ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-02-04 nr. 783

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (97) • MATHIAS JUNG. Liguistas potraukis ir troškimasLAIMANTAS JONUŠYS. Ar aušta tamsi aušra (40) • Su Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2005 metų metraščio "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" viena sudarytojų, fotografijos istorike MARGARITA MATULYTE kalbasi Ričardas Šileika. Telieka vienintelis kriterijus – "man patinka"AGNĖ JUŠKAITĖ. Vietnamas (6) • SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Vilniaus kičas: Pilies gatvės turgelis ir Katedros aikštės karuselės (160) • SARA POISSON. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRYTIS RADAVIČIUS. Kritikos apologijaGINTARAS BERESNEVIČIUS. Kvailybė postmoderniai taip pat kvailybėJUSTINAS KUBILIUS. Išdeginti tylos laukaiVYTENIS ALMONAITIS ir JUNONA ALMONAITIENĖ. Paakmeniai (2) • ONA DUNDINAITIENĖ. Išrinktieji, arba Kodėl nesu išrinktosios kultūros dalisBORIS AKUNIN. Tėvynės gelbėtojasJURGIS JANAVIČIUS. Umfo nuotykiaiLAIŠKAI (69) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

iliustracija
Knygos viršelis. Dailininkas A. Ladyga

Pasiklydęs laike ir erdvėje

Andrius Jakučiūnas. Servijaus Galo užrašai. Romanas. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.

Ką gi mes žinome apie žilą senovę ir tolimus kraštus?

Seniai seniai ir toli toli gyveno antikiniai žmonės. Kartą vienas iš jų pasakė: Nėra nieko linksmesnio už gyvenimo gyvenimą, bet taip pat nėra nieko kvailesnio, kaip būti tuo gyvenančiuoju.

Šią tautologišką sentenciją randame vos pradėję skaityti šį romaną. Ji galėtų tapti pagrindine knygos idėja, tačiau vos už kelių puslapių prasideda: kakarieku reiškia myliu. Berniukas Servijus įsimyli Arijų – gerokai vyresnį vyrą – ir užgieda kaip gaidys. Toliau kokius 100 puslapių atseit nagrinėjami paskirties, prigimties ir lemties klausimai. O klausimas iš tikrųjų paprastas: ar Servijus – gaidys iš prigimties, ar autorius, prisistudijavęs klasikinės literatūros, jį tokį padarė? (Juk net graikų ar romėnų neskaitęs žmogus žino, kad prieš daug metų gyvenę antikos senukai mylėjo berniukus – kalbant kultūringai, užsiiminėjo pedofilija.)

Taigi jis myli ir nuolat dėl tos meilės kremtasi, nes visi aplinkui kažkodėl miršta ar žūva. Dievo bausmė iškrypėliui? Kad pedofilijos linija susilpnėtų, autorius suformuoja klasikinį meilės trikampį – prie vyrų prisideda teisėjienė. Tačiau neilgam. Tikra meilė – kakarieku – neužgęsta. Pagaliau, kaip klasikinėse Šekspyro dramose, Servijus, pats to nenorėdamas, nužudo savo meilužį. Be to, pasirodo, kad jaunasis iškrypėlis yra vyresniojo brolis (incestas!), o jų tėvas – dar vienas netikras pranašas.

Neaišku, kam autoriui tiek daug reikėjo rašyti apie prigimtį, jei siužeto atomazga, idealiai atitinkanti standartinę holivudinę laimingą pabaigą, užtrunka tik varganus 2 puslapėlius. Gerontofilas nei iš šio, nei iš to pajunta potraukį kaimyno dukrai Liucijai, su ja kopuliuojasi, susilaukia palikuonių ir ilgai bei laimingai gyvena.

Daug įdomesnė pasirodė kita knygos dalis – "Gandų knyga". Fragmentiškai pasakojama hokitų bendruomenės kūrimosi istorija – šmaikščios aliuzijos į biblinius siužetus. Vėjavaikiški ir nevykėliškai linksmi anekdotai apie senovės romėnų hedonizmą.

Na, ir linksmo iškrypėliško gyvenimo priesakai:

Gimti, bet po to mirti
Nedirbti, bet ir nesiilsėti
Nemeluoti, bet nebūtinai sakyti tiesą
Nieko neprašyti, bet viską gauti
Dalytis, bet neatiduoti
A, bet Ω

iliustracija
Viršelio fragmentas. Dailininkas K. Vildžiūnas

Nežinau, ką reiškia šie priesakai ir visas šis romanas. Galima bandyti atsakyti autoriaus žodžiais: Tą dieną jis nieko daugiau nebekalbėjo, neišaiškintas liko ir paskutinis teiginys, tačiau dauguma komentatorių neabejoja, kad jis reiškia: "Aš pats nieko nežinau".

Dievo tylėjimas

Tėvas Stanislovas. Atsidūsėjimai. V.: Dialogo kultūros institutas, 2003.

Kai žmogus žino apie Tave tik tiek, kad Tu esi, jis kenčia. Taip, žodžiai "Tu esi" gali slėpti ir tai, kas džiugu, ir tai, kas baisu.

Išsilavinę krikščionys, prisiskaitę Senojo Testamento, dažniausiai pasibaisi Dievo žiaurumu, kerštingumu ir negailestingumu. Dievo, kurio vardo judėjai iš baimės net netaria, Dievo, kurio vardas – TAS, KURIS ESI. Galbūt šis vardas gali slėpti bet ką, net ir tai, kas džiugu. Tačiau.

Knygos pabaigoje sudarytojas Linas Bukauskas pristato tėvą Stanislovą kaip egzistencialistą. Tačiau dar S. Kierkegaard’as pažymėjo prarają tarp tikėjimo ir netikėjimo, kurią galima įveikti tik metafizinių pastangų reikalaujančiu šuoliu, kitais žodžiais tariant, prarają tarp TO, KURIS YRA, ir TO, KURIO NĖRA. Būtent TAS, KURIO NĖRA, ir yra tikrasis egzistencialistų Dievas.

Egzistencialistas – tai žmogus, kuris pats suvokė, kad mirs, suvokė pats vienas, be niekieno pagalbos, visa savo esybe. Įsisąmonino savo gyvasties baigtinumą, savo gyvenimo, po kurio nėra nieko, esmę ir prasmę. Suprato ir ėmė garbinti TĄ, KURIO NĖRA.

Vadinasi, kunigystė ir egzistencializmas yra net priešingybės. Kunigai egzistuoja. Jie sako pamokslus ir rašo knygas: Kai būna nyku, rodos, Dievas tyli, bent tuos 6 "Kyrie eleison" giedok ir giedok. Negi Jis neatsilieps, negi Jis tylės?..

Knygas rašė ir prancūzų egzistencialistai. Tačiau tol, kol visko nepatirsi pats, nesuvoksi niekingu savo proteliu, tau nepadės nei A. Camus, nei J. P. Sartre’as, nei tėvas Stanislovas...

Burgenlandas

Thomas Bernhard. Senieji meistrai. Romanas. Iš vokiečių k. vertė Jurgita Mikutytė. V.: Pasviręs pasaulis, 2006.

Na va. Pagaliau sulaukėme tikrojo literatūros, muzikos, dailės, filosofijos, viso meno, visos kultūros ir civilizacijos kritiko. Tikrojo meistro. Nepaisančio garsių vardų, neapsiribojančio kokio nors nupiepusio literato rašliavomis arba bažnytinio dailininko teplionėmis, viską matančio vienu žvilgsniu, kertančio tiesiai ir iš peties.

iliustracija
Knygos viršelis. Viršelyje: Tintorett "Žilabarzdis vyras" (apie 1570 m.)

Meistras nebuvo senas. Šis romanas (jį greičiau galima pavadinti meno kritikos studija) vokiškai išleistas 1985 m., kai Th. Bernhardui sukako 54-eri. Jame aprašomas gal ir vyresnis meno gerbėjas, gyvenantis Burgenlande, Austrijoje, kurios sostinė Viena – visų kultūros snobų Meka. Vieniečiai nuolat įtikinėja burgenlandiečius, kad Burgenlandas – gražus kraštas, kadangi vieniečiai dievina Burgenlando purvą ir bukumą, mat jiems tas Burgenlando purvas ir bukumas atrodo romantiškas, nes jie visi yra savotiški Vienos iškrypėliai. Jis daugelį metų žiūri į vieną paveikslą (jis ir pavaizduotas knygos viršelyje) ir aštriu kaip skalpelis, hiperbolizuojančiu žvilgsniu perveria viską: senuosius meistrus, šiuolaikinius menininkus, filosofus, mokytojus, politikus, vyriausybę, justiciją, Katalikų Bažnyčią...

Daugiau beveik neturiu ko pridurti, nes pjauti šuns šėko pavaromas Beethovenas ir Habsburgai, Mozartas ir kaizeriai, Düreris ir popiežiai, Heideggeris ir visi dievai. Tad aš, paprastas pizdukas, tuojau pat suteikiu žodį Senajam Meistrui.

Žmonija yra gigantiška valstybė, nuo kurios mus, jeigu kalbėsim atvirai, supykina kaskart vos pabudus.

Vadinamieji senieji meistrai visada tarnavo tik valstybei arba bažnyčiai, o tai vienas ir tas pats [...].

Šitas menas yra skirtas nedvasingajai žmonijos daliai, eiliniam, normaliam, netgi, reikėtų pasakyti, patikliam žmogui.

Menotyrininkai yra tikrieji meno žudikai, jei klausomės menotyrininko, prisidedame prie meno žlugdymo [...].

Be abejo, yra pasaulyje, gamtoje – vadinkite, kaip norite, – reiškinių, kurių negalime paversti juokingais, tačiau mene viskas gali būti pajuokta [...].

Apskritai menas yra niekas kita kaip menas išgyventi, to pamiršti negalima, menas vis dėlto tėra – net patį protą sukrečiantis – bandymas susidoroti su pasauliu ir jo šlykštybėmis, o tai, kaip žinome, visada įmanoma tik visų pirma meluojant, veidmainiaujant, pataikaujant ir apgaudinėjant save, kalbėjo Rėgeris.

Va taip.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 32 iš 33 
0:15:25 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba