ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-11-12 nr. 772

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (23) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sutemose (112) • GEOFFREY WHEATCROFT. Ne tokia jau nuoširdi santarvėLAIMANTAS JONUŠYS. Bookerio premija – Johnui Banville’ui (18) • DAINIUS RAZAUSKAS. Šiaurės Atėnų tremtinė viduramžių Romoje (1) • SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (17) • VYTAUTAS STRAIŽYS. LietusPETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros (1) • DŽUNA (3) • JŪRATĖ BARANOVA. Skaitymo malonumas (1) • JOHN WALSH. Keisti ir nuostabūs įvairių pasaulio kalbų žodžiai (2) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestasVIDAS POŠKUS. Fortai (1) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Lietuvą užplūdo čimčiakai žudikaiLAURA LAURUŠAITĖ. Knygų šventė RygojeIRENA SKOMSKIENĖ. Pietų vartai?VLADIMIR ŠINKARIOV. Tenai atgalLaiško faksimilė (1) • LAIŠKAI (213) •

Tenai atgal

VLADIMIR ŠINKARIOV

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus piešinys

Maksimas neigė marksizmo filosofijos didybę, tačiau kai jį iškvietė tenai, kur reikia, jis ėmė neigti savo neigimą ir kartu įsitikino, jog neigimo neigimo dėsnis yra teisingas.

Greitai Maksimas taip gerai perprato marksizmo filosofiją, kad be jokio vargo galėjo pats atrasti naujus neginčijamus žmonių visuomenės vystymosi dėsnius.

Žiūrėdamas į savo draugą Fiodorą arba tiesiog žiūrėdamas į besibaigiantį antrą portveino butelį, Maksimas dažnai sakydavo: "Toks pats tokiam pačiam nelygu!"

Ant išminties aukuro Maksimas galėjo paaukoti viską, net būtiniausius daiktus.

Kartą jis pasakė:

– Kai mąstau, kad alus susideda iš atomų, man nesinori jo gerti.

Maksimo pažįstamas Piotras mėgo postringauti, kad žmogus viską gali ir panašiai.

Maksimas, niūriai išklausęs šias mintis, lyg pasakėtininkas Ezopas pratarė:

– Tai gerk iš kiaurasamčio!

Ir, trenkęs durimis, išėjo.

Vieną rytą Maksimas, smarkiai pagiriotas, sėdėjo susiėmęs rankomis galvą ir lingavo į šonus. Prie jo priėjo Fiodoras ir uždavė klausimą:

– Kokia budizmo prasmė?

– Eik šikt su savo budizmu! – silpnu balsu suriko Maksimas.

Fiodoras apstulbo ir pasišalino.

– Kas belieka žmogui, kuriam ant kaklo jau užnėrė virvę? – pasiteiravo Maksimas.

– Sakūra graži ne tik tada, kai žydi, – su jam būdingu gracingumu leptelėjo Piotras.

Vasilijus, užuot atsakęs, paėmė degtukų dėžutę ir numetė ją ant grindų – nuo tokio smūgio dėžutė nesubyrėjo, tačiau nuo šio garso pabudo Fiodoras ir ėmė per miegus burbėti: "A? Kur aš?.. Kas?"

Jo atsakymą Maksimas kaip visada pripažino geriausiu.

Kartą naktį, pabudęs nuo stiprių pagirių, Fiodoras baisiai užsimanė numalšinti troškulį. Neuždegęs šviesos, jis nuėjo į virtuvę, sugrabaliojo lentynoje butelį ir ėmė gerti. Jau po pirmo gurkšnio suprato suklydęs – butelyje buvo ne vanduo, o žibalas.

Tačiau Fiodoras buvo taip perpratęs dzenbudizmą, kad rado savyje jėgų nekreipti dėmesio į padarytą klaidą ir ramiai išgėrė iki dugno.

Pagiriotas Fiodoras pradėdavo nesustodamas pasakoti apie kažkur išnykusius sugėrovus arba apie tuos laikus, kai mokėsi mokykloje, arba apie kažkokius kaimus. Pasakodavo Fiodoras padrikai, ilgam nutildamas, kartais kokias penkias minutes kalbėdamas vien jaustukais arba rankų mostais.

Jei Piotras tuojau pat neišeidavo, imdavo kankintis, nuobodžiauti, bastytis po kambarį ir pertraukinėti Fiodorą savo eskapistiniais romantiškais juokeliais.

Maksimas, pastebėjęs Piotro priešiškumą Fiodoro pasakojimams, pratarė:

– Net literatūros kūrinio negalima vertinti vien pagal jį sudarančius žodžius.

Piotras pastebėjo, kad Fiodoras turi keistą įprotį: atstovėjęs ilgą eilę prie alaus kiosko, paskutinę sekundę alaus neima, o pasitraukia į šoną; tiesa, matyti, kad per jėgą. Piotras pasiteiravo, kodėl Fiodoras taip elgiasi, jei po penkių minučių vis tiek sugrįžta ir atsistoja eilėn iš naujo.

Tvirtu balsu Fiodoras atsakė:

– Kad kūrinys išliktų amžiams, jo negalima užbaigti.

Piotras plekštelėjo sau per kaktą ir nuėjo.

Kartą Maksimas paklausė, kokia, Piotro manymu, yra dzeno prasmė.

– Dzenas, – atsakė Piotras, mėgstantis gražius, bet netoliaregiškus palyginimus, – tai sugebėjimas iš pusės puslitrio degtinės pripilti dvi pilnas stiklines.

– Iš tuščio, – pridūrė Vasilijus.

Maksimas pažvelgė į Fiodorą.

– Ir negerti degtinės, – pratarė šis.

Maksimas pritariamai linktelėjo ir tarė:

– Ir į stiklines nepilti.


Iš: В. Шинкарев. Максим и Федор.
СПб.: Амфора, 2005

Vertė Darius Pocevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 26 iš 27 
0:06:32 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba