2007 metai
Tai, už ką turiu atsakyti
Šiandien V., perskaičiusi mano 2005 metų vasario dienoraščius (skelbiamus „Š. A.“), sukritikavo skyrelį apie amazones. Girdi, netiesa: krūtį joms nupjaudavo todėl, kad tekdavo tampyti labai sunkų ginklo dėklą... Turiu pasitaisyti. O mūsų dienomis egzistuoja moterų organizacija „Amazonės“. Tai moterys, kurioms operuotas krūties auglys.
Mano galva, tai jau perkeltinė prasmė, su istorinėmis amazonėmis sunkiai siejama. Panašiai kaip kad „Plekšnė“, jungianti 150 moterų. Jos prezidentė Giedrė B. kalbėjo Karininkų ramovėje šeštadienį, minint 11-ąsias Dž. Dudajevo žūties metines.
Kodėl vyrai nesiburia į kokius nors „Centurionus“ ar „Kentaurus“?
Moterys l. jautriai reaguoja į bet kokią pastabą ar užuominą. Vyrai turėtų tai dėtis omenin. Pačios gi tuos vyrelius deda į šuns dienas... Vyrai tik juokiasi.
Dvigubos pilietybės klausimas,
kurio lietuviai niekaip neišsprendžia. Tie, kurie išvažiavo arba išvažiuoja iš Lietuvos, prarado arba praranda pilietybę.
Lietuvai labai trūksta darbininkų. Daugelio profesijų, daugely sričių. Iš kur jų bus? Atvažiuos iš Rytų, iš dar skurdesnių kraštų, svetimo mentaliteto.
Yra proga mąstyti, kad... didžiuma emigruos. Po 20 metų Lietuvoje bus visai kita populiacija, tam tikra prasme „Lietuva be lietuvių“.
Mes išties esam „tranzito kraštas“. Tie, kurie jau „prinokę“, taps europiečiais ir amerikiečiais. Gudus, ukrainiečius, kinus ir t. t. mes prusinsim ir versim vakariečiais...
Betgi? Kas tie „mes“?
Dar apie Jelcino mirtį ir jį patį
Pirmasis Rusijos prezidentas, kuris po dviejų kadencijų pasitraukė pats. Atsiprašė dėl padarytų klaidų.
M. Gorbačiovas šiandien kalbėdamas apie jį (po užuojautos velionio šeimai) pasakė, kad „Jelcinas turi Rusijai didelių nuopelnų, bet padarė ir didelių klaidų“.
Taip ir knieti paklausti: „O pats?“
Kas jų nepadarė!
Didžiulis žydintis medis
Vis dėlto tatai slyva.
Visa visutėlė balta.
Nuo galvos iki kojų...
Slyva, atleisk.
Nei šį, nei tą
Apie tave aš galvoju.
Jelcino frazės
– Imkite suvereniteto tiek, kiek prarysite! – sakė jis regionams.
Vietoj Gorbačiovo „perestroikos“ jis ėmė vartoti žodžius „demokratija“ ir „rinka“.
Apie Baltijos kraštus:
– Šių kraštų aneksija buvo niekšybė...
Beje, tas pats Jelcinas 1994 m. paskelbė karą Čečėnijai ir 1999-aisiais perdavė savo įgaliojimus enkavėdistų lyderiui V. Putinui.
Jis buvo didelis ir nesuprantamas, kaip ir jo šalis (kažkieno charakteristika).
Jelcinas nebijojo tarti rūsčių žodžių Gorbačiovui.
Jį palaužė alkoholis ir socializmo stabai. Lietuviai naudojo (politiniame žaidime) Jelcino kortą, o Jelcinas – lietuvių kortą...
Mes buvom didelių žaidimų sūkuryje.
Jelcino frazė Juozui Budraičiui (per kultūrininkų susitikimą Maskvoje):
– Kokia gera degtinė buvo Lietuvoj!
Balandžio 24, antradienis
Pasakėčių likimas
Netiesa, kad jos išnyko. Troleibuse girdėjau apie vilko ir lapės vestuves.
Susituokė, metus pragyveno, skiriasi. Teisėjas klausia (po metų):
– Kodėl gi skiriatės?
Vilkas:
– Kaip su ja gyvensi. Ji „riža“, pasileidusi, atvedė paršiuką.
Lapė:
– Netiesa, pone teisėjau. Aš auksaplaukė, temperamentinga, o paršiuką atvedžiau todėl, kad jis kasvakar grįžta girtas kaip kiaulė.
Apie sapnus
Senovės judėjų posakis: „Sapnas seka aiškintojo burną“, t. y. sapnai priklauso nuo aiškintojo. Išsipildo ne sapnas, o jo išaiška.
Antai moteris du sykius klaususi rabiną, ką reiškia sapnuoti sugriuvusią klėtį. Abu sykius rabinas sakė:
– Pagimdysi sūnų!
Taip ir buvo. Trečiąkart atėjusi nerado rabino. Jo mokiniai tą patį sapną aiškino:
– Palaidosi vyrą!
Taip ir atsitiko.
Dėl to aiškinti sapnus yra labai atsakingas, beveik šventas darbas. Geriau aiškinkitės patys, nes kiekvieno žmogaus sapnai turi individualų kodą.
Iš savo patirties galėčiau pasakyti, kad esama ir tam tikro „objektyvumo“, t. y. to, kas nepriklauso mums.
Giliau glūdinti tiesa ir tikrovė, jos apreikštys. Lyg sąmonė užbėgtų mums už akių – į priekį.
Balandžio 25, trečiadienis
Atminai
Perfrazuotas indėnų poeta: „Mano širdies titnagas (eina poilsio) tavo krūtų (svarainių) giraitėj...“
Arba tiesiog:
Mano širdies titnagas
Tavo krūtų svarainiuos.Įrėža troleibusų stotelėj)
Pradžios
Kaži kodėl šiandien, kai viskas sprogsta, virsta per kraštus (pavasarėja!), pagalvojau, kad vienas man pačiam reikšmingas eilėraštis:
Buvau į Lietuvą išėjęs,
ten paukščiai, moterys ir vėjas...
imasi iš... Prano Vaičaičio:
Ir grakščios tos šalies merginos
Ten žydi vis kuo nopuikiau...
Šalis ta Lietuva vadinas.
Bet aš – neilgai ten buvau...
Tas „buvau“ man pačiam l. reikšmingas. Prisiminiau ir tai, kad prof. Volteris Peterburge egzaminuodamas bene Būgą paklausė apie Vaičaitį: „Ar jis buvo poetas iš pašaukimo, ar iš knygų?“
Gerai, kad studiozas pataikė atsakyti:
– Iš pašaukimo!
P. S. Vaičaičio „bėda“ – jaunas mirė, nespėjo atsiskleisti. Viskas liko savotiškam gemale. Esam šiauriniai žmonės, kaip šiaurinės gėlės – šalnos viską pakanda. Stoka sužydėjimo, subrendimo, derliaus.
Kuris iš mūsų rašytojų turėjo „Boldino rudenį“?
Balandžio 26, ketvirtadienis
Apie sielą
Nuo Aristotelio laikų yra daug atsakymų tiems, kurie tvirtina, esą siela yra kažkas nežemiška, nemedžiagiška. Deja, yra daugybė kitokių atsakymų. Man patinka, kad ir Henry Millerio papilda (tegul ir poetinė!) „Ožiaragio atogrąžoje“:
„Gyvybė suspaudžiama į sėklą, kuri yra siela. Sielą turi visa kas, taip pat ir mineralai, augalai, ežerai, kalnai, uolos. Nėra nejautrių daiktų, net žemiausiame sąmonės lygmenyje.“
Galgi įdomesnės kalbos mūsų laikais apie sąmonę ir atmintį? Apie tai, kas dugne...
Erotizmai
I
Važiuoju namo.
Mano penis
Per mėnesieną
Skverbiasi į tave.
II
Ech tu, Lao Czi,
mano takas per kalnus
siauras ir ilgas,
ar neprapulsi nakties žabanguos?
I
Mano penis
Pripildys tave mėnesienos.
II
Ankstyvą rytmetį
Aš suplaksiu omletą
iš mėnulio šviesos
ir pirmų spindulių.
Ramybės zona
Jau kelintąsyk pagalvojau (gulėdamas po dideliu švitinimo gaubtu): tik čia jaučiuosi saugus...
Nors žinau: čia yra kenksminga, galbūt mirtina spindulių dozė.
Galinga savinaika, kurią pats prisišaukiau. Pirmiausia pats, paskui – įsijungė kiti, galop – visa naikinimo sistema. Tebūnie,
dass muss sein, dass muss sein!
O vis dėlto koks turi būti gyvenimas, jeigu žmogus ramus jaučiasi tik mirties glėbyje. Tegul sau žydi klevas palei upę, tešviečia jums jo karoliai.
Ir Aristofano šypsnys („Varlėse“?):
– Kas žino, gyventi ar mirti?!
Genetinis kodas
Anksčiau sakydavom, kad tai yra „kraujyje“. Žmonės, kurių proproseniai, seneliai, tėvai emigravo iš Lietuvos kaži kada. Dabar atvažiavę į Lietuvą jų vaikaičiai sako:
– Toks jausmas, kad iš čia niekad nebuvau išvykęs. Visą laiką čia gyvenau...
Tai beveik mistiška (ar mitiška).
Atsikartojimai.
Lietuviškai jau nekalba arba labai blogai kalba, o jaučia tą patį kaip ir mes.
Kaina
Neteisybė, kad ką nors kam nors Dievulis „veltui duoda“. Už svarbiausius savo gyvenimo darbus užmokėjau – artimųjų mirtimis ir siaubinga savo paties negalia.
Tai, ko nežinojau
Jeigu piktybinis auglys smegenyse, tai naudojamos (švitinti) tam tikros kaukės. Mačiau jas nešiojamas ligoninės koridoriais. Kokių 35 metų vyriškis iš Šiaulių pasakojo, kad toji kaukė uždedama ant galvos ir pritvirtinama taip, jog „galvos nepajudinsi“.
Spinduliai nukreipiami tik į reikiamą tašką.
Balandžio 27, penktadienis
Netektys
Šįryt mirė M. Rostropovičius. Maskvos onkologinėje ligoninėje. Vis primindavo turįs ir lietuviško kraujo... Lenkijoje kažkuriose kapinėse, ten, kur palaidoti jo tėvai, yra iškaltas užrašas: „Rostropovičius, Lietuvos pilietis.“
1991 m. sausio 15-ąją per koncertą Ispanijoje pasakė, kad jo orkestras atliks Bacho kūrinį Sausio 13-osios aukoms Lietuvoje atminti. Po koncerto visa salė atsistojo pagerbdama... Ir dar begalę gerų darbų padaręs. G. K., kalbėdamas apie jį, priminė, kad tai buvo genialus žmogus visose srityse.
Geldą paveldą!
Apie Ročesterio grafaitį.
Tokia smagi panelė smuklėje jam atkiša savo krūtį:
– Pasivaišinsi?
Grafaitis:
– Dėkui. Jau vakarieniavau...
Moteris iš kekšyno. Išminties pamokos:
– Jei vyriškiui labiau parūpsta moters dvasia nei jos papai, tai toks vyriškis turės bėdos.
Jos galva, vyrai per gyvenimą myli bent trejetą kartų. Skirsto pagal meilės „rūšį“:
1) kaip žinduklis (kūdikystėj),
2) viskas baigiasi vedybomis (vedybų meilė),
3) toji, kai „pauostęs moters“ užuodžia ir mirties smarvę...
Grafienė:
– Gerti gali bet kas!
Grafaitis:
– Tačiau tik nedaugelis pasiryžta gerti tiek kiek aš ir su tokiu azartu...
ATĖNAI
Lietuva internete
