ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-02-29 nr. 883

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENATA ŠERELYTĖ. Egzistuoju – vadinasi, turiu skaityti (11) • LAIMANTAS JONUŠYS. Apie amžiną kultūros mirtį (10) • UGNIUS MIKUČIONIS. Kai ne mūzos, o pelės lanko... (6) • -kp-. Sekmadienio postilė (22) • FRANK FUREDI. Politikai, ekonomistai, mokytojai... (3) • DMITRIJ BYKOV. Tarybinės literatūros sugrįžimas (3) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie žydus Kurane (2) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (3) • RENATA DUBINSKAITĖ. Medija vis dar yra pranešimas (3) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XL) (2) • GIEDRĖ SIMANAUSKAITĖ. Berlynas vasarį (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (18) • LIUDA RUSECKIENĖ. Mokytojo metskaitliaiMIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Išvykimo nuojauta (5) • LIBERTAS KLIMKA. Kaziuko mugė seniau ir dabar (3) • JUOZAS SAVICKAS. Nepasidavėme – dainavome ir šokome (1) • MARIUS PLEČKAITIS. Eilės (5) • AURIMAS DAČIOLA. Eilės (5) • EGLĖ GELAŽIŪTĖ. Eilės (4) • DONATAS PAULAUSKAS. Miestas (3) • visas mano laikas Viešpaties apskaičiuotas tobulos sekundės tikslumu... (340) • 2008 m. kovo 7 d. Nr. 10 (884) turinys (2) •

Apie amžiną kultūros mirtį

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

Svetainėje www.lrytas.lt pradedantis rašytojas Vilis Normanas prieš pat Vilniaus knygų mugę paskelbė aliarmistinį straipsnį „Kultūra mirė! Tegyvuoja chaltūra!“. Panašių šauksmų girdime jau antrą dešimtį metų, o prieš tai buvo kalbama apie „kultūros griuvėsius“, tad kultūra miršta amžinai. Ir nors chaltūros gyvavimas pastaruoju metu gal ir labiau išplitęs negu anksčiau (nes plečiasi žiniasklaidos, komercinių pramogų erdvė – iš dalies todėl, kad auga vartojimas, ne tik duonos, bet ir žaidimų), kartais kyla įtarimas, kad kultūros mirtį skelbiantys žmonės nelabai išmano kultūrą ar bent nežino, kur jos ieškoti, arba neturi tam laiko ir pan. Nes iš tiesų jeigu atsitiktinai įsijungsi šiaip kokį televizijos kanalą ar mesi žvilgsnį į knygyno vitriną, tai dažniausiai visų pirma pamatysi chaltūrą, o ne kultūrą, ir taip yra visame pasaulyje.

V. Normanas rašo: „Lietuvoje jau seniai beveik neleidžiamos knygos, kurios neatneša pelno, t. y. svarbios, intelektualiai publikai skirtos knygos.“ Gerai dar kad įterpė žodį „beveik“, tačiau toliau mus gąsdina dar ryžtingiau: „Visiems optimistams, kurie tuoj ims šaukti, kad ne viskas yra taip blogai, pasakysiu štai ką: yra dar blogiau nei atrodo.“ O tas blogumas daugiausia iš to, kad straipsnio autorius sakosi sudaręs trijų puslapių (!) labai gerų pasaulio grožinės literatūros knygų sąrašą, išsiuntinėjęs jį Lietuvos leidykloms, bet tos juo nesusidomėjo, nes leidžia tik komercinį šlamštą.

Savo straipsnyje su to sąrašo perlais nesupažindina, bet, pvz., baisisi, kad į lietuvių kalbą nėra išverstas „garsiausias O. de Balzaco kūrinys“ „Louis Lambert“. Būtent šį Balzaco kūrinį be išlygų vadinti garsiausiu gana kurioziška. Dar labiau jį piktina, kad lietuviškai nėra Vilniuje gimusio rašytojo Romaino Gary romano, įvertinto Goncourt’ų premija, „Les Racines du ciel“. Negerai, kad nėra, bet ir ne katastrofa, nes lietuviškai išleistos trys šio autoriaus knygos, tarp jų ir antrasis tą pačią Goncourt’ų premiją laimėjęs romanas „Gyvenimas dar prieš akis“ (tai V. Normanas nutyli).

Dar kurioziškiau atrodo toks straipsnio (ir dviejų naivių romaniukų) autoriaus skundas: „Raginau visus šviesius Lietuvos protus kurti kultūrinį žurnalą. Vis bandžiau, bandžiau. Kol mane nuramino masiškas – neįmanoma“ (kalba netaisyta – L. J.). Kadangi V. Normanas nepasako, kuo blogi dabar leidžiami kultūros žurnalai, tenka daryti išvadą, kad apie jų egzistavimą jis nežino.

Iš tiesų gerų knygų leidyba kartais stringa – pats esu kelis kartus susidūręs su tuo, kad leidyklos kratosi gero, užsienyje plačiai pripažinto romano, nes jis tikriausiai nebus komerciškai sėkmingas; per mažai verčiama Vidurio ir Rytų Europos autorių. Bet iki „kultūros mirties“ nuo čia dar toloka. Tai, kad lietuvių knygų leidybos negalima įvertinti aukščiausiu balu, anaiptol nereiškia, kad reikia vertinti žemiausiu.

Idant V. Normanas galėtų šiek tiek apsišviesti ir jį kitaip „nuramintų masiškas“, siūlau jam pasižiūrėti Literatūros vertėjų sąjungos svetainės rubriką „LLVS rekomenduoja“ (http://www.llvs.lt/?item=80&lang=lt). Ten galima pamatyti, kad 2007 m. lietuviškai išleistos José Saramago (dvi), Kurto Vonneguto, George’o Orwello, J. W. Goethės, Gabrielio Garcíos Márquezo, Paulo Bowleso, Lewiso Carrollio, Julieno Greeno, Johno Banville’o, Iano McEwano, Steno Nadolny, Henry Millerio ir kitų autorių knygos, kurių nė vienos negalima pavadinti komercine laisvalaikio literatūra. Prie jų dar pridurčiau Dantės, Johno Bartho, Ismailo Kadarės, Mario Vargaso Llosos, Salmano Rushdie, Alessandro Baricco, Liudmilos Ulickajos, Edith Wharton knygas – beveik visa tai jau pasaulinė klasika, ir šį sąrašą būtų galima pratęsti; sunku aprėpti (ir neįmanoma perskaityti) visą tą gerą verstinę literatūrą, kurią per vienus metus išleidžia Lietuvos leidyklos, o juk pasirodo ir gerų lietuvių autorių knygų.

Tiesą sakant, klykiančiu tonu parašytas V. Normano straipsnis kvepia sensacijos pūtimu ir yra pernelyg lengvai nuginčijamas – reaguoju į jį tik dėl to, kad tokio aliarmo dėl „kultūros mirties“ kartais pasigirsta ir iš kitų kampų.

Klyksmo priešingybė – ramybė. Lietuviškose knygų apžvalgose jau buvo akcentuota, kad ramaus ir lėto skaitymo malonumą teikia norvego Pero Pettersono romanas „Vogti arklius“ („Tyto alba“, 2008). Iš tikrųjų tai tik dalis tiesos – autorius vis dėlto nesiekia pavaizduoti nesudrumstos idilės. Lėta veiksmo eiga čia žingsnis po žingsnio nejučia kaupia įtampą, kuri galiausiai pratrūksta kokiu nors dramatišku ar net tragišku įvykiu; bet, žinoma, didelę dalį teksto sudaro lėti apmąstymai, svarstymai, prisiminimai, jaukūs gamtos ir kaimo buities aprašymai. Šiuo ramiu lėtu dėstymu su organiškai įterptais pagreitėjimais P. Pettersonas šiek tiek primena ispanų rašytoją Javierą Maríasą, kurio romaną „Tokia blyški širdis“ (1992, liet. 2000) su šiuo visai atsitiktinai sieja tai, kad abu įvertinti solidžia „IMPAC Dublin“ premija (1997 ir 2007 m.).

Kaimo sodyba Norvegijos kalvose, netoli Švedijos sienos – 1948 m. penkiolikmetis Trondas čia leidžia vasaros atostogas; kai kaimynų šeimoje atsitinka nelaimė, palengva išaiškėja dar ankstesni, karo laikų įvykiai. Bet pagrindinis laiko atskaitos taškas yra 1999 m. lapkritis, kai senyvas pasakotojas apmąsto praeities įvykius ir patiria naujų susidūrimų apsigyvenęs atokioje kaimo troboje. „New York Times“ recenzijoje amerikiečių rašytojas Tomas McGuane’as [Makgveinas] teigė: „Neilgas romanas, kuriame aprėpta pusė šimtmečio ir, regis, nepraleista nieko svarbaus, yra šioks toks stebuklas.“

Nežinau, ar stebuklas, turbūt kad ne šedevras, bet labai aukšto lygio pasakojimas, kurį skaityti malonu dar ir dėl gero Eglės Išganaitytės vertimo (iš norvegų kalbos ji yra sėkmingai išvertusi ir daugiau knygų).

Angliškoje kultūrinėje spaudoje apžvelgiamos įvairiausios knygos, t. p. ir mokslinės, istorinės. Dabar, kai kalbama apie galimą žmonių skrydį į Marsą, spauda aptaria išleistą knygą apie JAV ir SSRS veržimosi į kosmosą lenktynes (Matthew Brzezinski, „Red Moon Rising“). Astronomas Johnas Gribbinas teigia, kad milžiniškos lėšos, skirtos pilotuojamiems skrydžiams, buvo bergždžias švaistymas:

Kosmoso technika davė mums tikslias orų prognozes, žaibiškos globalinės komunikacijos priemones ir daugybę kitų naudingų dalykų. Be jokios išimties visa tai suteikė kosmoso programos, kurioms į kosmosą skrendantys žmonės nereikalingi. Vienintelis realus astronautų laimėjimas, kai jie kosmose nuveikė šį tą naudingo, buvo Hubble’o [Hablo] kosminio teleskopo remontas. Net ir šiuo atveju, ir pripažįstant, kad tas teleskopas – geras daiktas, už lėšas, išleistas daugkartinio pilotuojamo erdvėlaivio (shuttle) programai, visą teleskopą buvo galima pakeisti daug kartų.

Taip teigiama praėjusių metų paskutiniame „Literary Review“ numeryje. O „Times Literary Supplement“ paskutiniame metų numeryje buvo rašoma apie paukščių migravimo atlasą, ir tai, žinoma, priminė tą didingai gražų filmą „Migruojantys paukščiai“. Čia irgi esama kosmoso programų (bet ne pilotuojamų skrydžių) naudos, nes migruojantiems paukščiams galima prisegti žiedus su davikliais, kurių signalus seka kosminiai palydovai. Patvirtinta tai, kas anksčiau buvo tik numanoma: griciukai iš Aliaskos į Naująją Zelandiją nuskrenda be sustojimo. „Vienas paukštis per devynias dienas nesustodamas nuskrido 10 200 kilometrų. Ir mes vis dar nesuprantame, kaip jie tai padaro“, – rašė Christopheris Perrinsas, knygos „Encyclopedia of Bird and Bird Migration“ autorius.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


111570. ivs 2008-03-05 05:04
jau kaip nuejau i ta llvs*, tai maniau, kad kelia atgal pamirsiu - tiek radau visko idomaus. manau, kad voratinklis nera geras pavadinimas netui. voratinklyje muse istringa ir basta. ir voras ja sueda. o cia labirintas - net ariadnes siulo nusitveres nejauti nei laiko, nei saiko.

111646. prie ko prikominifazizijavai jonušėli, AišV2008-03-06 02:00
jei perskatai tai kolukietis su vakarietiska motyvacija, ne daugiau. prilipes prie gynybines situacijos parazitas jonuselis, ne daugiau.

111675. BD2008-03-06 12:29
gerai autorius parašė. tikslios, lakoniškos, argumentuotos mintys. o dėl vaikinuko viliaus nereikia sielvartauti - kai jis paaugs, supras šį tą daugiau nei dabar supranta. tikiuosi.

111676. Asiliukas Porfironas2008-03-06 12:51
Kita wertus, gerai, kad waikinukas Wilius nerimsta ir dar skleidzia sawo nerima bei skelbia stambiosios ledybos meiteliu geda didziausiame Lietuwos chalturrasztyje. Tik pretenzijos urmu ir saraszu diktuoti rimtosios literaturos madas kiek juokingas, bet nieko, gal susitupes ir nenuleis ranku be laiko, o pasiryzimas taip isz esmes pagirtinas.

111754. AišV2008-03-08 00:58
baikit gerbiamieji Jūs vis tiktais - jonušėlis užstrigo kažkur tarp smetoninio ir sovietinio mentaliteto. baudžiauninkas absoliutus. ir plius bailys - prie bet kokios valdžios prisitaikys. Tie ditirambai tokiam komunistiniam dinozaurui yra vėjo čiaudulys, ne daugiau. Nupūs Jūsų energiją vėjas veltui, ne daugiau.

111783. Marija2008-03-08 16:43
Daug geriau, kai jaunimas persijaudina, nei visai nesijaudina Ir džiaugiasi dėl visokių chaltūrų, priimdamas visokį madingą šlamštą už gryną pinigą. Pasigedau geranoriškos, o ne pasišaipančios kritikos. Nesugebame kultūringai kritikuoti, be pasišaipymo.

111787. su2008-03-08 21:52
sushowdyt

111828. re: Ivs2008-03-09 23:38
...bet vistiek įstrigot/įklimpot/prilipot šitokiame lipnių Ariadnės siūlų voratinklyje; tad - pavadinimas ne toks jau ir blogas ;-)

112407. Junda :-) 2008-03-17 22:17
Labai geras, ramus atsakas į isterišką pienburnio sapaliojimą apie chaltūrą.

Rodoma versija 30 iš 31 
0:08:02 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba