ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-08-28 nr. 954

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RAYMOND QUENEAU (1903–1976). Poezijos menui (12) • LAIMANTAS JONUŠYS. Pilkais vasaros keleliais (8) • -gk-. Sekmadienio postilė (2) • SONATA ŽALNERAVIČIŪTĖ. Tūkstantis ir vienas arabiškas motyvas (II) (5) • ROLANDAS KAUŠAS. Neužmigusiojo pastebėjimai (191) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (22) • VIDAS POŠKUS. Sala (5) • JULIUS KELERAS. Eilės (7) • JADVYGA BAJARŪNIENĖ. Goethe – klajūnas ar keleivis? (3) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Už kameros durų (4) • RIMANTAS ŽILEVIČIUS. Muzika nenutils, tik ar nepritrūks skatikų? (14) • RIČARDAS ŠILEIKA. Penkių dienų vasaros ekspromtas (6) • Taip, taip, uzversime laiskais!! (283) • kokios nors šatėniečių kalbos apie ką nors (292) •

Skruzdėlė ir vertikalė

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]


2007 metai


Vienuoliai ir policija


Prisikaušęs vienuoliukas šlapinasi tamsoje, tuo metu konsteblis, išpūtęs akis ir sutrikęs, konstatuoja:
– Jūs šlapinatės man ant batų!
Vienuolis:
– Taip. Todėl, kad jūs mūsų valstybės sargai, o mes šios valstybės grietinėlė...
Dar kartą – kekšyno išmintis:
– Gyvenime vyrui būtinai iškyla didis pasirinkimas: by...is ar smegenys...

Iš Izaijo


Jis paniekintas ir atstumtas. Širdgėlos pilnas. Žmonės nuo jo slepia savo veidus...

Svarstyklės


Būna dienų, kai žmogus aiškiai suvokia – gyvenime per sunku. Mirties lėkštelė nusveria... Ten lengviau, ramiau. Ir jokios mirties baimės. Palaimos svarstyklės!
Balsas (iš lapų):
– Daugiau nekreipsiu į tave jokio dėmesio. Pasmerkiu tave iki tavo gyvenimo pabaigos būti tik pačiu savimi...
(Tyla ir paukščių čiulbesys.)

Protas ir tikėjimas


Tie, kurių protas stipresnis nei tikėjimas, gyvena „be Dievo“.
Taip tikėjimo klausimas buvo sprendžiamas jau XVII a.
Pabaigoje – sifilio nugraužta nosimi (vietoj jos – sidabrinė juostelė) Ročesterio grafas:
– Duokite man butelį vyno. Išlaksiu ir tėkšiu jį į tuščią pasaulį. Įsikarsiu į kryžių, išlupsiu vinis iš Nukryžiuotojo delnų ir įsmeigsiu jas į savo delnus. Žiūriu į smeigtuko galvutę ir matau ten šokančius angelus. Ar dabar aš jums patinku? Įtikėjęs ištvirkėlis.
(Johnas Wilmotas, skandalingasis anglų poetas ir dramaturgas.)

Mintys –


apie laiką, kai buvau išgrūstas į Šiaurę, šaltą vasarą – pažiūrėt ir papasakot apie žmones. Kas gi čia dėjosi iš tikrųjų? Ką mačiau? Kokias moteris sutikau prie purpuro upių?

Skolintos knygos


Pats skolinu ir iš kitų skolinuosi, bet kartais – gryna bėda!
Pavyzdžiui, aprūkytos, prastu tabaku pradvisusios... Šiandien vieną tokią laikiau savo rankelėse.
        Verlaine
        Poesie
        Testo francese a fronte
Paraleliniai prancūziški ir itališki tekstai. Laimė, radau kaži kokių „senovinių“ kvepalų. Nupurškiau, o atrodė nelyginant iš rūkalių pragaro ištraukta...

Augalinė erotika


Regis, kad jau buvau rašęs. Be reikalo kartojuos.
        Slyva visa balta
        nuo galvos iki kojų...
        Aš apie ją galvoju
        nei šį, nei tą!

Iš kukliųjų pasiaiškinimų


Gyvenau tiktai tam, kad paryškinčiau tai, kas dedasi aplinkui. Muzika, poezija, tapyba... Yra tam, kad tikrovė būtų paryškinta.

Vakaro tema



Rostropovičius, grojantis Bachą ant sugriautos Berlyno sienos...

Balandžio 28, šeštadienis


Dedikacija

        Ateis juoda naktis ir šalnos,
        Ir užsiskleis žiedai gėlių,
        O prieš mane didžiulis kalnas,
        Kurio nustumti negaliu.


Prisiminimai


2005-ųjų vasara, nežmoniški karščiai ir aš – kritinėjantis nuo savo nežmoniško kraujospūdžio. Naktinis galvos susitrenkimas rugpjūtį, kai negalėjau prisišaukti jokios pagalbos, o kraujas abejingai teškeno į tarpdury patiestus laikraščius. Galop atsirado mūsų buvę kaimynai iš Justiniškių – Elytė ir Stepas Žiupsniai. Jie ir nuvežė mane į Lazdynų traumatologinį...
Grįžau susiūta galva, visas apibintuotas. Kaži koks džiugulys buvo apėmęs mane: „Daugiau nebereikės čia valkiotis! Galop – galas!“
Lengvybė neapsakoma.
Šiurpioji vasara.

Balandžio 29, sekmadienis


Su Pauliu Verlaine’u


Šiandien galop įsidrąsinau ir išverčiau du eilėraščius iš „Sagesse“ („Išmintis“): „O mano Dieve, tu mane sužeidęs“ ir pirmąjį sonetą.
Įdomiausia, kad devintasis sonetas čia tik iš vienos eilutės.
Atrodo taip:
        IX
        Pauvre āme, c’est cela!

Vokiečiai verčia:
        Arme Seele, so ists gut!


        O vargše siela, taip yra!
Bijau, kad ankstyvuosius jo poezijos vertimus teks versti iš naujo. Nepasitikiu ir tiek.
Šiaip jau – kruvinas darbelis... Ir tiek daug!

Balandžio 30, pirmadienis

        Paskutinioji iš šiltų dienų.
        Miežis akyje... Kas per velnias?

Iš „Leitmotyvų“

        O kūnai išjautrėję,
        O sielos jau numirę.
        Ir niekam jau nerūpi,
        Kur moterys, kur vyrai.

        Ir niekas nepaklausia:
        „Gyvi jūs ar numirę?“

To paties krašto



Lietuvos televizija švenčia savo 50-metį. Taigi – pirmieji metai buvo 1957-ieji... Viena iš pranešėjų Gražina Bigelytė, regis, Juozo A. kurso lituanistė. Mes, vaikigaliai, žinojom, kad gimusi anapus Snaigyno ežero.
Dabar, po daugelio metų, sako:
– Vaikai pakankamai dideli, vyras apspardytas...
Liežuvį visad gerą turėjo, kaip kad ir daugelis iš čia išėjusių.

Lietuviai apie save (patys)



Šalis, kur žaidžiamas krepšinis ir garbinamas kiaušinis...

Idealaus kičo metas

        Puokštę rožių raudonųjų
        Tau, brangioji, dovanoju,
        Puokštė rožių raudonų
        Tegul šnera prie namų.

Filologijos pabaiga?



Meteorologija (žmonių)

Pavasariniai atšalimai būna:
1) kai ievos žydi,
2) kai ąžuolai sprogsta.
Kodėl taip yra? Dievai žino!

M. Bulgakovas apie žmones


(„Meistras ir Margarita“)


– Žmonės kaip žmonės. Paprasti žmonės. Tik juos sugadino klausimas apie butą...

Gegužės 2, trečiadienis


Aušta prie upės


Andai Sibire mačiau upes, grįstas įstrigusiais sieliais... Lietuvoje daug upių grįstos... vodkos buteliais.

Kiek kaprizų!


Praeitais metais Vyriausybės parengtas įstatymas dėl turto grąžinimo žydų religinei bendruomenei nepatiko dėl ten vartojamo žodžio „judėjai“... Šiemet Šarūnas M. visų žydų bendruomenių pasmerktas dėl to, kad Šabtajų K. pavadino žydu. Suprask, žmogau, kur ir kada gali įžeisti žmones!
Uždaryta lietuvių bažnyčia Manhatane, nepadėjo net kreipimaisi į Šv. Tėvą. Vakar į maldos namus atėję tikintieji rado supakuotą visą sienų puošybą...
Renovacijai nereikėjo nė 100 000 dolerių...
Tatai pasaulis, kuriame žmogus pradeda pasimesti. Keisčiausia, kad visi apeliuoja į teisingumą, Dievą etc.

Gegužės 3, ketvirtadienis


Talino paminklas „išvaduotojui“


Per visus neramumus galop pasauliui paaiškėjo, kad paminklas rusų kariui Taline yra nemaža klastotė. Mat tie 12 karių, kurie buvo palaidoti paminklo žemėje, krito ne kovoje su naciais, o... trys dienos po to, kai hitlerininkai jau buvo palikę miestą. Tada (panašiai kaip ir Vilniuje, ir kitur) Taline patys estų nepriklausomybininkai susirėmė su sovietais. Aišku, kad jėgos buvo nelygios.
Visa istorija yra didesnės ar mažesnės klastotės, priklausomai nuo to, kas „valdžioje“. Tiesa, nepaneigsi, kad ilgainiui ir daug tiesos išeina į viršų. Gal čia šiokia tokia paguoda? Skeptikas iš karto tarstels:
– O man kas iš to?
Užauga naujos kartos, ir tėvų tiesa mažai kam berūpi. Jiems reikia spręsti savo gyvenimo lygtis.
Mirkite su savo tiesomis!

Žemaitis apie būgnus


Rodo, ką iš ko ir kaip daro. Būgnus, žinoma, iš odos. Ta proga juokauja:
– Visiems sakau: geriausia oda tai uošvienės... O Afrikoj išties rasti seni būgnai iš žmogaus odos. Taip išvarydavę į dausas dvasią...

Gegužės 4, penktadienis


Išnykę daiktai


Šįryt perskaičiau apie... spjaudykles! Ką mes apie jas žinome? Pasirodo, būta labai puošnių. Pavyzdžiui, žalvarinių.
Pažinojau žmogų, kuris buvo išsaugojęs caro laikų spjaudyklę. Didžiavosi.
Užrašiau tik todėl, kad patvirtinčiau buitinių (ir estetinių!) įpročių sąlygiškumą.

Citatos


„Arba kas atsitinka, arba ne, štai ir viskas. Nieko neįmanoma pasiekti per prakaitą ir kovą. Kone viskas, ką vadiname gyvenimu, yra tiesiog nemiga, kančia, nes mes praradome įprotį užmigti“ (Henry Milleris, „Ožiaragio atogrąža“).
Kitados šią knygą vertė (ir padovanojo!) mano miręs bičiulis A. D.
Antrą kartą skaitydamas ją ligoninės koridoriuj, prisiminiau vietą, kur personažas svajoja, kaip gera būtų... nieko neveikti, o gauti viską! Tiesiog pasiimti...
Pagalvojau, kad socializmo (ar komunizmo) žmonės pasąmoniškai buvo vedami šios idėjos.
Pasakos užprogramuoti.
Tiesą sakant, „komunizmo rytojus“ skamba kaip „rojus“... Kas nenorės jame pagyventi?
F. Dostojevskis dar XIX amžiuje nuvainikavo šią iliuziją („Demonuose“), betgi – kas jo klausė?
„Nemokamų vietų nebūna“, – išgirdome tik nepriklausomybę atgavę.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


169209. GP2009-09-01 17:09
Gyvenime vyrui būtinai iškyla didis pasirinkimas. Įžvalgiai parašyta, nes jau senai pasakyta: "išmintis niekad neis į piktavalę sielą nei gyvens nuodėmės pavergtame kūne"(Išm 1,4).

169247. To GP2009-09-02 10:57
O ką Jūs laikote nuodėme? Kas tai yra - "nuodėmės pavergtas kūnas"?

169289. GP2009-09-02 16:20
Neapgalvoti sprendimai, veiksmai be atsakomybės tampa įpročiu ir mus pavergia. Neretai tai nuveda į dvasinę ir psichologinę mirtį; šitaip tampant blogio vergais. Šiandieniniame pasaulyje, kur dažnai vartojami sušvelninti (atseit korektiški) apibrėžimai, nesakoma vergovė, sakoma priklausomybė. Taip mažiau baidoma nuo blogio ir kartu veikia kaip anestezija. Paprasčiausiais nuodėmės pavergto kūno ir sielos pavyzdžiais gali būti narkomanija, rūkymas, alkoholizmas, azartiniai lošimai, pirkimų manija, kleptomanija, pytis, kerštas ir t.t. Žmogus gal ir norėtų to atsisakyti, tačiau pavergtas kūnas neleidžia. Kai kas gali sakyti: „aš laisvas ir darau kaip noriu“. Tačiau laisvė yra tuomet, kai gali ką nori ir daryti ir nedaryti. O priklausomybių atveju taip nėra. Poeto posakyje buvo minima lytis. Gali pavergti ir ji. Pavyzdys – pedofilija ir kt. Šiandieną jau yra klinikos gydančios nuo įvairių priklausomybių, taip pat ir nuo priklausomybės seksui. Dėl nuodėmės sąvokos. Jeigu sutiksime, kad žmogus yra dvasinė būtybė, tuomet ji turi būti laisva, nes pagrindinis dvasios bruožas yra laisvė ir tiesa. Visa, kas varžo tokią laisvę ir kas prieštarauja tiesai yra nuodėmė. Šiandieniniam žmogui yra sunku tai suprasti, nes galioja objektyvios tiesos panaikinimas, moralinis reliatyvumas, skirtumo tarp gėrio ir blogio ištrynimas. Čia pabandžiau apsieiti be Dievo ir Bažnyčios Įsakymų, kuriu pagrindu būtų lengviau tai paaiškinti. Tačiau tai tiktų tik tikinčiajam.

169291. katė2009-09-02 16:38
Yra ir daugiau priklausomybių, pvz., valgymas, kvėpavimas, miegas... Tai, ką vardijate, labiau tiktų pavadinti įpročiu.

169292. GP2009-09-02 16:42
Valgymas, kvėpavimas, miegas nėra priklausomybės. Tai sąlygos materialiam kūnui egzstuoti, tarp kitko bendros ir gyvūnų kūnams. Priklausomybė yra tai, be ko galima gyventi.

169310. 000m. :-) 2009-09-02 19:35
Labiausiai šiais laikais paplitusi nuodėmė - įtarinėjimas... gal ši nuodėmė ir nemirtina, bet dažnai pakeičia žmonių likimus ir labai skaudina...

169373. >moralizuojanciam "shventeivai"2009-09-03 20:15
Zmogus gimsta is nuodemes ir gimes jau yra nuodemingas. Nuodeme yra neatskiriama gyvenimo dalis. Visa zmogiskoji kultura paremta nuodeme. Nenukirtes medzio, neparasysi knygos ir t.t.Visos kitos kalbos apie nenuodeminguma tera pliurpalai.

169388. GP (moralizuojantis)2009-09-04 10:10
Jūs teisus, sakydamas, jog gimstama iš nuodėmės. Kas gimė iš kūno ir yra kūnas.Tačiau matomai nesate girdėjęs apie atgimimą iš Dvasios. Abejotinas teiginys, jog VISA žmogiškoji kultūra paremta nuodėme. Greičiausiai nematėte kitokios. Tai nėra moralizavimas, tai yra asmeninis požiūris į gyvenimo prasmę, kurį, manau, turite ir jūs. Mums duota pasirinkimo laisvė tarp blogio ir gėrio ir kartu patariama rinktis gėrį. Kartais mėgstama blogio pasirinkimą teisinti nežinojimu (tada kodėl daromas slapčia) arba sakymu jog tai reliatyvūs dalykai (tačiau mažai pas ką sąžinė yra pilnai užgęsusi). Suprantu, jog tokios pažiūros iškrenta iš ŠA komentarų konteksto, tačiau juk labai garsiai skelbiama apie pažiūrų laisvę, ar tai galioja tik tiems atvejamss kuomet pažiūros tokios pat, kaip tai skelbiančių. O be to, manau, tai kiek pagyvina vienodoką komentarų lauką. O kai kam gal netgi pagerina kraujo apytaką.

169389. Pritariu2009-09-04 10:21
Pritariu 169373. Bet ko geismas yra prigimtinė duotybė, o tramdyti troškimus - tai kovoti su pačiu savimi, sprausti save į rėmus. Iš to niekada nieko gera neišeina. Paprastai ko sau labai draudi, to ir ypatingai sieki. Prasideda "nutrūkusios grandinės" maratonas: nutrūksti-užriši, nutrūksti-užriši...

169390. mie2009-09-04 10:23
va man lygiai taip su nevalgymu po septyniu vakaro. bet kiekviena karta pasakau, kad vel galima pasizadeti is naujo.

169392. To GP2009-09-04 10:33
Krikščionių religija skelbia daug nesąmonių, viena iš jų - gimties nuodėmė. Jei gamta šią "nuodėmę" nepripažintų, nieko gyva Žemėje neliktų. Dauginimasis - stipriausias iš instinktų, o dar ir malonus procesas. Gamta gudri, ji numato malonumą ten, kur esminga, būtina. Ne Dievas sumanė seksualinį pasitenkinimą, turbūt. Žmonės prikūrė idiotiškų moralės normų, pirmiausiai dėl turtinių interesų. Turtinė teisė atsiranda su šeimos institucija, o visie tie "nesvetimauk" - šauksmas tyruose.

169393. To mie2009-09-04 10:46
O jei nesižadėtumėt, jei taip nesusitelktumėt ties mintimi, kad po 7 val. vakaro negalima valgyti, tai ir pamiršumėte apie vakarinį alkį. Visos dietos ir askezės nieko vertos vien todėl, kad sąmonė, užfiksavusi draudimą, tuo pat metu ima veikti priešingai, suteikdama atsipalaidavimo nuo draudimo galimybę. Mūsų pasąmonei būdinga kai ką žinoti - iš to randasi viltis. Gyvybei palaikyti reikia maisto, tad pasąmonė badaujančiam nuolat primins apie valgį. Dietininko kova su dieta prasideda galvoje anksčiau, nei jis ima save riboti. Jei pasakysite sau: "velniop, man viskas galima", pasirodys, kad "to visko" jums nė nereikia, nesinori.

169394. mie2009-09-04 10:49
pabandysiu sivakar pamirsti, nors, zinau, bus sunkoka. manau, kad lemiama itaka turi ir motyvas. o motyvas "lieknesne - sveikesne" gana miglotas, kol liga neprispaudzia.

169395. katė2009-09-04 11:11
Nuodėmė visada saldi. Antraip nusidėtume tik prievartaujami. Bet ši sąvoka atsirado kartu su socializacija, įspraudusia ir vis dar tebespraudžiančia žmogų į rėmus. Suformuluotas lyg ir kilnus tikslas – apsaugoti žmogų. Bet ar tikrai jis saugesnis?

169402. Balys2009-09-04 12:58
Mus vienija viena svajonė - saugiai maitintis ir daugintis, o visa kita tik išvedžiojimai.

169403. katė2009-09-04 13:13
Taigi, nors dauginimosi ir maitinimosi rezultatų kratomės. Tiesa, dabar dauginimasis tapo sekso metafora. bet seksas irgi duoda nepageidaujamų rezultatų.

169409. Hm-Katei2009-09-04 15:09
jei gali, paaiškink, kokių nepageidaujamų rezultatų duoda seksas?

169413. katė2009-09-04 15:18
Jei rezultatai būtų tik geri, nebūtų tokių terminų kaip saugus ir nesaugus.

169419. Hmui2009-09-04 16:45
pasidomėk Aids.

169474. Man patinka2009-09-05 23:28
Balys. Visada tikslus komentarai.

169477. kai rūpi2009-09-06 00:24
tik saugiai maitintis ir daugintis, komentarai (ir visas gyvenimas) negali būti netikslūs. Ar ne taip?

169496. Hmas2009-09-06 11:48
AIDS yra palaido seksualinio gyvenimo padarinys. Klausiau, kokių nepageidaujamų rezultatų duoda seksas, turėdamas galvoje mylėjimąsi su savo moterim (ar savo vyru moters atveju). Seksas suteikia daug malonių išgyvenimų, kaskart iš naujo suartina porą ir t.t. Poreikis mylėtis yra net stipresnis už poreikį pasimaitinti, atsigerti.

Rodoma versija 29 iš 30 
0:07:00 Jan 17, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba