ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-02-04 nr. 783

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (97) • MATHIAS JUNG. Liguistas potraukis ir troškimasLAIMANTAS JONUŠYS. Ar aušta tamsi aušra (40) • Su Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2005 metų metraščio "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" viena sudarytojų, fotografijos istorike MARGARITA MATULYTE kalbasi Ričardas Šileika. Telieka vienintelis kriterijus – "man patinka"AGNĖ JUŠKAITĖ. Vietnamas (6) • SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Vilniaus kičas: Pilies gatvės turgelis ir Katedros aikštės karuselės (160) • SARA POISSON. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRYTIS RADAVIČIUS. Kritikos apologijaGINTARAS BERESNEVIČIUS. Kvailybė postmoderniai taip pat kvailybėJUSTINAS KUBILIUS. Išdeginti tylos laukaiVYTENIS ALMONAITIS ir JUNONA ALMONAITIENĖ. Paakmeniai (2) • ONA DUNDINAITIENĖ. Išrinktieji, arba Kodėl nesu išrinktosios kultūros dalisBORIS AKUNIN. Tėvynės gelbėtojasJURGIS JANAVIČIUS. Umfo nuotykiaiLAIŠKAI (69) •

Ar aušta tamsi aušra

Pasvarstymai po Andriaus Martinkaus straipsnio "Aurora, arba Brėkštanti ateities politikos aušra" ("Š. A.", I.14, 21)

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

Ar išties artėja visuotinai amoralios politikos epocha, kurioje vartotojų visuomenė sugniuždys pilietinę visuomenę? Andrius Martinkus, laimė, tuo nėra visai įsitikinęs – jo tekste įsuktas ne vienas saugiklis: galbūt "sutirštinu spalvas", "labai norėčiau būti neteisus", jo straipsnį esą galima skaityti "kaip niūrią ir paranojišką futurologinę viziją". Apsidraudimai reikalingi, nes ateities pranašavimas yra toks sudėtingas ir tokią daugybę kartų žlugęs reikalas, kad keista, kaip dar žmonės tam ryžtasi. A. Martinkus pranašu būti, manau, nepretenduoja – tarkime, jis tik pagal dabarties reiškinius bando atpažinti ir nusakyti dabartinę visuomenės ir politikos plėtotės tendenciją.

Straipsnis vertas dėmesio vien dėl to, kad čia gana mąsliai, su plačiais apibendrinimais ir remiantis solidžiu moraliniu pagrindu bandoma apžvelgti nueitą ir einamą mūsų visuomenės kelią. Tokio lygio vertinamasis analitinis bandymas pas mus yra gana retas dalykas, nors kartais tokiomis analizėmis bando apsimesti monotoniški dejavimai apie tai, kaip sužlugo mūsų gyvenimas ir mūsų tėvynė. Šio straipsnio autoriaus įžvalgos pakyla virš to, bet kai kuriais esminiais momentais, manyčiau, ir jis "sutirština spalvas", pirmenybę teikdamas juodai.

Kadangi visi "Š. A." spausdinti A. Martinkaus tekstai yra gana saviti, originalūs, būtų nuostolinga neatsižvelgti į tekstuose išryškėjančią asmenybę. Tai yra žmogus, gyvenantis epochoje, kai pasaulis patiria nuosmukį. Šis teiginys daugiau pasako ne apie pasaulį, o apie jo vertintoją. A. Martinkus žvelgia į pasaulį, riedantį į dugną, o gal ir bedugnę. Jis yra kultūrinis (religinis, moralinis) konservatorius, apgailintis pasaulio degradaciją. Ši pozicija gali pateikti gražių, melancholiškų, rezignacinių įžvalgų, nusivylimo šiuo netobulu pasauliu raiškų, kurios man estetiškai yra patrauklios, ypač kai sušmėžuoja aliuzijos į "XIX a. pirmos pusės romantikų" dvasią, į "sutemų ir prieblandos" nuotaiką (2005.IX.3), juolab kad šis autorius tikrai nėra niūrus bambeklis. Bet dabar tenka kalbėti apie politinę ir socialinę konkretybę, į kurią žvelgdamas pro tamsius akinius mūsų skeptikas kartais, regis, ir faktus "pablogina".

Ar tikrai buvo taip blogai

Pirmiausia norisi suabejoti, ar atgavus laisvę nuklysta tokiu beviltišku klystkeliu, koks vaizduojamas "Auroroje": "vyko visų karas prieš visus, o žmogus žmogui buvo vilkas". Manau, didžioji dauguma žmonių ir A. Martinkaus, ir mano aplinkoje nei kariavo su visais, nei vilko balsu staugė; bet, tarkim, čia autorius turi galvoje verslo ir politikos sluoksnius. Neneigsime – tuose sluoksniuose dėjosi (ir dedasi) gana daug bjaurių dalykų, nuo kurių nukentėjo daug paprastų žmonių ir pilietinės visuomenės perspektyvos. Bet galgi ne tokių baisių dalykų kaip Kosove, Ruandoje, Darfūre, kur vyko masinės civilių žmonių žudynės, – o A. Martinkus pateikia būtent tokius palyginimus, juos grįsdamas taip: "Šiose vietose [kaip ir Lietuvoje] skirtingais laikotarpiais įsivyraudavo būklė, kai smurto – fizinio, socialinio, psichologinio – jose būdavo daug daugiau negu jas supančiose kultūrinėse ir politinėse visumose". Tai yra aiškiai klaidingas teiginys – aptariamuoju laikotarpiu smurto (tarkim, autoriaus akcentuojamo socialinio) Lietuvoje buvo maždaug tiek pat kiek visose aplinkinėse "visumose" (jeigu tokiomis laikysime valstybes, su kuriomis mūsų šalis ribojasi).

Tokį pat juodos spalvos sutirštinimą rodo ir šis teiginys: "socialinė atskirtis ir nelygybė Lietuvoje yra bene didžiausios visoje Vidurio ir Rytų Europoje, jeigu neskaičiuosime Rusijos ir Ukrainos". Abejoju, ar šie reiškiniai švelnesni daugumoje pokomunistinių Balkanų valstybių; be to, Lenkijoje ir Latvijoje jie jeigu ir švelnesni, tai skirtumas nuo Lietuvos neesminis. Beje, "Transparency International" duomenimis, korupcija Lietuvoje mažesnė negu Latvijoje, Lenkijoje ir Čekijoje (kas kita, kad tos korupcijos padariniai ir apskritai socialinis klimatas Lietuvoje yra daug blogesni negu Čekijoje).

Ar galėjo būti geriau ir kuo dėtas sovietmetis

A. Martinkus gana kategoriškai smerkia du, jo nuomone, įsivyravusius (ir tarpusavyje susijusius) aiškinimus: kad dėl visų socialinių blogybių kaltas sovietmetis ir kad visa tai yra neišvengiamas pereinamojo laikotarpio padarinys. Be kita ko, autorius mano, kad, priėmus tokius paaiškinimus, "politikos elitas" ir visi socialinių džiunglių "tigrai bei krokodilai" lieka be kaltės, "nes, matai, visuomet būna taip, kad vienas laimi, kitas pralaimi, tiesiog tokia buvo Istorijos valia". Čia, manau, tiesiog daroma metodologinė klaida. Pasakę, kad tam tikri neigiami socialiniai ir politiniai reiškiniai buvo istoriškai dėsningi, mes visai neprivalome daryti išvadą, kad šių reiškinių sūkuryje siautėję ir piktnaudžiavę žmonės yra be kaltės. Juk dažnai aiškinama, kad ir nacizmo įsigalėjimas Vokietijoje, ir bolševizmo įsigalėjimas Rusijoje buvo istoriškai dėsningi reiškiniai, nulemti tam tikrų objektyvių aplinkybių. Tai nė iš tolo nereiškia, kad nusikaltimus žmoniškumui vykdę asmenys yra nekalti. Paaiškinti, kodėl taip vyko, nereiškia pateisinti. Mes galime paaiškinti, kodėl visuomenėje, kur didelė nelygybė ir daug skurdo, yra didelis nusikalstamumo lygis, bet tai nereiškia, kad pateisiname žmogžudžius ir vagis.

Negana to, manau, kad ir empiriškai autorius neteisus. Kas gi dabar Lietuvoje mano, kad tas negeroves padarę ir jas toleravę žmonės yra be kaltės? Kas mano, kad G. Petrikas ir EBSW veiklą toleravę valdžios žmonės yra nekalti? Ir kas gi teigia (kaip kitoje vietoje aiškina autorius), kad dėl ėjimo į Vakarus vertėjo paaukoti moralę vidaus politikoje?

Pasak A. Martinkaus, padarius išvadą, kad dėl visko kaltas sovietmetis, atmetama visa atsakomybė, kuri, jo žodžiais, iš tikrųjų tenka ne sovietmečiui, o "tiems, kurie de facto atgavus Nepriklausomybę atvėrė kelią tamsiausiems ir brutaliausiems žmogiškosios prigimties gaivalams" ir t. t. Tačiau kitoje vietoje tas pats autorius teigia, kad "į naująją visuomenę patekome tiesiai iš prigimtinės būklės, ir mūsų neslegia jokie pilietiškumo kompleksai". Tai pasakoma aiškinant naujesnį reiškinį (apie jį vėliau), bet ar ne dėl sovietmečio paveldo tie Sąjūdyje užgimę pilietinės visuomenės daigai buvo tokie gležni ir taip greitai sunyko? Ir kas gi yra "tie" kaltieji, kurie atvėrė kelią visoms negerovėms, ir ar jie tai padarė su išankstiniu piktu ketinimu, ar jie tyčia ar dėl kokių kitų priežasčių "pro pirštus žiūrėjo" į blogybes, ar visi "tie" turi kolektyvinę kaltę, ar vietoj jų mes galėjome išrinkti į valdžią kokius nors kitus, geresnius ir kaip tai galėjome padaryti? Į tokius klausimus autorius nė nebando atsakyti, ir ne be reikalo. Todėl kad jokio lengvo ir vienaprasmiško atsakymo į juos nėra, o abstrakčiai pasakyti, kad "tie" yra kalti, taip pat lengva kaip ir dėl visko apkaltinti sovietmetį.

Kad nesuplaktume istorinio proceso nulemtų negerovių su tame procese dalyvaujančiais asmenimis, tarkime, kad kalti yra asmenys, o procesas galėjo istoriškai lemti, kad tiek daug nesąžiningų arba nekompetentingų (nors gal ir dorų) asmenų įgijo didelę įtaką arba netinkamai ją panaudojo, arba jos nepanaudojo, kai reikėjo panaudoti, ir t. t.

Sovietmečio paveldo klausimas čia yra svarbus, juk ir kaltintojas pripažįsta, kad "sovietinė okupacija, be abejo, savo padarė". Tad pažvelkime nuo pradžių. Stalininis režimas represavo daugybę mūsų tautiečių, tarp kurių buvo dešimtys tūkstančių geriausių, protingiausių, pilietiškiausių Lietuvos žmonių. Tokių taip pat labai daug buvo tarp tų, kurie pasitraukė į Vakarus. Tarp žuvusių partizaniniame kare su okupantais buvo tūkstančiai dorų, pasiaukojančių lietuvių. Likusioji tautos dalis buvo sugniuždyta ir demoralizuota, kasdienine norma tapo viešai meluoti ir vogti (iš valstybės). Tai gal atvirkščiai – gal reikia stebėtis, kad mes dabar sukūrėme tokią visuomenę ir valstybę, kokią turime, o ne blogesnę?

Turbūt ne. Imkime štai nusikalstamumą. Nežinau, kiek prieškarinėje Lietuvoje teko žmogžudysčių 100 000 gyventojų, bet manau, kad gal kokius dešimt kartų mažiau negu dabar. O štai šiuo metu Airijoje ir kai kuriose kitose Vakarų Europos valstybėse nužudymų tikrai yra dešimt kartų mažiau negu Lietuvoje (Rusijoje – dukart daugiau negu Lietuvoje).

Be to, daugelio žmonių sąmonėje pėdsakų paliko komunistinė mąstysena. Bene 1998 m. buvo priimtas unikalus Vidurio ir Rytų Europoje įstatymas, leidžiantis "persikelti" grąžinamą žemę į kitą vietą ir neišvengiamai sudarantis sąlygas piktnaudžiavimams bei korupcijai visoje Lietuvos teritorijoje. Aišku, buvo žmonių, savanaudiškai tuo suinteresuotų, bet laisvos teisinės valstybės tradicijas turinčioje šalyje net mintis nebūtų kilusi, kad valdžia šitaip galėtų reguliuoti žmonių nuosavybės reikalus. Juk ir blaiviu protu savaime aišku, kad jeigu atsiėmei žemę ne ten, kur dabar ją nori turėti, tai ją parduodi ir perki kitoje vietoje. Bet žemės pardavimas jau tada buvo smarkiai suvaržytas, o vėliau buvo sukaustytas tokiomis grandinėmis, kad apskritai buvo galima suabejoti, ar laisvoje šalyje gyvename (tiesa, dar vėliau tie suvaržymai buvo sušvelninti).

Nenoriu idealizuoti prieškarinės Lietuvos, ten buvo kitokių negerovių, be to, tuometinės Europos kontekste tai buvo gana archajiška, agrarinė visuomenė. Jeigu sovietinės okupacijos nebūtų buvę, kėlimasis į miestus, kaimo bendruomenių nykimas ir kiti modernizacijos reiškiniai, be abejo, būtų sukėlę tam tikrą socialinę atomizaciją, anomiją ir jas lydinčių blogybių, bet mažesnių, negu sukėlė tie patys reiškiniai, vykę sovietinės okupacijos sąlygomis. Tad būtent dėl sovietinio palikimo aš netikiu tais optimistais, kurie žada mums airiškąjį suklestėjimo kelią artimoje ateityje, nes pilietinė visuomenė, kad ir kokia ji buvo prieš karą, stalinizmo buvo visiškai sutriuškinta, o vėliau neatgaivinta, – Airija to nepatyrė. Natūralu ir tai, kad kai kurios sovietinio paveldo negerovės visu bjaurumu išsiskleidė tik žlugus sovietinei sistemai, nes blogis, žinoma, laisvėje turi kur kas daugiau galimybių reikštis negu nelaisvėje.

Ar dabar dar blogiau

Bet štai dabar jau lyg ir šiek tiek kitas laikotarpis, nes aną, baisųjį, A. Martinkus apytikriai apibrėžia 1992–2000 m. ribomis, ir su tuo galima sutikti. Bet, pasak kaltintojo, ir dabar neką geriau, o gal gresia didesnė blogybė – t. y. brėkšta amoralios "ateities politikos aušra".

Tos naujos politikos "genijumi" autorius laiko Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Čia reikia pripažinti, kad Zuoko fenomenas yra toks stulbinantis, jog glumina daugelį mūsų. Visų pirma tuo, kad esant, švelniai tariant, tokiam akivaizdžiam pagrindui įtarti labai nešvarius dalykus jis išlieka savo poste. Paprastai čia pateikiamas toks aiškinimas: esą daugelį Vilniaus tarybos narių (kurie vieninteliai ir tegali atstatydinti merą) ir nemažai savo partijos narių jis yra surišęs ta pačia korupcine grandine, kuria pats yra susisiejęs su "Rubicon" ir pan. Tačiau vis tiek stulbina, kad tarp Zuoko gynėjų yra tokių politikų, kurie kartu su juo kasa duobę savo politinei karjerai, t. p. tokių žmonių, kuriuos laikėme tikrai padoriais, ir nesinori tikėti, kad jie visi papirkti – galbūt kai kurie iš tiesų turi tokių minčių, kokias (žinoma, jas smerkdamas) įsivaizduoja A. Martinkus: girdi, svarbiausia, kad tai vakarietiškos orientacijos politikas, daug nuveikęs Vilniaus labui. Bet akivaizdu, kad ryški dauguma žmonių, kuriems rūpi pilietinės visuomenės kūrimas ir vakarietiška orientacija, mąsto visai kitaip: A. Zuokas išdavė ne tik universalius padorumo idealus, bet ir tą politinę strategiją, kurią mes laikome pažangia, išdavė tą pilietišką Vilniaus jaunimą, kuris rinkosi į mitingus jo palaikyti.

Ar autorius nepastebi, kad žiniasklaidoje ir apskritai viešoje erdvėje vyrauja visuotinis šios "naujos politikos" smerkimas – A. Zuoką palaiko beveik vien tik jo aplinkos žmonės? Būtent tai, kad dauguma A. Zuoką vertina šitaip kritiškai, ir rodo, jog "Auroroje" dėstomi nuogąstavimai dėl tokios politikos įsitvirtinimo ir pripažinimo yra nepagrįsti. Štai jis duoda tos naujos amoralios mąstysenos pavyzdį:

"Visi ima. Zuokas bent jau miestą gražino", – pasakė žmogus iš gatvės, kai radijo žurnalistas paklausė, ką šis mano apie Abonentą.

Bet esmė ta, kad, bent jau Vilniuje, tai visai netipiškas požiūris. Kaip rodo visuomenės apklausos ir kitos apraiškos, nėra jokių abejonių, kad po kitų rinkimų mero kėdėje A. Zuokas nebesėdės. A. Martinkus gana nedrąsiai ir nenoriai pripažįsta šį faktą, bet jo teiginys, kad, A. Zuokui, kaip reiškiniui, išėjus, įsigalės jo įvestos politikos normos, t. y. esmė, pakimba tuščioje erdvėje. Būdinga ir tai, kaip čia prašaunama pro šalį vertinant A. Zuoko iššūkį V. Uspaskichui per Seimo rinkimus Kėdainiuose. Iš tikrųjų dalykas tas, kad jau tada A. Zuokas buvo politinis lavonas ir Vilniuje Seimo rinkimus būtų pralaimėjęs. Įsivaizduokite, kaip atrodytų meras, pralaimėjęs parlamento rinkimus savo mieste. O kad jis pralaimės Kėdainiuose, buvo iš anksto visiems suprantama ir jo autoritetui nežalinga.

Priešingai negu autorius, galime įžvelgti kitokių tendencijų – padėties gerėjimo. Galbūt nepakantumas korupcijai auga – juk ne veltui Seime sukurta komisija ne tik A. Zuoko veiklai ištirti, bet ir kitiems panašiems atvejams – prieš dešimt metų nieko panašaus nebuvo. Drįsčiau daryti prielaidą, kad A. Zuoko atvejis ir visuotinis pasipiktinimas juo kaip tik paskatins griežčiau vertinti tokius nusižengimus.

Filosofuojantis straipsnio autorius, vienam A. Zuoko leptelėjimui apie moralės reliatyvumą suteikęs nihilistinį mastą, kone vertą Nietzschės, daro labai toli siekiančius apibendrinimus ir, regis, užsimiršta, kad kalba apie elementarią korupciją (beje, žodis korupcija, atrodo, straipsnyje pavartotas tik vieną kartą). Toks atotrūkis nuo aktualios politinės realybės dar labiau išryškėja kalbant apie Vakarų pasaulį.

Ar Vakaruose irgi bus taip blogai

Straipsnyje daroma labai drąsi, o gal net beprotiška, prielaida, kad A. Zuokas yra naujos politikos šauklys ne tik Lietuvoje, bet ir (netiesiogine prasme) Vakarų Europoje. Pateikiami S. Berlusconi ir G. Schröderio pavyzdžiai, neva turintys parodyti, kad griūva pilietinė visuomenė ir įsigali naujoji moralė, t. y. jos nebuvimas. Bet korupcija Italijoje visada egzistavo. Autorius būtų teisus, jeigu G. Schröderio sutikimas "užimti aukštą postą įmonėje, kurios atsiradimo kartu su savo draugu Putinu jis taip atkakliai siekė dar prieš kelias savaites", Vokietijoje būtų sukėlęs masinį pritarimą ar bent abejingumą. Bet buvo atvirkščiai – sukėlė pasipiktinimą.

Vartotojų visuomenė Vakaruose atsirado ne šiandien. Kokie gi reiškiniai rodo, kad šiuo metu padėtis ten labiau "gravituoja" blogybių link negu prieš dvidešimt ar trisdešimt metų? Autorius nepateikia beveik jokių įrodymų, išskyrus paminėjimą apie teises "į "tradicinę" ir "netradicinę" santuoką, į eutanazijos paslaugą, į galimybę pasikeisti lytį". Šitie reiškiniai nei su korupcija, nei su A. Zuoko atveju neturi nieko bendro, bet galbūt čia ir išlenda yla iš maišo. Autoriui, besivadovaujančiam tradicine krikščioniška pasaulėžiūra (žinoma, labai gerbtina), minėtieji ir kiti visuomenės normų laisvėjimo reiškiniai kelia didelį susirūpinimą.

O tai jau kas kita

Čia mes jau pereitume į visai kitą tematiką, nors A. Martinkui to gal ir nesinorėtų pripažinti. Tepriminsiu banalią tiesą, kad Vakaruose vykstantis liberalėjimas yra labai sudėtingas ir nevienareikšmis procesas – kai kas laimima, kai kas galbūt prarandama, kai kur persistengiama, bet pakantumas politikų piktnaudžiavimams ir korupcijai tikrai nedidėja. Augant pagarbai kiekvienam asmeniui, tolerancijai, bendravimo kultūrai, pragyvenimo lygiui ir t. t., auga pakantumas ir tiems asmenims, kurių kai kurie prioritetai ir elgsena smarkiai skiriasi nuo visuomenėje įsigalėjusių normų.

Morališkai dar sudėtingesnis yra štai koks dalykas. Kad ir kaip žiūrėtume (aš pats žiūriu su dvilypiais jausmais) į homoseksualų santuokas, lyties keitimą ir kitus panašius dalykus, tenka pamatyti, kad tose šalyse, kurios linkusios juos įteisinti, "fizinio, socialinio, psichologinio smurto" (autoriaus akcentuojamo straipsnyje), o, beje, ir paprasčiausios korupcijos dažniausiai yra mažiau negu bet kur kitur pasaulyje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


51827. autoriui2006-02-06 08:52
gerai, tai gerai.Bet kas gali pasakyti i (ta pačia tema),kas darosi Lenkijoj,kad bijo ivesti to juodo turizmo.

51831. ežeras2006-02-06 10:40
geras tas laimonas, geras. tik jau nereiketu jam lipti ant tu paciu grebliu, kuriuos kritikuoja, t.y. nevertetu reiskinius vertinti jausmais (dvilypiais -vienlypiais), o logika paprastaja ir protu blaiviuoju, tpsknt.

51832. nuomonė- ežerui2006-02-06 10:56
Ar žinai, kuo žmogus skiriasi nuo roboto (bioroboto)?

51834. ežeras - nuomone2006-02-06 11:29
pagalvok ir atsakyk bent sau ,- ar mulkiu minios, garbinusios duce, fiureri, tautu vada, balsuojantys uz jemelia nepraustaburni, mekoje trypiancios savo brolius-tikratikius etc, vadovosi/aujasi kritiniu protu ar jausmais. jausmai geras dalykas stadione, lovoje, koncertu saleje, bet ne politikoje, biznyje , pasaulio pazinime. t.y.: su treningu i sporto sale(ar i siaulius), su klasikiniu kostiumu i filharmonija.

51836. nuomonė-ežerui2006-02-06 12:41
Negaila, atsakysiu ir tau: Visų tų tavo išvardintų mulkių, garbinančių kitus mulkius, nusikaltėlius, komunizmą, fašizmą, liberalizmą ar kitokį satanizmą ir jo pasekėjus - visų jų labai labai atbukę tiek protas, tiek jausmai, o ypatingai -jausmai.

51841. pritariu2006-02-06 13:55
visi barat cp .ir taip yra ar ne?nevienas tenedrįsta ka kalbėti apie tuos kur herbarijuose,kurie aukštai, kurie vainikuoti,išgirti sėdi.netgi ežeras sako protingas, protingiausias - neliečiamas.seka paskui ji minios.tik nesvarbu kaip ten pateko.

51863. RK2006-02-06 20:42
taigi taigi, pone autoriau, Zuoką visi smerkia, anot jūsų, o jis toliau sau merauja. o ponai autoriai be galo stebisi: kaip tai gali būti? tokioje geroje (aiškiai geriausioje iš galimų :) mūsų visuomenėje? bet gal vertėtų pamąstyti: KOKIOJE visuomenėje galimas toks fenomenas, a?

51912. Edita2006-02-07 11:42
Išdrįsiu neįsipaišyti į gerųjų Lietuvos žmonių (kabutėse) chorą.Man visai nepakankamai aišku, kad Zuokas baisus kyšių ėmėjas, o visuomenėje tai jau aksioma.Juk įrodymai tik menami ir nuginčijami.Be to,dauguma puolančiųjų apsidirbę, visokie libdemai ir žurnaliūgų, formuojančių tų "gerųjų Lietuvos žmonių" nuomonę, padermė. Antra vertus, tarp jų yra ir gerbtinų žmonių, bent jau protingų.Išeitis viena--laukti verdikto;išteisintas trūkstant įrodymų ar išteisintas, nes nėra įrodymų; trečio, manau, nebus.Aš asmeniškai abiem atvejais, matyt, meru rinksiu vis tiek jį, jei neatsiras doresnė tokio pat sukirpimo asmenybė, nes, anot Martinkaus , "geriau vagis, negu Ivanas". Nes, turint tokią daugumą visuomenės kaip pas mus, Ivanas tikrai gresia.

51913. m2006-02-07 11:58
ivano partija pirmoj vietoj pagal apklausas. o zuokas ko gero nebegresia.

51924. ežeras - Edita2006-02-07 12:32
"... jei neatsiras doresnė..." - ne,jau tikrai neatsiras!siule jam paplukdyti nerimi viena subjektą pilvu i virsu , o jis atsisake! ne, tikro, igimto humanizmo nesuvaidinsi.

51929. cikada2006-02-07 13:22
"geriau vagis, negu ivanas" -blozhe blozhe, tas baudzhiauninkishkas fatalizmas, ash nesiliauju stebetis...

51935. m2006-02-07 15:19
bet ivanas juk irgi vagis.

51937. Edita2006-02-07 15:35
Bet vagis Ivanas-tai didesnė blogybė negu vagis Zuokas. O Ežerui- pagalvokit, paplukdyti, didelė čia bėda, su vilkais kovoti reikia vilkiškai, nieko čia amoralaus (pagal mano vertybių sistemą).Jeigu žaviesi Šopenhauerio G.I. Aforizmais, kaip kažkur rašei, tai turi mane suprasti.Aš jais žaviuosi be galo.

51941. ežeras2006-02-07 15:58
"Bet vagis Ivanas-tai didesnė blogybė negu vagis Zuokas".taip? taip. taip!

51947. dalgis > edita2006-02-07 18:52
nezinai ar ivana ar bandita rinkti? tai rink euroderybininka, daba, kai sedime melynai raudonoj saujoj tai labai logishka...

51952. czv2006-02-07 20:33
Beje, ka Zuokas pavoge is jusu? oglosite spisok.

51962. varna (tokia, tipo, visa atleidžianti, susitaikiusi su likimu, tipo)2006-02-07 22:30
Juk esmė ne tame, ar Zuokas kaltas ar ne. Esmė tame, kad prieš žmogų yra surinktas (teisingas, ar ne) kompromitatas (kompromituojanti medžiaga). Save gerbiantis tipas atsistatytų ir paneigtų/arba ne visus/ne visus kaltinimus. Bet "tipas` jaučiasi saugiai ir užtikrintai. Tai labiausiai ir siutina visus. Ir mane, tame tarpe. Bet iš tikrųjų, tepasikaria. Juk per adatos skylutę... Tai ko mes čia purkštaujam. O aš šiandien nusipirkau paltą ir laikrodį. IR ESU LAIMINGA VISUOMENĖS LĄSTELĖ. O ko daugiau ląstelei reikai?

51963. varna (grįžta prie temos, bet pakalusi ir budistiškai susitaikiusi su ...)2006-02-07 22:33
O jeigu rimtai, tai šitas pyzdžius jau seniai turėjo sudėti savo regalijas ten, kur joms ir priklauso gulėti. Bet iš kitos pusės, tepasikaria, nes per adatos skylutę....

51964. varna (materializmas taip ir trykšta pro kraštus)2006-02-07 22:38
O laikrodis - "SAWATTCH". Seniai norėjau tokį įsigyti. Nes "kietas" - "vaikiškas" ir "suaugęs" tuo pačiu metu. Na, tipo, iš tos serijos, kai klientas klausia: " O kas per š...?". O jam atsakai: " Swatch original, your fuckin`hara`shit``.

51965. varna sinoptikė (prognozuoja M. reakciją)2006-02-07 22:40
EIK TU ŠIKT, Miestiete.

51966. varna 9A????/?)2006-02-07 22:49
ŽMONĖS, kalbėkite tarpusavy.... Vakar (tobiš pirmadienį)ateinu į supistą supisto miesto Vilniaus savivaldybę. Atsistoju į supistą Vilniaus miesto savivaldybės eilę. Supista eilė juda. Eilės priekyje pamatau savo tėtį. Apmirštu. Sustingstu. Prieeinu. Paklausiu. Sakau: " tėti, ką tu, ......, čia veiki? Jis pasiveda mane į šalį. Bje, aš, būdmas jo metuose, daryčiua tą patį. Shit. Taigi, jis man kužda ausin: " supranti, sūnau, ...." Suprantu. Ir ne jūsų supistas reikalas,kodėl mano tėtė ėjo savivaldybėn.

51969. ponickos tarnaite2006-02-08 00:07
nu tikrai ne mano reikalas ko jus ten abu eilej stovejot koks tevas toks ir sunus man tik rupi ar paltas su kilpele ir koki laika (tobis niu jorko, londono ar tel avivo) rode naujas laikrodis

51983. ežeras - varna2006-02-08 13:04
"51966" gerei, matyt, viiiisai be uzkandos. gal net vienas. nagi patvirtink, kad atspejau.

51985. cikada2006-02-08 13:23
pastaruoju metu bevelychiau visai neishsiblaivyti...ir paaishkinkit man, durnai runkelio wodegelei, kuo vienas vagis yra geriau uzh kita vagi? kur logika??? vis dar nesiliauju stebetis...

51987. ežerui iš ukanų2006-02-08 13:50
kaip tavo kalė

52009. varna2006-02-08 20:54
Vakar buvau dvejose savivaldybėse - Vilniaus ir Kauno. Visokie derinimai etc. Turbūt dar nesu taip susinervinęs per visą savo gyvenimą. Šiaip jau, kiekvieną atskirai paėmus, kalbu apie ten dirbančius žmones, tai nors prie širdies dėk. bet kaip sistema - varo į totalią neviltį. Norisi net kokią nors teroristinę organizaciją įkurti. Sakykim: "Juodasis antradienis". Ir sprogdint, sprogdint..... Bet kalba ne apie tai. Bjauriausia, kad savo neapykantą išliejau šiuose puslapiuose.
Atsiprašau visų autorių ir komentatorių už pernelyg įžeidžiantį vakarykštį mano toną. Tai jau peržengia bet kokias padorumo ribas ir todėl nuo šiandien nustoju vadinti save inteligentu.

52019. Dede2006-02-09 07:48
Gerbiama Redakcija,
Jei jau nusprendete savo tinklapyje spausdinti L.Jonusio atsakyma i A.Martinkaus straipsni, butu visai neblogai, jei atspausdintumete ir pati straipsni.Ypac tiems ,kurie kaip as ,negali jo perskaityti laikrastyje. O tokiu pasaulyje atsirastu tikrai nemazai!

52025. m - varnai2006-02-09 12:22
nesijaudink, mes jau seniai nustojome.

52026. m (gerai pagalvojusi)2006-02-09 12:25
nors net neprisimenu kad buvome pradeje.

52082. Saulius M.2006-02-10 15:12
Tvarkingas varniukas: viena dieną - pridirba, kitą - nuleidžia vandenį.
Tik neapsigaukit ir nepaimkit už gryną pinigą jo pažadų :-)

52102. m2006-02-10 16:46
bet pamirso gaiviklio papurksti.

52104. e2006-02-10 16:49
gaivikliai - burzuazinis prietaras ir nuasmeninantis sistemos produktas.

52105. m2006-02-10 16:57
o kuom blogi burzuaziniai prietarai ir sistema? tegul buna sau. ir gaiviklis tegul buna.

52107. e-m2006-02-10 17:04
man - tegu buna, net sakyciau - vivat! betgi lietuviakalbiams inteligentams ta sistema veizolus grauzia.

52108. e2006-02-10 17:06
turiu atskingai pabrezt, kad nusiboldino neteisingai. o kaip turejo but - nesakysiu.

52111. mieste ezerui2006-02-10 17:48
jus kaip visada pilnas paslapciu. net nezinome kuom jums baigesi kai rekavote is mariu vidurio. gal buvote prisales uodega eketej?

52202. Edita2006-02-12 19:41
Na, ar nesakiau. Gerieji lietuviakalbiai Lietuvos žmonės Brazauskui atsistatydinus mato premjeru Uspaskichą.Žr. Tv3.Apklausos tą patį.

52205. editai2006-02-12 21:58
o kur tu edita buvai, kad po 20 metų šito šaudančio jonušėlio bei pagurklių tatos sukurto monstro egzistavimo metų atsitiktų būtent taip? A? Kur?

52206. AišV varnai2006-02-12 22:01
tie, kurie bent pagalvoja apie poečių sušaudymus (aziatai prigimtimi) sudėti regalijas be smurto negali. Tokio atvejo istorija nežino. Pasitikslinti reikia ABR`o - gal ir buvo senovėj koks

52217. Edita2006-02-13 08:45
Kai nėr ką atsakyti, paprastai sakoma, kur tu kada nors buvai. Kalba eina apie tai, kur tu dabar esi ir ką asmeniškai darai ar nedarai. Negalima nuolat prisidengti tuo, kad tau, "menininkui", rūpi svarbesni egzistenciniai klausimai, arba apsimesti tokiam kvaileliui paplaukusiam, sugebančiam tik nejuokingai keiktis ir pilt į ryklę.Deja, viskas priklauso ir nuo kiekvieno suskio nuomonės, jei jų daug.

Rodoma versija 31 iš 32 
0:15:23 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba