ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-11-12 nr. 772

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (23) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sutemose (112) • GEOFFREY WHEATCROFT. Ne tokia jau nuoširdi santarvėLAIMANTAS JONUŠYS. Bookerio premija – Johnui Banville’ui (18) • DAINIUS RAZAUSKAS. Šiaurės Atėnų tremtinė viduramžių Romoje (1) • SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (17) • VYTAUTAS STRAIŽYS. LietusPETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros (1) • DŽUNA (3) • JŪRATĖ BARANOVA. Skaitymo malonumas (1) • JOHN WALSH. Keisti ir nuostabūs įvairių pasaulio kalbų žodžiai (2) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestasVIDAS POŠKUS. Fortai (1) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Lietuvą užplūdo čimčiakai žudikaiLAURA LAURUŠAITĖ. Knygų šventė RygojeIRENA SKOMSKIENĖ. Pietų vartai?VLADIMIR ŠINKARIOV. Tenai atgalLaiško faksimilė (1) • LAIŠKAI (213) •

DŽUNA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autorės piešinys

    DŽUNA DAVITAŠVILI gimė 1949 m. Krasnodaro krašte, motina – Kubanės kazokė, tėvas – kilęs iš Irano, prosenelė buvo žymi to krašto žiniuonė.
    Džuna mokėsi Rostove, pagal paskyrimą pateko į Tbilisį, ištekėjo už Ševardnadzės referento Davitašvilio, pagimdė sūnų Vacho. Vėliau išvyko į Maskvą, turėdama gydančią rankų galią padarė stulbinančią karjerą. Vienu metu gydė net L. Brežnevą. Turi daugybę titulų ir regalijų.
    Džunos vardu pavadinta žvaigždė Šaulio žvaigždyne – už taikos stiprinimą pasaulyje.



Iš ciklo "Asirija mana"


        Širdies atmintie, kartų atmintie,
        seniai prabėgusių laikų
            ir praėjusių gyvenimų,
        tu man tampi – Likimu;
        manyje tu kvėpuoji, –
        aš gyvenu tavim.
        Aš atėjau iš praeities
        žengdama
          atsargiai
          žvaigždžių atspindžiais
          ežero veidrody, –
        ir į Dangų kreipdamasi rinkausi
        kelią, planetą
          ir Žvaigždę,
        tą amžių, kuriame aš save
          atrasiu…
        Medžioklės, karai, įniršę žirgai,
        skrendantys vėju kovų vežimai,
        žydintys sodai ir raidyno išmintis,
        ornamentas, išsiuvinėtas ant
        lengvų užtiesalų,
          ir pasakiška rūmo
          karališko vaidentuvė.
        Ir gimtos kalbos magija –
          viską prisimenu.
        Bet kartą jau iki galo šiuo
          keliu esu ėjus.
        Ir šio pasaulio vaizdas pataikė
          tiesiai į širdį.
        Ir štai dabar ne jis man
        vadovauja,
        bet aš jį turiu ir naujame
        pasauly,
        tame pasauly, kur mano
        dvasia gyvena;
        jam aš atkariauju vietos…
        Nuo vaikystės buvau
        tarsi įtempto lanko strėlė.
          Dviem kalboms mano
            dvasia paklūsta.
              Dviem kalboms vergauja
                    klausa
            Sumišę laikai ir peizažai,
            išminties klodai, būties ir erdvės
                slėpiniai,
            žvaigždės, pasauliai, laikai ir likimai.
            Viską
              privalau
                išlaikyt ir
                  suderinti!




      Keleivė


            Asirijos istorija tamsi,
            bet reikia tik atversti istorijos lapus,
            ir žiaurūs tų amžių
              vardai atsibus.
            Uždengs dangų išgąsdintų
              paukščių būriai…
            Asirijos istorija – karai.
              Bet nė vieno negaliu
              pavadinti didžiuoju,
            jeigu kraujyje įmaišyta Jinai.
            Moterų verksme ar vaikų klyksme
              skendi Ji.
            Asirijos istorija yra ir
                šviesi,
            suradau ir aš
                joje eilutę
            apie protingą ir narsų
                žvaigždininką,
            savose svajose.




      Akmeninė liūtė


            Mano tolimas protėvis iš akmens iškalė liūtę,
            trys mirtį nešančios strėlės sužeidė jos širdį,
            bet mirdama liūtė nemiršta,
            skausmą paniekindama šliaužia į urvą,
            kur jos vaikai laukia…
            Anksti, žiaurusis medžiotojau, dar savo strėlę kelti –
            liūtė tau į akis žiūri negailestingu žvilgsniu…
            Tu paleidi strėlę –
            traukies iš liūdesio ir išgąsčio –
            trys mirtį nešančios strėlės tave pervėrė…
            Amžių vėtros išbarstė medžiotojo kaulus po
            lygumas.
            Mirdama liūtė nemiršta,
            ji net ir akmeninė
            šliaužia prie savo akmeninio urvo,
            kur jos vaikai tebelaukia…




      Dangaus įstatymai


            Dangaus įstatymai paukščių būriams,
            genamiems vėjo – vieni.
            Jie paukščius į Dangų nenumaldomai traukia
            ir priverčia išskleisti sparnus
            žūtbūtiniam skrydy virš Žemės.

            Buvo marių krantas ir smėlis lakus,
            ir mergaitė pakrante klajojo,
            lengvos jos basų kojų pėdos
            nepaliko ant smėlio ženklo.

            Išskleidus rankas kaip sparnus,
            ji svajojo pasiversti paukščiu,
            kad galėtų skristi virš mėlynos Žemės
            vėjo šuoruos, Saulės spinduliuose…

            Buvo gera svajot apie Tai, –
            nejaučiant Žemės po kojom.



      Žmogaus paskirtis


            Miega tyliai žmogus pavėsy pušies ir šypsosi.
            Jam sapnuojas pranašiški sapnai,
            esą jis – pasaulio šeimininkas, herojus,
            nors gyvenime žygdarbiams laiko labai mažai skirta…

            Štai žmogus atsikelia. Už jo kalnų –
              svajonės ir užmojai,
              drąsių vilčių pulkas.
            Jis dirba, gyvena, kuria,
                  sudega,
            jis trapus kaip gėlės žiedas,
            bet amžinas – kaip herojus.

            Pažeidžiamas mūsų gyvenimo laikas,
            bet begalybę nešam savy...
            Žvaigždžių tolimų Paukščių Takas
            susimaišė su Motinų pienu.
            Gyvenam mes Žemėje, bet širdis –
            arčiau Begalybės.
            Mes turime būti skolininkai.
            Ir savo gyvenimu užmokėti už teisę regėt Dangų,
                      gerti Vandenį;
            skaudančia širdimi stengiamės –
            ir mokomės išmokt
                  mylėti!








            Kai iš skausmo pravirksiu,
            neramink manęs, – nereikia,
            duotas man aukščiausias apdovanojimas,
            kai verkiu iš džiaugsmo.
            Yra džiaugsmų rūpestis –
              aš žinau.
            Skaidrios beržų pavasarinės ašaros;
            rasa nakties žvaigždės verkia,
            yra džiaugsmo rūpestis –
              žinau,
            pasaulyje viskas tėra
              akimirksnis –
            tavo žvilgsnis, tavo kvėpavimas,
              tavo glamonės…
            Niekada jų nesulaikysiu,
            pasaulyje viskas tik akimirka.
            Yra džiaugsmo sielvartas –
              žinau,
            aš verkiu dėl savo neapsakomos,
              neaprėpiamos Meilės –
            gamtai ir prigimties įvairovei.
            Įvairialypėje visatoj yra
              skausmo džiugesys –
              aš žinau;
            pasauly juk viskas laikina,
            meilės visada laukia
              išsiskyrimas.
            Ir amžina tiktai kančia, nes
            pasaulyje viskas laikina.
            Kai iš džiaugsmo pravirksiu,
            neklausinėk – kodėl.
            Aš būsiu tiktai tada gyva,
            kai iš džiaugsmo pravirksiu…

    Vertė Samanta Sikstė

     

    Kultūros kalendorius
    nuo 2011 m. Sausio

    PATKPŠS

     1 2
    3 4 5 6 7 8 9
    10 11 12 13 14 15 16
    17 18 19 20 21 22 23
    24 25 26 27 28 29 30
    31  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28 29 30 31  

    Nuorodos


    Kultūros diskusijų forumas,
    Kultūros vartai,
    Kultūros institucijos,
    Meno galerijos,
    Meno bankas 
    DAILĖ“, „VILNIUS“,
    7 MENO DIENOS“,
    ŠIAURĖS ATĖNAI“,
    LITERATŪRA IR MENAS“,
    NEMUNAS“,
    UŽUPIO ŽURNALAS
    Lietuva internete

     

    Skaitytojų vertinimai


    171499. jurate :-) 2009-10-01 13:51
    Labai mazai galima suzinoti apie pacia Dzuana Davitasvili.Noreciau issamiau susipazinti su ta medziaga,kur butu rasoma apie dabartini jos darba.O taip pat jos elektonini adresa ir telefona.Kadangi iskilo beda ir noreciaus kreiptis i ja.Su pagarba Jurate

    177108. VALERIJUS :-) 2009-12-18 18:11
    RADAU KNIGA LECEBNIJE SEANSI DZUNI 1991. MINSK.TVORCESKIJ KOLEKTIV "MILOSERDIJE-90" ZURNALAS "ZDOROVIJE"1990-11.(N.431)

    Rodoma versija 26 iš 27 
    0:06:33 Jan 17, 2011   
    May 2008 Sep 2013
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba