ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-21 nr. 953

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (6) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Iš senminčių turgaus (23) • -gk-. Sekmadienio postilė (13) • Su dailininku MIKALOJUMI VILUČIU kalbasi Mindaugas Peleckis. Filosofija vietoj šampano, arba Gyvenimas greitas, o ilgesys ilgas (13) • ROSS DOUTHAT. Popiežiaus drąsumas (4) • PHILIP JENKINS. Reforma evangélica (1) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (21) • PETRAS REPŠYS. Apie bičiulius grafikus (15) • RUXANDRA NICULESCU. Eilės (2) • LAIMANTAS JONUŠYS. Kas labiau meluoja? (32) • MARIUS PLEČKAITIS. Kauno psichodelika (6) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (6) • Grybai, miško uogos – Dzievo rasa (6) • ILONA JANULIENĖ. Nerecenzija, arba veisiejai (2) • VALDAS PATUMSIS. Kirminukas (3) • MICHAIL ŽVANECKIJ. Humoreskos (5) •

Kauno psichodelika

MARIUS PLEČKAITIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Agnės Kertenytės nuotrauka

Proza

Liepos vakaro saulė Vytauto prospekte bejėgiškai atsiduoda nakties tarnų intervencijai. „Maxima“ ir spragsinčios čeburekinės, autobusų ir ypač geležinkelio stotys išblykšta skaisčia gelsva. Kur ne kur aptrupėjusiomis šaligatvio plytelėmis kaukši nesuprasti beasmeniai žmonės.

Prie zebriškos pėsčiųjų perėjos pusmetrio atstumu stovi tėvas ir septynerių metų sūnus. Sprendžiant iš objektų fizionomijų ir perdėto oficialumo, nebūdingo eiliniams vakarams, šeimyniškiai veikiausiai pirmą kartą drauge žaidė biliardą, kaitinosi pirtyje ar pietavo prabangiame restorane. Krikštynos į vyrus, taip mėgstamos viduriniame sluoksnyje. Tėvas, vertinant pagal tradicines pažiūras, simpatiškas ir patikimas, tinkamas daugeliui moteriškosios lyties atstovių, tikras saugumo ir tvirtumo įsikūnijimas. Jo plaukai auksiniai, todėl judinant galvą kartu dailiai banguoja ir ševeliūra. Sūnus sumaniai aptaisytas, ant kaklo kabo per dideli tamsūs akiniai, greičiausiai tėvo. Grįžęs namo kiemo chebrai pyplys turės daug ką papasakoti. Pavyzdžiui, įnirtingais rankų gestais ore paišys, kaip taisyklingai laikyti biliardo lazdą, kaip smūgiuoti, nesuplėšant žaliosios stalo vejos. O galbūt atsidėjęs klos, kokie dideli ir atgrasūs suaugusiųjų pimpiai, ar smulkmeniškai apibūdins visus saunoje sutiktus žmones. Kieme maždaug savaitę jis bus žvaigždė, kol Kostas grįš iš Turkijos.

Staiga kažkur iš Donelaičio gatvės registrų pasigirsta ausis bombarduojantis kriokimas. Praeiviai nustėrsta ir akimirką trukdo stebėti svarbiausius įvykio dalyvius. Pratisiems garsams netylant, minia atkunta ir, matyt, supratusi, kas vyksta, grįžta prie savo neiššifruojamo kelionės algoritmo. Tik tuodu niekur nedingsta. Stovi lyg apakinti ir nepajėgia įminti užduotos mįslės.

Horizonto pakraštyje išlenda jie: trys subtilūs ir gilūs keturkojai drakonai, kerintys ir šokantys triukšmo šokį. Atrodo, net jų kvapas turi nuosavą spengsmo diapazoną. Paradoksas: drakonams artėjant, jų iš proto varantis ūžesys transformuojasi į liūliuojantį ryškiaspalvį alsavimą, globojantį ir kartu apgaulingą. Tai panašu į laukinės gamtos gaivalus, uždarytus mechaninio narvo skliautuose.

Mažojo piršteliai atleidžia tėvo ranką, ši lėtai nusvyra žemyn. Tėvas ima kūprintis. Nereikalinga aplinka išnyksta. Lieka tik šeima ir puolantieji. Dar klausimas – kas yra kas.

Žvilgsniai pagaliau susitinka. Prakeiktųjų ir šventuolių santarvė yra burbulas, ir abi pusės tai žino. Vyksta savų mantrų žongliravimas. Staiga mažasis šoka ir spjauna. Vidurinysis drakonas, matyt, būrio galva, atsako netikėtu spjūvio pagavimu ir jį nuryja. Skrajojančios uolos dingsta kažkur geležinkelio stoties išvakarėse. Gatvė prisipildo nėščiųjų.

– Taip, – atsako Tomas ir pirmąkart įkvepia. Nusivalo šlapią veidą ir praregi. Pasuka galvą ir pirmąkart įsiklauso. Suvokia. Tada atsisuka į tėvą ir nestipriai jam įspiria, kad šis atsigautų. Tomas jau kitoks. Regis, ir tėtušis tai pagauna. Todėl jam visai nesinori kilti nuo šaligatvio ir nusivalyti smakru tekančių seilių. Alvydas, Tomo tėtis, prašo parvesti jį namo. Turės daug ką papasakoti.

Visa senoji galia sukaupta vieno monumento gyslose: gyslose, kurios begėdiškai baigia nukraujuoti. Išdraskytas ir paliktas vienatvės kančiai, chronolitas, neužgyvenęs atžalų, visą gyvenimą vadovavęsis perspektyvaus gatvės meilužio amplua, dabar tyliai pūva.

Otas fon Doičlandas nepretenzingame šešėlyje stebi drakono puotą: žiūri į jo plieninius nasrus, gosliai apžiojančius auką, tartum sėdėdamas stadione „Allianz“, spragsi fotoaparatu, o bespalviu liežuvėliu vilgo išsausėjusias lūpas.

Drakono pietūs skendi jo paties keliamame triukšme. Scilė ir Charibdė bejėgės prieš amžinai beėdantįjį. Dar vienas kąsnis, dar viena pritemusi kraujosruva. Kodėl transcendentika neturi savosios Hagos? Nuo monumento žemyn į betoninę gilumą pasileidžia trapios skausmo skeveldros. Vienintelė drakono akis tingiai prisimerkia.

Otą papuošia draugija. Laisvės alėjoje panašių į poną fon Doičlandą – nors grėbk. Jau trise jie stebi drakono orgiją. Visų veiduose – ta pati liepos pavakario saulė, visi aplipę, nesuprasi – pleiskanom ar seilėm. Otas fon Doičlandas vis dirsčioja į roleksą. Kažko laukia.

Senolis nematė ir nejautė jį niokojusios baidyklės. Jam užteko savo meteoritų lietaus, sinchroniškai su dejuojančiu laiku tekėjusio į nulį. Tik praamžė jėga (ta pati, kuri lanko ir mirusiuosius) sugebėjo jį įtikinti esant virtusį nauja centro kavine.

– Matyt, laikas, matyt, laikas, – tyliai sušnibžda Otas ir suskumba pietauti. Jau šešios.

Žingsniavimas žydra marių pakrante savo netrikdoma rama lėtai, bet valingai atperka graužiančias kaltes ir grąžina Kaunui Kristaus karstą. Mergelė M. šypsosi iš savo pavėsinės, įtaisytos skriejančiame į šiaurę cepeline. Ji tuoj tuoj seks naują dar negirdėtą pasaką apie bebaimius princus ir jų neregę sesę Gertrūdą. Tai bus išdidi archajiškos tikrovės fikcija, įamžinta būsimajame pavelde kaip dviašmenio kirvio mostas.

O tai, ko jau neįmanoma sugrąžinti, tepaskęsta apšerkšnijusiose Michailo akyse; be gailesčio, lėtame ir melodingame liepos nakties ūžesy.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


169020. pleškaičiui2009-08-29 01:19
1. Antroji pastraipa buvo daug žadanti. Galėjom drąsiai tikėtis aštriai ir guviai psichologizuotos novelės apie socialinius santykius arba tiesiog gyvenimą. Nors kalba nėra įprasta šiam stiliui, lašas chaoso, pasaulyje jau ir atgyventi bebaigiančio, o be to ir saikingo - sublizga. 2. Proza nenutėkšta kaip tėškiamos prozos. Su lyriniu patepimu ir poeto sielos jautrumu ji pakylėjama į mizansceną. Gatvė prisipildo nėščiųjų. Gerbiamas autorius akivaizdžiai stato baletą. Skaitantį apima noras kartkartėm sukrutėti arba sulinguoti kaip klausantis muzikos. 3. Kas naujo šiame tekste, ką jis padaro skaitančiajam? Akivaizdu, kad šiek tiek įskaudina. Net būdamas itin susipažinęs su literatūra, kūrinio parašymo aplinkybėmis, autoriaus biografiją, net būdamas tikras, nesufalsifikuotas intelektualas, prieš šitą Daiktą esi bejėgis. Tačiau žmonėms bejėgiškumas yra nepriimtinas, dažniausiai jie išstumia jį iš sąmonės ir todėl jaučia nepaaiškinamą nerimą. Antai perskaitęs tekstą, gali netrukus ant ko nors "užvemti" be ypatingos priežasties. 4. Tačiau Kaunas ir Kauno identitetas čia gali ir turi būti atpažintas bei kada nors iškeltas į paviršių. 5. Visiškai jokių liaupsių neskiriu nei kūriniui, nei kūrinio autoriui. Nekoktu, skaityti galima, o toliau viskas priklauso nuo gero noro, ką nors sau iškilmingai išaiškinti.

169046. ivs2009-08-29 15:38
kas cia per psichodelika ir prie ko cia kaunas?

169061. pleckaitis2009-08-29 17:31
jusu rankos

169169. skulptorius :-) 2009-08-31 13:31
zinia, jei apie kauno psichodeliko, tai be patacko butinai siulau paskaitinet a.a. G.Beresneviciaus "Paruzija",..

171063. vabalas :-( 2009-09-25 12:53
jei Kaune, ta te sau būna psichodelika, kaip vienas Parko 15 senbuvis vadindavo savo daktarus psichojatrais.Europoje vistik rašytina psichEdelika. Yra tokios iliuzijos - pareidolijos, o čia gr.psyche+eidolon = dvasia + regėjimas. Yra internetas. Bet yra ir tokių, kurie neskiria obdukcijos nuo absukcijos ir rašo obstinencija vietoj abstinencijos. Lietuviai niekaip neatsikrato sovietų įdiegtos sampratos, kad abstinencija yra kankinanti priklausos būsena negaunant reikiamo psichagento (withdrawal, liet. negava, rusiškai sindrom lišenija). Abstinencija europiškai reiškia savanorišką susilaikymą nuo malonaus,įprastinio, bet pavojingo dalyko.

171064. vabalas :-( 2009-09-25 12:54
jei Kaune, tai te sau būna psichodelika, kaip vienas Parko 15 senbuvis vadindavo savo daktarus psichojatrais.Europoje vistik rašytina psichEdelika. Yra tokios iliuzijos - pareidolijos, o čia gr.psyche+eidolon = dvasia + regėjimas. Yra internetas. Bet yra ir tokių, kurie neskiria obdukcijos nuo abdukcijos ir rašo obstinencija vietoj abstinencijos. Lietuviai niekaip neatsikrato sovietų įdiegtos sampratos, kad abstinencija yra kankinanti priklausos būsena negaunant reikiamo psichagento (withdrawal, liet. negava, rusiškai sindrom lišenija). Abstinencija europiškai reiškia savanorišką susilaikymą nuo malonaus, įprastinio, bet pavojingo dalyko.

Rodoma versija 26 iš 27 
0:07:53 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba