išlaisvintą apsėstąjį siunčia skelbti didžių dalykų, kuriuos Viešpats jam padarė. Gal šie vienas kitam prieštaraujantys Žmogaus Sūnaus sprendimai – atsižvelgimas į asmenį. Jautrumas vietoj šabloniškumo. Laisvė vietoj rėmelių.

Tačiau kaip galiu interpretuoti vienokį ar kitokį nenuoseklų Jėzaus patarimą – pavyzdžiui, šiandieninį? Ką man daryti su šia žinia apie dangaus karalystę? Niekam nesakyti, nedeklaruoti, neskelbti, slėptis? O rytoj, atsivertus tą nuorodą „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“, pakeisti taktiką?

Visgi esmė tikriausiai glūdi visiškai kitur. Kada tylėti saugant lobį, o kada apie jį skelbti aikštėse ir nuo stogų, padiktuos širdies balsas. Svarbiausia čia ne tai. Pasakojimo apie dangaus karalystę esmė lieka tarsi anapus slaptumo ir viešumo kategorijų. Ji glūdi akimirkos pajautime. Tyloje, kurioje pajunti žavesį. Vienumoje, kur atrandi mažytį save to didžio lobio akivaizdoj ir pradedi viską vertinti kita skale, tarsi pakeiti bespalvį kasdienybės ekraną į septynias vaivorykštės spalvas.

Kai renki spalvingas laiko šukes, kurių pilnos mūsų pakrantės. Kai įkainoji pilkąsias valandas bei minutes ir pradedi įžvelgti spalvas ten, kur anksčiau jų nematei, nes kiekvienos akimirkos spindesys ir skurdas (laikinumas) yra duotybė. Duotybė, kuriai atpažinti reikia malonės – kitokio žvilgsnio, nes kas minios akims atrodo prasta ir menka, tau gali suspindėti kaip likimo dovana. Naujos ir senos patirtys – lyg prisiminimais kalbantys senolių daiktai – gali pakelti žvilgsnį aukštumų link. Paslaptingos, nesuvokiamos dangaus karalystės, kuri lyg magnetas traukia širdį namolio – į nelaikinį Dievo artumą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


125754. e_ sic!2008-07-30 15:00
": išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas." Nuolankūs mokiniai: Lojola- Leninas/Stalinas- Hitleris- Pol Potas- Bin Ladenas- Karadžičius ...

125807. po palme(giliai dusauja)2008-07-30 17:47
...Su dangaus karalyste yra kaip su dirvoje paslėptu lobiu. Atradęs jį, žmogus niekam nesako...kad taip Noe pagaliau perskaitytu sv rasta ir laikytusi nurodymu.

126089. Noė2008-07-31 17:02
Tiesą pasakei, po palme: negalima drabstyti kiaulėms perlų. Na bet ne visi tokie. O tu būk ramus, tau aš jau seniai nieko nebepasakoju.

126302. regis,2008-08-01 14:48
žydriesiems Šatėnams jau ne kiaulių grėsmė, o kloakos tvano.

Rodoma versija 35 iš 35 
0:15:55 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba