ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-28 nr. 954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RAYMOND QUENEAU (1903–1976). Poezijos menui (12) • LAIMANTAS JONUŠYS. Pilkais vasaros keleliais (8) • -gk-. Sekmadienio postilė (2) • SONATA ŽALNERAVIČIŪTĖ. Tūkstantis ir vienas arabiškas motyvas (II) (5) • ROLANDAS KAUŠAS. Neužmigusiojo pastebėjimai (191) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (22) • VIDAS POŠKUS. Sala (5) • JULIUS KELERAS. Eilės (7) • JADVYGA BAJARŪNIENĖ. Goethe – klajūnas ar keleivis? (3) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Už kameros durų (4) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Muzika nenutils, tik ar nepritrūks skatikų? (14) • RIČARDAS ŠILEIKA. Penkių dienų vasaros ekspromtas (6) • Taip, taip, uzversime laiskais!! (283) • kokios nors šatėniečių kalbos apie ką nors (292) •

Eilės

JULIUS KELERAS

[skaityti komentarus]





                debesio šešėlis

                debesio šešėlis priklauso nuo apšvietimo,
                nuo šilumos tavo pirštuose, ir jei kada
                nors matei jūrą, tau nereikės ilgai pasakot,
                kas yra plunksniniai vasaros debesys

                debesio šešėlis nepriklauso peizažui, o vinilo
                grioveliui, krūties apskritimui, tavo judesiui
                žolėje perverčiant knygos puslapį, albumui,
                kur tvarkingai, beveik amžinam įklijuoti mirę

                debesio šešėlis nepriklauso nuo apšvietimo,
                nuo metų laikų, nuo tavo sruogų, apkritusių
                veidą, nuo šerkšno, gaudančio tavo pirštus,
                nei nuo ašaros, tyliai ieškančios nosinėj kapo

                debesio šešėlis gali taip ir likti po langu kaip
                bespalvis sviedinukas ar keistas nebeatpažįstamas
                žaislas, akinių rėmas ar sąsiuvinio skiautė,
                kurioj tu mokeis pasirašyti už save



                rugiagėlė

                eilėraštis yra ugnies atplaiša, mažytė
                nelaimė, iš kurios negali išsigelbėt,
                kartais Dievo ranka, pasiekusi popieriaus
                lapą, o kartais pirštas mažasis tavo,
                rodantis bučiniui vietą

                pripažįstu, eilėraštis gali nemokėti
                plaukti, tačiau begėdiškai kvepėti mėtom,
                gali taip ir palikti tyražvilgsniu, pilnu
                ilgesio paaugliu, amžinai vėluojančiu
                į privalomas diktatoriaus pamokas

                eilėraščio kraštinių suma niekada nėra
                niekam lygi, niekada jis nespėja grįžti
                kartu su kitais, su kitom – su visais jo
                nepamatysi, nors vėliau paaiškės –
                jo ašaros ir neuždegtos degė kaip spiritas

                eilėraštis niekada neateina laiku,
                kelis tūkstančius valandų jo reikia laukti
                kaip sugedusio lifto į dar nežinomą
                prarają, į bangų neskalaujamą krantą,
                kur staiga ima ir užsiplieskia rugiagėlė



                kur jų jau nėra

                žiūrėti iš bokšto į Vilniaus Kalvarijas,
                į malkų kapotojus,
                laukiančius darbo prie Rotušės

                į elgetas,
                gatvių prekeivius,
                žvejus, Neryje graibštais gaudančius žuvį

                vandens nešėjas vėjo plaikstomais
                margais vasariniais sijonais,
                atgalia ranka braukiančias prakaito srovę

                užuosti alyvų kvapą priemiesčiuos,
                justi ritmingą upės kvėpavimą, lango rėme
                ne mažiau ritmingai kvėpuojant žindyvei

                čia ir likti,
                čia ir likti –
                kur jų jau nėra





                iš vaikų namų


                1.

                skustom galvom,
                skustom galvom
                nerangiai vorele

                kniumbančiais šešėliais,
                šešėliais trumpesniais
                už kalinių rūbus

                šešėliais suaugusių,
                skolintais, padėvėtais
                šešėliais

                šešėliais, kuriems
                neleista,
                neleista ieškot išeities

                nerangiai vorele
                skustom galvom
                linkui kalno


                2.

                tau jų dar negaila,
                tau jų dar
                negaila

                nesupranti dar –
                netrukus vienas
                jų būsi

                nesupranti –
                namas ant kalno,
                jo nebėra

                kitaip, bet vis tiek
                vorele mes, nors regis –
                po vieną

                kitaip, bet vis tiek –
                žvilgsniai mus trikdo tų,
                kurie turi namus

                mes lipam į kalną pas namą,
                kurio nebėra, pas kalną,
                kurio nebėra

                vorele kaip nerangūs vorai
                medžio verandose
                medinėmis kojomis

                girgždančiais laiptais –
                iš pirmo – į antrą
                iš antro – į pirmą

                ir taip be atokvėpio,
                kol
                nuskus galvas

                vorele
                ir link
                kalno



                pažadas

                nusiplauti kojas,
                lėtai įlipti į lovą
                ir susapnuoti angelą

                angelą suodiną,
                angelą rašaluotą,
                angelą pabalusiom lūpom

                paskui nupraust jį sniegu,
                suteikti jam vardą, aišku,
                išgavus pažadą

                kad daugiau niekada
                nemiegos
                po tiltu


Gvido Latako piešiniai

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


169238. nerka2009-09-02 09:36
keleras jaus seniai rašo šviežiau, įdomiau, geriau už pripažintus jo kartos "genijus", tik niekas to nepastebi.

169240. il :-) 2009-09-02 10:16
nuostabios eilės.

169304. sofija2009-09-02 18:19
o as sedziu valakampiuose ant sofkos, ziurau, kaip Shpokas spardo su draugeliais fule ir dar gal eisiu i kioska paieskoti "Sex Motor" zhurnalo, jeigu uzteks pinigu is tu "Kriushono" butelku, rastu ---na, tu N., zinai

169447. ieuhuewu2009-09-05 14:21
"Debesio šešėlis" ir "Rugiagėlė" nustebino ir sužavėjo, seniai buvau skaitęs tokių gerų Kelero tekstų. Džiaugiuosi.

169548. Dar vienos akys :-) 2009-09-07 14:49
Du parašai Vienas - rašalu: Istoriškai. Kitas - Žodžiu Antspauduotas Prieš Tūkstantį dienų. Įstatymų (pirminių) Nezinojimas - Beprasmybių prarajon Paslaugiai traukia.. Ar parašas Atsakingas Už tūkstančius Akių, Kurios Visaip jį Perskaito?

169549. Dar vienos akys :-) 2009-09-07 14:55
Hm.. Bandziau eiliuotai, išėjo - kaip visada.

169598. - - - -2009-09-08 12:14
Visai gerai išėjo - net tris kartus perskaičiau, kad "daeitų". Atrodo, kad taip...

Rodoma versija 28 iš 29 
0:07:02 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba