ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-02-04 nr. 783

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (97) • MATHIAS JUNG. Liguistas potraukis ir troškimasLAIMANTAS JONUŠYS. Ar aušta tamsi aušra (40) • Su Lietuvos fotomenininkų sąjungos 2005 metų metraščio "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" viena sudarytojų, fotografijos istorike MARGARITA MATULYTE kalbasi Ričardas Šileika. Telieka vienintelis kriterijus – "man patinka"AGNĖ JUŠKAITĖ. Vietnamas (6) • SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Vilniaus kičas: Pilies gatvės turgelis ir Katedros aikštės karuselės (160) • SARA POISSON. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbisRYTIS RADAVIČIUS. Kritikos apologijaGINTARAS BERESNEVIČIUS. Kvailybė postmoderniai taip pat kvailybėJUSTINAS KUBILIUS. Išdeginti tylos laukaiVYTENIS ALMONAITIS ir JUNONA ALMONAITIENĖ. Paakmeniai (2) • ONA DUNDINAITIENĖ. Išrinktieji, arba Kodėl nesu išrinktosios kultūros dalisBORIS AKUNIN. Tėvynės gelbėtojasJURGIS JANAVIČIUS. Umfo nuotykiaiLAIŠKAI (69) •

Ruduo – tai demonų lesyklėlės

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2003

Apie naujausią poeziją

Dažnai jau skaitydamas ją jaučiu, kad straipsniai, studijos ir knygos (Derrida, Bachelard’as, Lacanas...) yra įdomesni, gilesni. Man daugiau duoda. Labai daug eilių parašoma kaip modernių autorių komentarai.

Apvirtusi situacija.

Galgi esė žanras ir atsirado todėl, kad eiles, tokias, kokios jos rašomos dabar, ne taip įdomu skaityti. Esė tėra išplėstinis eilėraštis (?).

Varvekliai

Mieste tai jau beveik reliktinis daiktas. Tuotarp didžiumos mūsų vaikystė buvo susijusi su jais. Ypač pradžios mokyklėlėse. Tikrosios šventės pavasariop, kai nuo šiaudinių ar skiedrom dengtų stogų ima varvėti čia pat šaldamas vanduo... Keisčiausia, kad nusidūkę laužydavom juos ir čia pat kišdavom į karštas burnas. Nebuvo nieko labiau gaivinančio už šitas, atleiskite, papisulkas...

Taip dar vadinami, gal iš gudų kalbos paėję?

Šiemet po pirmųjų liūčių ir šalnų pamačiau tuos varveklius, vienodo, preciziško ilgumo, kabančius vienos restauruojamos pirkios palei Nerį pastogėje ir... nustėrau.

Jie švietė, buvo pamirštojo skaidrumo, tiesios, tobulos, plonėjančios formos.

Lietuviški stalaktitai, dieviškosios žvakės. Vandens kritėjai, raudokliai, šilumos ir šalčio – didžiųjų, džiugiųjų naujienų – pranešėjai.

Varveklių vanduo, beje, turi gydomųjų ir maginių savybių.

Plikos galvos

Jokia paslaptis, kad erotiškos moteros visad lįsdavo prie plikių. Paslaptis čia ta pati, kuria remiasi magija. Analoginė: toks traukia tokį... Erotika ir nuogumas. Plikas ant pliko.

L. a. a. motina, kuri karo metais dirbo kirpėja, rinkdavosi (lovai) tik plikterėjusius vokiečių kariškius. Kai karas baigėsi, reikėjo kirpti rusus. Tada irgi rinkdavosi plikagalvius.

Ta istorija siejasi su Antanu S., ilgai dirbusiu redakcijose. Buvo gal 30-ies, o impotencija baigė jį užkamuoti.

Neištvėręs kreipėsi pagalbos į draugužius:

– Ką daryt?

– Skusk plikai galvą! Pačios ateis...

Nusiskuto. Tas pats.

– Pabandyk su gatvinėmis. (A. žmona jau buvo išgaravusi.)

– Kad nemoku, bijau.

Vyrai surado jam vieną garsią, kuri darbavosi prie andainykščio "Sakalo", skvere.

Antanas po pusantros savaitės atkuto, prigirdė "chebrą" už patarimą ir griebė naują žmoną, mūsų kolegos dukrą. Gal pusmetį pagyveno. Dabar gi – žmona vėl jį paliko.

Seno būdo atsijauninti, regis, A. jau nebedrįsta pakartot... Apleido darbą, geria ir eilių nebando rašyti.

Iš senų užrašų

Vartydamas senus sąsiuvinius, radau įrašą iš 1998 metų vasario 12 dienos. Aprašytas A. Nykos-Niliūno susitikimas su lietuvių rašytojais, vykęs RS klube. Pamaniau, kad kai kas gali būti įdomu.

Taigi –

Nyka, klausiamas apie orientaciją į Europos kontekstą, atsakė, kad jam svarbu yra pasaulio parmenidiškumas (jis orientuojasi į Parmenido sampratą). Viskas vyksta Čia ir Dabar.

Apie poeto tėvynę. Sakė, kad esama pasirinkimo. Romantikams atrodė, kad viskas "juose pačiuose". Aš = Pasaulis, vėliau: Pasaulis ir Aš.

Pagal Kanto estetiką mes bejėgiai atspindėti pasaulį (perteikti). Galioja tik mūsų percepcija.

Apie literatūrą krašte – "bėgimas supančiotom kojom". Bet viskas priklauso nuo talento. Vienu ar kitu būdu talentai vis dėlto sugebėjo realizuotis. Prisitaikymas ar pasipriešinimas labai priklauso nuo žmogaus silpnumo (charakterio).

Apie "Hamleto" vertimą

Jį papiktinęs A. Ch. vertimas, vienu trečdaliu ilgesnis už originalą. Tai ir buvo pretekstas asmeniškam vertimui.

Apie "pasaulio žmogų" (ar galima būti juo išsaugant savąją lietuvybę?). Sakė nesuprantąs tokių žmonių. Nesą jų. Tas pats kaip "katei tapti šuniu".

Visos premijos labiau tinkančios už "žemės ūkio pasiekimus" (apie meno premijas).

Vilnius esąs toks pats "apšepęs, purvinas kaip ir karo metais". (Tuo gi ir gražus!) Net Dailės parodų rūmai – "kaip kaimietė, bridusi per purvą, dumbluotom kojom..."

Apie J. Aistį

Kartu dirbę Kongreso bibliotekoje. Sėdėję prie gretimų stalų, bet niekad nesikalbėję...

Tik ten Nyka patyręs, kas per daiktas yra liftas. Keldavęsi į knygų sandėlius – su Jonu Aisčiu. Kaip kad būna žmonėms lifte – susispaudę ir visiškai svetimi. Kažkas pasiūlęs, ar nenori, kad supažindintų su A. Nyka-Niliūnu. Aistis atsakęs: "Nepažįstu ir nenoriu susipažinti".

Kaip visur, lietuviams ten tekę "draugauti su rusais". Buvę lenkų karininkai apie Vilnių atsimindavo:

– Ten skanūs koldūnai!

Apie naujausius iš Lietuvos emigravusius poetus Amerikon tepasakė:

– Nepatyrėte nuostolio jiems išvažiavus (paminėjo J. Kelerą ir A. Tereškiną).

Dėl grįžimo:

– Dar neapsisprendęs.

Pagirtas už gražią lietuvių kalbą, pasakė:

– Tai dėl to, kad lietuvių kalbos neišmokau, moku tik tarmę.

Apie a. a. G. Jokimaitį sako, kad tai geriausias jo jaunystės draugas, galėtų ilgiausiai pasakoti istorijas ir pokštus, atsitikusius jiems.

P. S. G. J. buvo tiek užsisklendęs, kad nepajėgdavom (net iš "patraukusio") išgauti nieko apie A. Nyką...

Tai buvo Baimė. Vienaip paralyžiavusi A. Nyką, kitaip – kitus, dar kitaip – trečius. Baimė, visus alei vieno papjovusi, iškreipusi jų gyvenimus ir kūrybinę raišką.

Lapkričio 5, trečiadienis

– Atsiprašau, kieno čia litas skamba?

– Tai Siemensas taip skamba Lietuvoj!

(Mintis apie tai, kad čia beveik pokvailė poezija. Ir tas triumfo jausmas, ir pakylėtumas.)

Vokiečių laikraščiai apie Rolandą Paksą:

– Aukštojo pilotažo lakūnas nevilties duobėje.

Tuo pačiu metu gatvėje:

– O mano mobiliakas numirė!

– Ragas!

– Likimas turi ilgas rankas. Atidariau, pokšt apačioj. Ir numirė...

– Nėr problemos! Pigiausios mašinos Utenoj, – sako Kazimieras, – keliamės šeštą, susidedam instrumentus. Paimk šešis ar aštuonis gabalus...

Iš "Historia ecclesiastica gentis Anglorum" IV, 242

Apie pirmąjį bažnytinį anglų poetą (Saksų Anglija, VII amžius).

Tasai vaikis buvęs vardu Caedmonas.

– Giedok apie visos kūrinijos pradžią! – išgirdo įsakymą sapne. Caedmonas visai neturėjo balso ir nemokėjo giesmių...

Išgiedojo visą šventraštį (tarp arklių), nemokėdamas skaityti, atrajodamas, kaip kad galvijai kremta atrają (atrajoja), ir Genezę, ir Izraelio sūnų kilmę, ir atėjimą į Pažadėtąją žemę...

Tapo pirmuoju poetu, niekas negalėjo su juo susilyginti, kadangi jis mokėsi ne iš žmonių, o iš Dievo. Prabėgo metai, ir Caedmonas garsiai pasakė savo mirties dieną, datą, atėjusią sapne.

Kiti anglų poetai

Swinburne’as apie Coleridge’ą

Pirmasis pajuto, kad tai, kas bus išgelbėta iš užmaršties (antrojo poema "Kubla Chanas" buvo įstabus anglų muzikos pavyzdys), ir kad žmogus, gebantis išanalizuoti šias eiles (toliau metafora iš Keatso) – galėtų išardyti vaivorykštę...

Samuelis T. Coleridge’as vieną vasaros dieną (1797) vienišas kaimo sodyboje dėl sveikatos pavartojo narkotikų. Per kelias minutes jie ėmė veikti. C. suėmė miegas skaitant istorinę knygą toje vietoje, kur kalbama apie Kubla Chano rūmų statybą (šlovę Vakaruos jam sukūrė Marco Polo!). Atsitiktinis tekstas ėmė plėstis ir daugintis sapne. Miegančiam žmogui vaidenosi virtinės vaizdų ir net žodžių. Po kelių valandų nubudęs, C. buvo tikras, kad sukūrė maždaug 300 eilučių poemą. Ją atsiminė ypač tiksliai ir užrašė fragmentą. Nelauktas vizitas nutraukė jo darbą, vėliau jis neatsiminė likučio.

– Su nemaža nuostaba ir nuoskauda, – pasakojo C., – kad aš neaiškiai (drumstai), bet atsimenu savo vizijos kontūrus, visa kita, išskyrus 8–10 likusių eilučių, dingo kaip mesto akmens ratilai upės paviršiuje, ir – deja! – atkurti juos buvo neįmanoma.

(iš J. L. Borgeso)

P. S. Įdomiausia, kad C. susapnuota poema ir paties Kubla Chano rūmų idėja irgi buvo atėjusi per sapną! ("Trumpas Rašido al Dino istorijos iš XIV a. išdėstymas", Paryžius, 1816)

Tos poemos iš viso yra išlikę 50 eilučių, bet įdomu tai, kaip pasitaiko "keliaujančių" ir sutampančių jau kitose plotmėse sapnų.

Idėjos, archetipai kaip pranešimai iš senovės, laiko, kultūros ateina mums į galvas. Kaži ką sakydami.

Lapkričio 7, penktadienis

Radijo balsas:

– Anksčiau žmonėms vis kas nors rūpėjo. Ar dėl valdžios, ar dėl ekologijos. Dabar – niekas...

Čia vėl prisiminiau pasakojimą apie rusų kariškį 1940 m. Lietuvoje. Paklausęs, apie ką žmonės kalba, kas jiems rūpi, jis pasakė:

– Palaukit, kai bus kaip Rusijoj, tada niekas nerūpės. Galvosite tik iš kur gaut duonos...

Negi būtent dabar yra taip? Didele dalimi – išties taip. Du trečdaliai žmogaus minčių sukasi apie pragyvenimą, mokesčius ir t. t. Dar "šmotą" užkemša televizija, kas lieka?

Lapkričio 8, šeštadienis

Alfonsas Nyka-Niliūnas apie kritiką

Ką čia perrašysiu – bus iš 1998-jųjų. Pagalvojau, kad verta...

Sakėsi savo gyvenime rašęs ne tai, kas pas mus vadinama literatūros kritika, o vadinamąsias "dienos recenzijas".

Mūsiškės, girdi, recenzijos tokios: iš jų gali lengvai išimti ir knygos pavadinimą, ir autorių. Niekas nepasikeis. Šablonas.

Recenzija turėtų atsiliepti ir "kovoti", įsiterpti į gyvą literatūrą, pajudinti.

Pas mus, Lietuvoje, žmonės bijo tarpusavio kritikos. V. Kubilius, viešėjęs andai JAV, paklaustas, kodėl nekritikuojąs, atsakė:

– Tai kad baisu, žmonės neteks darbo...

Kodėl pas mus rašomos pilkos recenzijos?

Jo paties konfliktas su J. Aisčiu buvęs normalus "tėvų ir vaikų". Vėliau jis išblėso, nepalikęs pėdsakų.

Jaunimas turi neigti "klasikus", maištauti, kaip vaikai prieš tėvus. Jeigu jie taip nedaro, tai jau kaži kas negerai... Jis pats į kritiką nekreipiąs jokio dėmesio. Recenzijų skaitymas buvęs jo jaunystės duona, dabar dėl to toks abejingas.

Prie žemininkų jungęsis todėl, kad ką nors padaryti buvo galima tik kartu, išvien veikiant.

Lietuvių literatūra esanti kaip ir kitos literatūros. Nieko ypatingo čia nematąs. Klausiamas apie veikimą "internacionaliniu lygiu", ėmė kalbėti apie įtaką ir poveikį.

Nelygu kur tu manai daugiau nuveiksiąs – ar tarptautiniu kontekstu, ar vietiniu.

Jų apsispręsta, kad uždaroje terpėje galima daugiau pasiekti.

Apie tai, kad nuo jaunumės kiekvienas poetas rašąs "vieną eilėraštį". Skirtumas tas, kad jaunas žmogus labai daugiažodis. Ten, kur galima pasakyti vienu žodžiu, vartoja dešimt.

Klausiamas, ar jis pats jaučiąs, kad nuo jaunystės "darąs tą patį", išsisuko paralelėmis:

– Galėsiu atsakyti kaip Levas Tolstojus apie moteris: "Tada, kai užsitrenksiu karsto dangtį!"

Taip išsisuko ir nuo klausimo, ar nematąs skirtumo tarp tų, kurie nuo šaligatvio, ir tų, kurie nuo žagrės.

Čia buvo, rodos, Kazio Bradūno klausimas. Pats Nyka atrodė jau pavargęs (per daug įspūdžių, per daug kontrastų). Markstėsi ir gūžėsi nuo šviesų, fotoblyksčių ir nepažįstamų jam veidų.

Nelyg naujas kalinys, pakliuvęs į kamantinėjančių senbuvių ratą.

Viskas čia jam buvo svetima, nežinau, ar kas nors suvirpino sielos stygas. Nebent kokia jauna palydovė, svitezietė – jo terminais šnekant. Betgi ir šitos čia pasirodė šaltos kaip varlės besą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 31 iš 32 
0:15:21 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba