ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-02-29 nr. 883

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENATA ŠERELYTĖ. Egzistuoju – vadinasi, turiu skaityti (11) • LAIMANTAS JONUŠYS. Apie amžiną kultūros mirtį (10) • UGNIUS MIKUČIONIS. Kai ne mūzos, o pelės lanko... (6) • -kp-. Sekmadienio postilė (22) • FRANK FUREDI. Politikai, ekonomistai, mokytojai... (3) • DMITRIJ BYKOV. Tarybinės literatūros sugrįžimas (3) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie žydus Kurane (2) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (3) • RENATA DUBINSKAITĖ. Medija vis dar yra pranešimas (3) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XL) (2) • GIEDRĖ SIMANAUSKAITĖ. Berlynas vasarį (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (18) • LIUDA RUSECKIENĖ. Mokytojo metskaitliaiMIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Išvykimo nuojauta (5) • LIBERTAS KLIMKA. Kaziuko mugė seniau ir dabar (3) • JUOZAS SAVICKAS. Nepasidavėme – dainavome ir šokome (1) • MARIUS PLEČKAITIS. Eilės (5) • AURIMAS DAČIOLA. Eilės (5) • EGLĖ GELAŽIŪTĖ. Eilės (4) • DONATAS PAULAUSKAS. Miestas (3) • visas mano laikas Viešpaties apskaičiuotas tobulos sekundės tikslumu... (340) • 2008 m. kovo 7 d. Nr. 10 (884) turinys (2) •

Miestas

DONATAS PAULAUSKAS

[skaityti komentarus]

Prieš kelias dienas tapau miestiečiu. Tai nereiškia, kad iki tol buvau kaimo žmogus, – mieste gyvenu nuo pat gimimo, tad visai nesukau galvos dėl savo miestietiškumo. Miestas yra sisteminga bendruomenės organizacija, o norint ten patekti neužtenka jame gyventi. Visai neseniai, perfrazuojant S. Kierkegaard’ą, atlikau „bendruomenės judesį“ ir dabar jau galiu prisipažinti: esu pajungtas miestui.

Prieš mėnesį pradėjau važinėti autobusais. Anksčiau taip pat naudojausi viešuoju transportu, bet buvau pasirinkęs buržujiškesnį (ir daugiau kainuojantį) būdą nuvažiuoti iki reikiamos vietos. Pradžioje pirkau vienkartinius bilietus, kol šita biurokratija (vienam autobusui – vienas bilieto žymėjimas) pradėjo erzinti. Norėdamas čekštelėti bilietėlį, turėdavau prasibrauti pro senyvo amžiaus moteriškių falangą, pataikyti į bilieto žymėjimo sritį komposteryje ir paskui susirasti sau vietą autobuse, jeigu kelionė ilga. Visa tai reikėdavo padaryti besistengiant išsilaikyti ant kojų. Šis dėmesys, kurį reikia skirti autobusui, ši baimė parodo, koks jis reikšmingas miestui. Beprasmis bruzdesys privertė keisti judėjimo politiką.

Pirmas žingsnis, kurį žengiau – nusipirkau nuolatinį terminuotą autobusų ir troleibusų bilietą. Dabar, važiuodamas autobusu, jaučiuosi kitaip. Pirma, įsigydamas nuolatinį bilietą, deklaruoju savo miestietiškumą. Antra, esu įpareigotas keliauti. Trečia, esu priklausomas nuo miesto. Vadinasi, miestietis negali būti laisvas, nes jis priklauso organizacijai, struktūrai, kurią pats kuria. Miestietis niekada nebus anarchistas, net jeigu tai ir „anarchistų miestas“.

Nuo šiol gyvenu su šia priklausomybe. Gal netgi nesąmoningai jaučiuosi reikalingas miestui, nes kitos priežasties šitam mano atliktam „bendruomenės judesiui“, išskyrus didesnį komfortą, neturiu. Tačiau susitaikęs su šia sąlyga suvokiau savo nelaisvės kainą, t. y. ką mainais į mano laisvę duoda miestas.

„Atsiprašau, jisai leisis nuo kalno, taip?“ – pertraukė mano apmąstymus Anaïs Nin. Atpažinau ją iš antakių. Prancūzų erotinė literatūra ir Anaïs Nin juodai nupiešti antakiai man visuomet buvo mistika, keistas derinys. Šiek tiek sutrikau išgirdęs klausimą, bet atsakiau. Ji linktelėjo ir atgręžė nugarą. Kažkurioje didesnėje sankryžoje autobuso vairuotojas staiga paspaudė stabdžio pedalą ir Anaïs Nin trinktelėjo galva į juosvą komposterį, prie kurio stovėjo. „O, Dieve“, – sudejavo ir išlipo kitoje stotelėje.

Kai iš žmogaus atimama laisvė, suteikiamas nelaisvės diskursas, erdvė, kuri žymima laisvės nebuvimu. Absoliuti nelaisvė kol kas neįmanoma, tad toje nelaisvėje, kuri mums kartais sudaroma, mes irgi galime veikti. Tai primesta fizinė, intelektinė, psichologinė erdvė, kuri apima ir laisvės lauką, suprantama, daugiau ar mažiau ribotą. Todėl nelaisvė savyje yra laisvė. Joje mes ir gyvename.

Įsigijęs nuolatinį bilietą aš esu laisvas važinėti viešuoju transportu kada tik noriu (vieną mėnesį), tačiau tuo pat metu esu nelaisvėje, nes tampu priklausomas, pajungtas miestui. Autobuso vaidmuo mieste itin svarbus, jis yra tarpininkas, laidininkas, perduodantis, suteikiantis ir organizuojantis informaciją.

Sėdėjau netoli centrinių durų ir galvojau apie tai. Į autobusą įlipo Jacques’as Derrida, rankoje laikantis juodą portfelį, ir atsisėdo per dvi sėdynes nuo manęs. Galėjau jį matyti tik akies krašteliu. Atsigręžti nenorėjau, žinojau, kad jam tai nepatiktų. Jacques’as išlipo nuošalesnėje stotelėje, jam praeinant galėjau matyti tik juodą man pažįstamą portfelį.

Išlipau numatytoje vietoje ir eidamas link namų pagalvojau, kad kažkur, gal net visai šalia, Krišna apreiškė savo žaidimus, Buda nušvito, o Jėzus prisikėlė... Kadangi žmogus, suvokęs savo nelaisvę, iš tikrųjų yra laisvas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


111612. urokas2008-03-05 16:29
kontrkultūra!

111679. BD2008-03-06 13:35
gražu

111768. AišV2008-03-08 03:46
važiuok tu, kgbiste, to far (po dalše). visi išpendėjusieji ten traukia (amerika nepaveža jau). ir kas - visos kgbistinės sumafėjusios ir nepraturtėjusios pasaulio atliekos iš netgi ami traukia ten. Kieti riešutėliai, tiek ami, tiek lietuviai patapo - ERDVĖS DVASIAI NĖRA. Pakeleiviai bet kas gali būti, kad tik "tarnautų" jums. Tfiu - išlydėkim ligonius ten kur ir jų vieta - viską susiurbiančioj Indijoj.

Brendas yra paprasta - kas veržiasi į Indiją - tai nepasisekęs karjeristas arba "mamytės" sūnelis. Ne daugiau.

P.S. Jūsų gaila, jūs kaip kanarėlės nelaisvėje, net nesuprantat, kad galima gyventi LAISVĖJE. Laisvė jus žlugdo, paralyžuoja ir jūsų frustracija pasireiškia (ką vienas CIA karininkas sakė) išsivalymui tinka tik Indija. Negi Viktorijos ar Hitlerio konclageriai. CIA neturi išeities jokios kitos.

Rodoma versija 30 iš 31 
0:08:04 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba