ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-28 nr. 954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RAYMOND QUENEAU (1903–1976). Poezijos menui (12) • LAIMANTAS JONUŠYS. Pilkais vasaros keleliais (8) • -gk-. Sekmadienio postilė (2) • SONATA ŽALNERAVIČIŪTĖ. Tūkstantis ir vienas arabiškas motyvas (II) (5) • ROLANDAS KAUŠAS. Neužmigusiojo pastebėjimai (191) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (22) • VIDAS POŠKUS. Sala (5) • JULIUS KELERAS. Eilės (7) • JADVYGA BAJARŪNIENĖ. Goethe – klajūnas ar keleivis? (3) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Už kameros durų (4) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Muzika nenutils, tik ar nepritrūks skatikų? (14) • RIČARDAS ŠILEIKA. Penkių dienų vasaros ekspromtas (6) • Taip, taip, uzversime laiskais!! (283) • kokios nors šatėniečių kalbos apie ką nors (292) •

Penkių dienų vasaros ekspromtas

RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

Rugpjūčio apypiečio kurorto vėjūkštis suka suka ant dailės salono atlapotų durų pakabintą rankdarbį sukutį. Druskininkuose kiekvienas lenkas, rusas, žydas, vokietis ir lietuvis turi progą pusvelčiui įsigyti paveikslėlių interjerui. Gintarais apklijuotų kraštovaizdžių su vienišomis pušimis ir kriokliais, marijų, kristų, angeliukėlių ir... vešliakarčių arklių. Krautuvėlės viduje garsingai įjungtas radijo imtuvas transliuoja sekmadienio mišias. Aplink pasitūpčiodamas zuja neaukštaūgis pagyvenėlis prekijas.

Ant M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus laiptų palaimingai (gal taip pasidingoja tik iš šalies) pypkės dūmą ragauja pats Druskininkų skyriaus vadovas Darius Joneika.

– Gerai atrodai, – tariu jam.

– Jūs irgi. Bene viso miesto liežuvių plakamos šunų parodos atkakot pažiūrėti? – Dariaus lūpose įsirango vos pastebima ironijos šypsenėlė.

Ir išsyk uždegančiai kviečia vidun. O čiagi – Algimanto Švėgždos dešimties pastelių ciklas „Čiurlionio obelys“. Darbai nutapyti 1994-ųjų birželį, kai dailininkas viešėjo Lietuvoje. Lėtapėdiškai ir gyvastingai jo sukiotasi po sodelį (žemaičiai sakytų – sodnelį). Apsisukta vienoj vietoj ratu, arčiau žvilgtelėta, atsitolinta, rėpta platėlesniu vyzdžiu, paėjėta – iš dešinės, paėjėta – iš kairės. Štai pro obelų žalumą prasimuša kaimynės – medinukė Mažoji galerija ir mūrinė V. K. Jonyno galerija. Švėgždos Čiurlionio obelys šoka išmintingai ir stebėtinai jaunatviškai, nors šiandien joms jau brandžios keturios dešimtys. Tą judesio įspūdį, aišku, sukelia dailininko brūkšniuota faktūra – iš dešinės žemyn kairiop, vien tik iš dešinės žemyn kairiop. Ir svaigsta būtoji birželio atmintis. Šoka žolė, medžių šakos, šešėliai, sodelį juosianti tvora, šoka tavo ir mano čia ir dabar, čia ir vakar, čia ir ten. Ok, dinamiškoji statika! Prie šių Algimanto Švėgždos „Čiurlionio obelų“ pastelių mano virtualioji sąmonės atmintis prigretina lenkės dailininkės Elżbietos Musiał fotografijas. Jose – tos pačios baltakamienės obelys, bet jau 2008 metų vasarą. Jau antrą pavasarį kamienus vopna tepa čia kiemsargiu dirbantis kompozitorius Kęstas Bieliukas.

– Tų obelų – kelios dešimtys, nuo ankstyvų rūšių iki žieminių, – tikina Kęstas. – Obuolių prikrenta kasdien, šiandien nerinkau.

Ištiesia man Čiurlionio muziejaus kiemo dirvožemio n sluoksnyje per kasinėjimą aptiktą geležėlę – rūdžių įgraužtą durų rankenos svirtį.

– Kas čia tikro, tai šimtametės alyvos, – įsiterpia Darius Joneika.

– Mama matė velniuką. Iš debesio jis pavirto, – įtikinamai dėsto keturmetis vaikytis, išsitiesęs šalia mamos ant žaliai dažyto suolo tame pačiame Čiurlionio muziejaus sodelyje.

Vilniaus alėjos pėsčiųjų zonoje, priešais suvisam apleistą pramogų centrą „Galia“, du žydu ant riestasuolio oriai lošia šachmatais. Šalia stovintysis baltakelnis, akivaizdu, arbitras. Buvusiame garsiame Karolio Dineikos sveikatingumo parke šlaistosi, manytina, savivaldybės žoliapjoviai. Po atokesniu krūmu paslikai tysą vyrutėliai, matyt, neišlaikę pakaitrės saulės impulsų. Aplink vien prarasties ir nerūpesčio ženklai. O pačiame miesto centre bandeles kepančioje krautuvėlėje – kaži koks įtartinas dūzgesys ir gyvasties padaugėjimas. Jaunutėlė mergaitėlė, apsupta draugingos publikos, mosteli peiliu – iškilmingai perrėžia bandelę. Tai, supraskit, savotiškas juostelės perkirpimas. Šviesiasuknės panelės vardas Silvija Savukynaitė. O čia atidaroma jos pirmoji fotografijų parodėlė. Todėl kartu suinteresuotieji asmenys – Druskininkų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas Bronius Krakevičius, dailininkas Alfonsas Šuliauskas, fotografas Rimantas Kvaraciejus.

Vakarop nutirpstančią dieną išlydi Vilniaus alėja pirmyn atgal plaukiojantys čionykščiai ir atvykėliai pėstieji. Jie neišvengiamai (nes nevalingai) stabteli ir prisišvartuoja prie galerijos „Sofa“ muzikuojančio ketvertuko uoste. O, su visais atostogaujantis Viešpatie, sakyk, kas nestabtelės išgirdęs Santaną ar bitlus? Apščiūva pusvalandžiui, valandai ar pusantros vyrai ir moterys ir moterys su mažyliais. Keturmetis Nojus šoka kaip moka, podraug su juo dailės mokytojas Andrius. Žiū, užsižiebia ir miesto šviesos. Cakt cakt centai ir litai į gitaros dėkle įkurtą skrybėlę. Blykst blykst fotoaparatėliai. Kažkas taip bando išsaugoti tą jaukią ir jaudulingą būseną. Tačiau, sakau, regis, tik sau, iš šių pastangų nieko neišeis, nieko neliks. Todėl tereikia kvėpuoti ir gerti tą, ką muzikuoja Saulius Vilpišauskas, Valdas Meškerys, Kęstas Bočys ir Ričardas Meškerys. Tai, pasak K. Bočio, tiesiog vasaros ekspromtas. Be jokių pretenzijų suklijuoti naują grupę, be jokių ketinimų kaip nors save įvardyti.

Prie Ignaco Fonbergo gatvės užmarinuotą statybvietę juosiančios medžio plokščių tvoros maga nusifotografuoti. Draugystė garantuota: raudonpilvės taškuotos katės, geltonuodegiai tingūs katinai, mėlynkailiai išdykę šunėkai ir žaliaakės šunaitytės apuostys, aplaižys ir prišnekės visokių sentencijų. Ne bet kokių, kas ant ūsų pakliūva, o paties šatėniškio Andriaus Šiušos sizigijų. Kas gi kitas galėjo sumanyti ir nutapyti šiuos visų Druskininkų senamiesčio keturkojų augintinių sąskrydžio įvykius! Žinoma, tik Andrius Mosiejus, įvairiausių šaunių idėjų ir meno vyksmų autorius, podraug su savo dailės studijos mokiniais. Išsyk smagiau užsukti papietauti „Senajan Nemunan“ ar žengtelėti paštan, kad išsiųstum atvirlaiškį Vigmantui Butkui į Šiaulių miestą.

– Gal Andrius nepareikalaus honoraro už jo tekstų naują paskelbimą? – retoriškai klustelėja Andrius.

Medžio meistras Antanas Česnulis savojoj Naujasodėj dirbina naują kūrinį – girinį. Ant barzdočiaus peties jau regima kankorėžį pastvėrusi voverė, delne krūpštinėja ežiukėlis. Netūlas merkinietis spėjo išvysti savo miestelyje pastatytą Antano koplytstulpį, o drožėjas jau paguldęs ir prapjovęs ąžuolą naujam kryžiui. Kiemo malūno ekspozicijoje žiū išplėtęs vyzdžius – ant galvos stovintis fotografas, kojomis spaudžiąs fotoaparato užraktą. Sufleris pašnibžda, kad tai Gintaras Žilys, Gardino gatvės gyventojas, meno žmogus. Pasirodo, jokia tai ne išmonė. Gintaras, švęsdamas savo šešiasdešimt septintąjį gimtadienį, ant galvos išstovėjo aštuonias minutes ir šitaip sudainavo keturias savo mėgstamas dainas. Bet, negana to, po kelių dienų pagerino savo rekordą – aukštyn kojom išbuvo devynias minutes ir penkiasdešimt aštuonias sekundes, dainuodamas jau penkis kūrinius.

Po visą smulkiąją vabzdiją prigirdžiusios ketvirtadienio liūties stiprių srovių meistras Stasys Karaliūnas atvilko Mažojon galerijon maišelioką alyvinių obuolių. Tuo metu tapytojo Galiaus Kličiaus herojai plaukė luoteliais nežinomom kryptim, egzistenciškai rymojo prie rašalo stiklinės, uostė pamerktas bevardes gėles, moterys nesikalbėjo su vyrais, vyrai suko akis šonan. Galius – kino ir teatro dailininkas, scenografas.

– Ligi šiolei vis stigo laiko prieiti prie molberto ir paimti teptuką, – lyg teisindamasis tarsteli autorius. Rankoje sukiodamas ką tik gautą žydinčią saulėgrąžą. Menotyrininkė Vida Mažrimienė tapytojui negailėjo pagyrų ir komplimentų. Kalendorius nežinia dėl kokių priežasčių skelbė Tarptautinę kairiarankių dieną.

Po parodos pradžios sambrūzdžio nusistovėjusioje vakaro prieblandoje kažkas krebždelėjo. Vyro dantim atkastą, galerijos vidury pamestą duonos pusriekėlę jau ragavo vaizduotės sukurta peliukėlė. O po Druskininkų autobusų stotį – nuo kampo prie kampo – kuisnojo niekieno beveislis kiemsargėlis.


Druskininkų „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos kabineto fragmentas rugpjūčio 10-ąją


O po to vakaro kavos sugalvota eiti į „Violetą“


Dailininkui Andriui Mosiejui vasaros atostogų metas tinkamas kūrybai

Autoriaus nuotraukos

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


169245. mie2009-09-02 10:57
kaip visuomet prikaisiota pavardziu. is visu pazistu tik svegzda.

169406. jona.> mie2009-09-04 14:19
Kodėl be šatėniškių "stubos" niekur neišeinate? Vis paieškau Jūsų "šmaikštukų", bet...

169411. mie - jonai2009-09-04 15:16
o kur jus ieskote?

169494. jona2009-09-06 11:39
Jau atradau...

169502. mie2009-09-06 12:55
kur?

Rodoma versija 29 iš 30 
0:07:10 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba