ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-10 nr. 800

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (21) • JUOZAS ŠORYS. Kad pasaulis neišnyktų (36) • VYGANTAS VAREIKIS. Kodėl kapitalizmas yra negerai (1) • -js-. Sekmadienio postilėBOGDAN POPESCU. Žmogaus teisės ankstyvuosiuose krikščionybės raštuoseSANTAROS-ŠVIESOS konferencijos programaSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiRHYS GRAHAM. Nes jis yra švelnusKERRY SHAWN KEYS. EilėsTADEUSZ RÓŻEWICZ. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (104) • LAURYNAS DAPŠYS. Galvos IV*RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sVYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Gedimino pilis (ne ta) ir kitos vietų prie Dievo įdomybės (4) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozėLAIŠKAI (279) •

Verba de verbis

CASTOR&POLLUX

[skaityti komentarus]

iliustracija
Knygos viršelis. Viršelio dailininkai R. Bateikienė ir A. Tarabilda

Biurgerių pasakos

Helmut Dietl, Patrick Süskind. Apie meilės paieškas ir suradimą. Pjesė ir esė. Iš vokiečių k. vertė Vilija Gerulaitienė. V.: Alma littera, 2006.

2000-ųjų gegužę vieną biurgerį ėmė kamuoti miego sutrikimai. Ne tik sutrikimai, bet ir nemigos košmarai. Tada jis paskambino savo draugui (irgi biurgeriui) ir pasiūlė kartu rašyti kino filmo scenarijų. Kadangi abu nieko naujo sumąstyti neįstengė, griebėsi amžinos meilės temos plagijuodami legendą apie Orfėją ir Euridikę.

Vyras Mimi Nachtigalis (reikėtų sulietuvinti – Lakštingalis) kuria muziką. Tiksliau, ne muziką, o šlagerius. Juos atlieka moteris Venera Morgenštern (reikėtų sulietuvinti – Aušrinė). Jie įsimyli vienas kitą, o jų šlageriai vis populiarėja. Vienas gudročius feljetonistas yra pasakęs, kad tik tokia daina – šlageris, kuri per vieną ausį įeina, o pro kitą išeina. Į tai galiu atsakyti: tas žmogelis visai nusiadornino – jis klysta. Tikras hitas, megamilijoninis hitas tikrai nebeišeina. Jis lieka viduj. [...] Tokios kokybės reikia mūsų versle.

Taigi jie suka muzikos verslą. O kas dabartiniame pasaulyje labiausiai trukdo meilei? Aišku, pinigai. Meilė miršta. Mylimieji išsiskiria. Miršta ir Mimi Lakštingalis. Tada Venera Aušrinė (vakarietiškas feminizmas!) žengia į anapusinį pasaulį ieškoti savojo. Jie mylisi ir mirę.

Ši pasaka-scenarijus (beje, pagal jį jau susuktas filmas) baigiasi taip, kaip ir dera: Tai buvo neįtikėtina, bet tikra Mimi Nachtigalio ir Veneros Morgenštern istorija. Jei jie abu nemirė, dar ir šiandien gyvena.

Tačiau dviejų biurgerių mūšis su piktosiomis nakties dvasiomis buvo pralaimėtas. Pratarmės autorius H. Dietlis sako: Pradėjau kūdikį, kiek galėdamas dažniau ėjau su šunimi pasivaikščioti gryname ore, paskui miegojau taip pat prastai kaip visuomet ir nemigo valandomis be galo daug mąsčiau – visų pirma apie meno kaip terapijos akto problemą.

Knygą vainikuoja P. Süskindo esė apie meilę ir mirtį. Kas geresnis – Orfėjas ar Jėzus? Orfėjas – menininkas, o Jėzus – masių tribūnas. Toks paskaičiuojantis, toks (beveik) nuolatos susitvardantis, toks niekada svaiginančio Eroto nesukrečiamas Jėzus iš Nazareto pasirodo begal šaltas, atsiribojęs ir nežmoniškas asmuo. [...] Galbūt jis tebuvo paprasčiausiai tik dievas. Tad Orfėjas autoriui artimesnis. Tačiau jie abu – Orfėjas ir Jėzus – man tokie tolimi ir efemeriški kaip ir gerokai primiršti brolių Grimmų pasakų veikėjai...


Pieška

Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.

Sveikas gyvas, eilini Stankevičiau. Tavo poezija tėra lyriškos semantinės pinklės. Šlovei ir mirčiai tikrai nesvarbu, kad rašai, deja, tik kaip filologyno išpera ir pisdomo augintinis. Svarbu, kad nieko naujo – vėl tos pačios poetinės nuodėmės. Epigoniški sielos rudimentai. Kur tavo tiesos, tavo idėjos ir šūkiai? Ar kada nors turėjai tokių? Ar teko sutikti bent vieną poetą, guldantį galvą dėl tiesos ir gėrio, eilini Stankevičiau? Tie, kurie taip darė, dabar jau ropinėja numirėlių niekieno žemėje ir matuoja tylą. Žolė jiems vėl tik žolė, sunkios psichinės būsenos – palaima, o ne medžiaga poezijai. Todėl niekas neturi suvokti, eilini Stankevičiau, kad poetas tėra užsislėpęs psichas, besimuistantis savyje it žaltys keptuvėje. Ir tuo labiau niekas neturi žinoti (o kas baisiausia – net suprasti), eilini Stankevičiau, kad poetas yra niekingas, nuolat drebantis, silpnas padaras, beveik 100% priklausantis nuo atsitiktinumo. Šlovė ir atminimas tam (eilini Stankevičiau, kaip sakė vienas didis poetas), kas budi, kol gyvas, prie savųjų Termopilų; kas niekad neužmiršta pareigos; kam žemėje mieliausias teisingumas, bet ir užuojauta nesvetima. Kas savo poetiniais kliedesiais neperžengia ribos, eilini Stankevičiau, ir neatrodo kaip dekadentiškas vaikas, privedęs gyvenimą prie absurdiško ilgesio bedugnės.

iliustracija
Apipavidalino R. Orantas. Viršeliams panaudotas P. Bruegelio (vyresniojo) paveikslas "Medžiotojai ant sniego", 1565

Bet jeigu jau taip nutiko, kad temperamentas neleidžia atsisakyti arogancijos ir pasipūtimo, nes tai gimdo poetą, o kartais ir nusikaltėlį, tada viskas priklauso tik nuo energijos dozavimo, galų gale asmeninio pasirinkimo, eilini Stankevičiau, – tad sustok ir apsidairyk. Quo vadis? Nes net perskaitęs tavo knygą negaliu nutarti: reikia ar nereikia dėti skirtumo ženklo tarp gyventi ir rašyti. Štai tokia boutade.

Suaugęs vaikas visada nori kaip nors baigti tą žaidimą, kurį su juo žaidžia gyvenimas, bet, deja (ir mes tai žinom), ne visada pavyksta priimti žaidimo taisykles. Ir nors save laikai išskirtiniu, eilini Stankevičiau, ir manai, kad talentui daug kas atleidžiama, o keli geri eilėraščiai atsvers visas kančias ir nuodėmes, visada prisimink, eilini Stankevičiau, kad žmogus – ne savo talento šeimininkas, jis tik jo tarpininkas, o tas, kuris to nesupranta, vieną dieną pabunda betalentis. Tai va, eilini Stankevičiau, jei jau tikrai nori nebūti, tai tada tavo vaflistinė poezija tėra poezija ir nieko daugiau. Viskas prarasta. Būti yra pūti. Ir pasauly tavęs nėra.


Nuspėjamas Navakas

Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.

Ketvirtoji Kauno saliūnų liūto lyrikos knyga (nors turiu tik tris paskutiniąsias). K. Navakas rašo nedaug, nes turbūt neturi laiko: reikia kil(n)oti sklidinas taureles ir ka(l)binti prašmatnias paneles. O gal, kaip visi dendžiai ir dykaduoniai, paprasčiausiai tingi.

Prieš dešimt metų pabandęs lovon pargriauti barokinės poezijos mūzą, liaunais ir gležnais pirštukais žaismingai perbėgęs jos kūno paviršiais, dabar savo viduje išgirdo kažką skambant. Atspėkit ką. Gedulingus varpų dūžius? Ne, dar šiek tiek per anksti. Liūdną violončelių verksmą? Ne, autorius mėgsta tik linksmintis. Aha, tada nerūpestingas fleitų treles! Taip! Atspėjot! Matot, kaip lengva.

iliustracija
Knygos viršelis. Dailininkas R. Orantas

Tačiau palūkėkit. Ne viskas taip paprasta. Juk fleitos gali skambėti ir liūdnai. Kartais, bet gali. Šioje knygoje jos taip ir suskamba. Vis dažniau į rinkinio pabaigą. Klasikinę rimuotą eilėdarą (sapnus – sparnus, namus – ramus) keičia verlibru parašyti sonetai, o šiuos – dienoraštiniai beveik siurrealistiniai vaizdeliai. Pastaruosius kartais net malonu skaityti (o juk man taip nutinka retai). Matyt, autorius, perkopęs ketvirtą dešimtį, kažką horizonte išvydo (atspėkit ką), ir jo įskilusios fleitos ėmė skleisti tylią, rezignuojančią, kartais net neviltingą melodiją. Tačiau meskim tuos pasenusius instrumentus į šoną ir pakalbėkim apie esmę.

Knygos anotacijoje teigiama (atspėkit, kas teigia – aišku, V. Sventickas), kad šis rinkinys autoriaus kūryboje geriausias, kad jis gali pakeisti mūsų poezijos vertybių hierarchiją. Nagi nagi. Pažiūrėkim, kokios gi tos naujos vertybės, galinčios keisti mūsų (t. y. skaitytojų) supratimą apie poeziją. Savo išmanymu suskaičiavau jų vienuolika ir surašiau pagal svarbumą:

1. Aš, aš ir dar kartą aš, pūvantis ir byrantis, grįžtantis su buteliu ugninio pieno, mirtingas ergo faktiškai žuvęs.

2. Vyzdyje mažėjantis mano neužrašytas pasaulis.

3. Nuo žvilgsnio blėstančios mano knygos ir į talpią prarają krintantys mano stalai su rankraščiais.

4. Mano dvasia lyg trijų sekundžių žiogo šuolis.

5. Kas rytą besikartojantys kambariai ir tas keistas jų laikinumas.

6. Miestas, pilnas žmonių didelėm galvom, ir jį klaidingai rašanti delčia.

7. Pro savo bokšto langą besišypsantis Hölderlinas.

8. Kavinė, kurioje šitaip talentingai prirūkyta ir pribūta.

9. Raudonasis Reino vynas mano kraujy.

10. Naują šviesą skleidžiančios damų diademos.

11. Acetaldehido suėstos kepenys.

Taigi matome įprastą egocentriko poeto, dievinančio savo kūrybą, moteris ir alkoholį, portretą. Jau truputėlį senstančio. Jau susirūpinusio egzistencijos prasmėmis ir esmėmis. Tad kas gi čia naujo? Nebent tai, kad K. Navakas ėmė kalbėti atviriau, vengti miglotų metaforų ir iš romantiškai atrodančio XVIII amžiaus pabandė persikelti į nykiai tikrovišką XXI. O gal tai dar viena jo poza, grimasa arba tiesiog pasimaivymas? Atspėkit patys.


Du viename

Milorad Pavić. Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą. Romanas. Iš serbų k. vertė Laima Masytė. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.

Pavićiaus knygos į gyvenimą ateina tada, kai dar nesi jų skaitęs. Per sapnus. Iš pradžių trumpi knygų fragmentai pasivaidena lyg miego vaiduokliai ir tik paskui, jau skaitydamas, labai nustebęs suvoki, kad tai jau kažkur skaitei. Arba matei, arba jautei. Matyt, sapnuose to, kuris miega, nėra esamojo laiko, yra tik kažkas panašaus į sapnuojančio dabarties laiko priedą, pasireiškiantį veikla, paralelia laikui, kuriame miegama. Sapnų lingvistika akivaizdžiai rodo, kad egzistuoja sapnuoto laiko priedas ir kad kelias į dabartį veda per ateitį, ir būtent sapnais. Nes sapnuose nėra būtojo laiko. Viskas panašu į kažką neišgyventa, į kažkokį keistą rytojų, kuris prasidėjo anksčiau laiko. Tai lyg koks užstatas, paimtas iš būsimo gyvenimo, ateitis, kuri vyksta, kai sapnuojantysis (užsklęstas būsimame laike) išvengė nepralenkiamo dabar.

iliustracija
Knygos viršelis. Dailininkas R. Orantas

Toks pirmas lietuviškai išleistas Milorado Pavićiaus romanas, skaitomas iš abiejų pusių: iš vienos – apie Herą, iš kitos – apie Leandrą. Šie du jaunuoliai, laiko tiesėje gyvenantys dviejų amžių skirtumu, susitiks tik knygos viduje ir pereis lyg per veidrodį į kitą sąvojo AŠ versiją, ieškodami būties kitame. Tokiu veidrodiniu principu parašytoje knygoje iš tradicinės romaną judinančio mechanizmo formos beveik nieko nelieka. Tik gan tolimas formalus sutapimas. Nelieka ir veikėjų, kurie iš pradžių yra patys paprasčiausi žmonės. Juos jungia, atrodytų, atsitiktiniai įvykiai ir tokie pat atsitiktiniai poelgiai. Bet autorius šitaip ir gudrauja, žaisdamas materija, iš kurios, kaip sakė Šekspyras, esame sukurti mes visi, – t. y. iš sapnų. Taip pat ir iš laiko, nes laikas gali tapti sapnais, ir atvirkščiai.

Knygoje dvi sapninio laiko gijos susipina į vieną – lyg pasikeisdamos vietomis, netvarkingai sumaišiusios likimo įvykius. Todėl pradžioje atrodo, kad herojai visai nesisieja, ir tik vardai, kaip simbolinis prakeiksmas, determinuoja seną graikų legendą apie Herą ir Leandrą. Bet. Poetinė romano aura, gimstanti iš meilužių kūnų ir sielų judesių ritmo, išsitęsia magiškoje realybėje ir po truputį apkeri skaitantįjį autoriaus gebėjimu išsirinkti ir perteikti vieną, o ne kitą situaciją taip, kad kasdienybės poezija akimirksniu mistiškai pamalonina literatūrinę uoslę, o pasakojimo įtampa sukelia detektyvinį laukimą. Uch.

Toks fantastiškumas, po truputį įvestas į dvi istorijas, ir tampa pagrindiniu ramsčiu. Taip pasakos magija, siužeto vingiuose ne kartą supurčiusi tavo dėmesį, supurto ir aprašinėjamų meilės aukų gyvenimus, siūlydama ne vieną intrigą, pragaištingai suvedančią personažus į mirties tašką romano vidury. Nes viskas galėjo būti ir kitaip. O gal kitaip ir buvo. Turėjo būti. Bet nebuvo. Ir todėl taip įdomu. Pvz., turkas, nenukirtęs galvos Leandrui, po dviejų amžių tapo čekų karininku ir nukirto galvą Herai. Sprogmenys, nesusprogdinę Heros (kaip buvo lemta XX a.), susprogdino Leandrą XVIII a. ir t. t. Tokia likimų mimikrija. Tiesą sakant, mistinė tituluoto autoriaus personažų gyvenimų desperacija paremta vien simbolių pasikartojimais.

Tos pasakiškos Pavićiaus visatos versijos ir variantai galop užknisa. O dar labiau užknisa apie tai rašyti. Viskas kartojasi lyg amžino grįžimo mite, kinta tik archetipai. Ir jokios duoklės psichologizmui. Jokios... Tai gal ir ne pats geriausias M. P. romanas, bet jis labai tiks apšilti prieš stulbinantį "Chazarų žodynėlį", kurį irgi planuoja išleisti LRS leidykla.

iliustracija
Knygos viršelis. Dailininkas D. Každailis. Knygos viršeliui panaudotas rinkimų plakatas Belka&Strelka


Švelnios tiranozaurų šypsenos

Dmitrij Popov, Ilja Milštein. Oranžinė princesė: Julijos Timošenko paslaptis. Iš rusų k. vertė Irena Potašenko. K.: Kitos knygos, 2006.

Du Vakaruose gyvenantys rusai profesionaliai atliko žurnaliūginį tyrimą apie vieną iš dabartinių Ukrainos politinių lyderių – Juliją Timošenko. Tyrimo medžiagą sudėjo į knygą, kuri labiau primena ne laikraštinių straipsnių rinkinį, o kriminalinį-politinį trilerį. Pasistengė vyrukai. Skubėkite pirkti, visi gatvių ir užstalių politikieriai, kol "oranžinė princesė" dar nenubluko ir vis dar mirguliuoja televizorių ekranuose.

O aš paseksiu trumpą pasakėlę. Paprasta, jauna ir nekalta 17 metelių mergelė ištekėjo už partinio bonzos sūnaitėlio. 1988 meteliais su uošvelio pagalba atidarė pirmą videosalonėlį. Ėmė sukti pornūchėlę, pabiro pinigėliai. Susirado įtakingų bičiulėlių, slapčia pumpavo dujeles, vežė benzinėlį. Užsidirbo pirmą milijonėlį. 1997 meteliais jau valdė 25 procentėlius visos Ukrainos ekonomikėlės. Užkalė turtelio 6 milijardėlius svarų sterlingėlių. Kad nesėstų į cypelę, "nusipirko" deputatės mandatėlį. Vienus kolegas politikėlius mylėjo, kitus išdavinėjo, o trečius – anapusybėn lydėjo. Ir tapo princesėle. Ir aš ten nebuvau, alaus midaus negėriau, ir nieks per barzdą nevarvėjo...

O rimtai. Kyšininkė (pasak Šveicarijos prokuratūros, premjeras Lazarenka iš jos gavo 72 mln. dolerių), kontrabandininkė (1995 m. per sieną vežė 26 tūkst. dolerių ir 3 mln. karbovancų), pinigų plovėja (2001 m. apkaltinta neteisėtai pervedusi į užsienio bankų sąskaitas 1 mlrd. 100 tūkst. dolerių), nusikaltėlė (du kartus sėdėjo kalėjime) tapo didžiulės šalies premjere. Kaip sako poetas R. Kmita: rapadoksas. Aš dar pridurčiau: rapadoksali pati valstybinio kapitalizmo idėja. Sistema, kurioje tave ir demokratijos iliuzijomis praplautą tavo protą valdo paskutiniai niekšai ir išgamos. Plėšrūs grobuonys. Tiranozaurai.

Taip buvo ir yra visur: Ukrainoje ir Lietuvoje, Vokietijoje ir Amerikoje. Knygoje įžvalgiai sakoma: Jei Amerikos prezidentai iš suglamžytų žalių kupiūrų mokėtų kalbėti, tai apie žmogiškąją posovietinio oligarcho esmę niekas negalėtų papasakoti taip sąžiningai, kaip šie dėdulės ant amerikietiškų piniginių ženklų. Visiškai teisingai. Nes jie buvo irgi tokie pat oligarchai. Todėl sprukite kiek kojos neša, kai išvysite švelnias tokių tiranozaurų šypsenas televizorių ekranuose ir išgirsite meilius jų žodžius. Jie suės jus – nė mirktelt nespėsite. Tokia jau jų prigimtis.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


57548. Rūta2006-06-12 07:58
Aš tik vakar sužinojau, kad Castor ir Pollux yra žvaigždės, na, tos , kur danguje, yra tokie duoti žvaigždėm vardai... Pamiršau tik ką jos ten globoja, lyg jūreivius...

57551. pirmadienis2006-06-12 08:59
patiko Stankevičiaus vertinimas. bet įžvelgiu negerą tendenciją. Apie Navaką lyg norima pasakyti aštriau, bet atiduodama duoklė vardui... O gailestinugumo Stankevičiui, kuris to vardo neturi, visai nėra. Tai jau jeigu visiems, tai visiems, arba niekam. Tokia kaip CP pozicija kelia susižavėjimą tol, kol ji yra nesuinteresuota. O kai prasideda lietuviams būdingi žaidimai: aš tau, tu man, tai nieko gero. Baranovos-Parulskio paktu ima kvepėti. Geras kritikas yra tas, kuris sugeba įvertinti be jokių išankstinių nusistatymų, o ne atidavinėti duoklę vardams ir tradicijoms. Nes kitaip jis negali pastebėti jokių naujovių, jokio originalumo, jis tik, remdamasis savo erudicija, ją tarsi šabloną uždeda ant kūrinio ir pažiūri, ar jis atitinka jį. jei atitinka, gerai, neatitinka - sudirba. taip pat kita bloga tendencija: kai tam, kas iš užsienio, ypač jei jau ten "aprobuota", automatiškai pridedamas bent vienas teigiamas balas. Kad ir apie Pavič.

57563. through the looking glass -> rūta2006-06-12 12:57
castor ir pollux yra dvi ryškiausios žvaigždės dvynių žvaigždyne. pollux yra ryškiausia to žvaigždyno žvaigždė, o castor - artima pollux kaimynė - ne tokia ryški. abi žvaigždės puikiai matomos naktį plika akimi :)

57566. ačiū:)2006-06-12 13:14
sakau - gyveni ir mokaisi žmogus, ačiū:)

57571. nieko :-( 2006-06-12 13:37
Kažkoks briedas... Apie nieką, niekingai, niekaip. Kažkokie asmeniškumai, skauduliai, peržaistas intelekto ir skonio/skonio nebuvimo demonstravimas. Atrodo pačiam CP rimtos pagalbos reikia

57572. Saulius M.2006-06-12 13:38
Manau, nereikėtų "Švelnios tiranozaurų šypsenos" teiginius imti už gryną pinigą
(juolab, atsimenant CASTOR&POLLUX "objektyvumą" praeitame ŠA numeryje).
Nenustebčiau, jei ir šioje `tarybinės liaudies pasakoje` tiesos - ne daugiau nei "Durnių laive".
Kaip sako Ron Nesen, "Nobody believes the official spokesman... but everybody trusts an unidentified source". Patogus tai dalykams mėgstaniems manipuliuoti visuomenės nuomone: paskelbei (pvz. apie turimas vilas Šveicarijoje) - nemažai kas ir `nuryja` (atitinkamai užsiprogramuodamas sekantiems rinkimams).

57574. S.M. (re: 57563. through the looking glass -> rūta)2006-06-12 13:41
Nemirs nuo kuklumo pasirenkantysis tokį psiaudonimą :-)

57575. S.M. apie Nr.2 "Pieška"2006-06-12 13:47
Jautimuisi generolu - visai nebūtina užimti aukštas pareigas.
Visai neretas atvejis, kai kiemsargis dedasi esąs didžiausiu viršininku.

57581. Vincelis2006-06-12 14:29
Na bent jau stankevičius įvertintas teisingai - toks jau pasipūtęs poetukas tas rimvydėlis, toks jau poetiškas stengiasi būt - o teksteliai silpnučiai, na bet pisdome daug atsėdėta, daug kam į šikną lįsta, tai ir suformuota šiokia tokia nuomonė apie rimvydėlį - Kastoras šiuo atveju teisus

57597. Rimvydas Stankevičius2006-06-12 16:14
Myžau ant jūsų visų, skalikai netalentingi. Lojat, nes įkast negalit, o šuns balsas į dangų neina. Kur jūsų pačių poezija, gerbiamieji? Yra toks teatrinis terminas "genij kurilki" - tai apie jus - tokius kur patys nieko nesugeba, tai ir pyksta ant viso pasaulio. Ką jau aš čia apie poeziją klausinėju, paklausiu paprasčiau - kur jūsų pavardės? Nedrąsu nickais neprisidengus blevyzgoti? Bailiukai, vargšeliai. Turėčiau užuojautą pareikšti, bet man jūsų negaila - eikit pas mamą, paprašykit, kad susikištų atgali ir pabandytų dar kartą. Gal kas padoresnio pavyks? Nors - vargu.

57602. r2006-06-12 16:26
netiku, kad čia pasirašo Stankevičius, ot nepatinka man tokie žaidimėliai

57615. S.M. (57575 post scriptum)2006-06-12 16:57
Teisybės dėlei reikia pridurti: teiginys
"žmogus – ne savo talento šeimininkas, jis tik jo tarpininkas"
yra vertas dėmesio; teisingas.
Koks šio teiginio ryšys su kritikuojama eilėraščių rinktine - nežinau (nes jos nesu skaitęs).

57636. S.M. p.p.s.2006-06-12 17:36
Kaip matosi iš Rimvydo Stankevičiaus "kryžminės apklausos" (žr.: "Nemuno" 2005-11-24 nr.46 http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(93);Article(1805);), jis ir pats supranta: "Kūryba yra subtilus dalykas – ateina arba ne"

...Gerai būtų, kad ir "Šiaurės Atėnuose" rastųsi daugiau tokių padorių dialogų-polilogų vietoj (ar bent greta) šitokių CASTOR&POLLUX monologų... Tokiu atveju - ir komentarų laukuose mažiau kam kiltų noras blevyzgoti.

57656. Kas galėtų paneigti, kad2006-06-12 22:30
Castor&Pollux`ą (kuris, matyt, irgi turi kūrėjo ambicijų) taip niekinti Kauną (praeitame numeryje) ir R.Stankevičių (čia) paskatino teiginys "Nemune":
"Išėjus Rimvydo eilėraščių rinkiniui "Randas", redakcijos svetainėje įvyko pokalbis apie jo kūrybą. Buvo konstatuota, kad Rimvydas paliko savo kartą, žengė didelį žingsnį pirmyn, o kiti lyg ir atsiliko. Tai ... mintis, nors gal ir ginčytina. Bet Rimvydas po "Rando" tapo savo kartos poezijos lyderiu. Poezijos lubos pramuštos."
:-)))

57661. CyberAnthony2006-06-13 00:09
Nieko gero... ir vadinas nieko naujo.

57668. retorinis2006-06-13 11:43
O ar CAstorui ir Poluxui BENT KAS nors iš pastarojo meto, kai jie atsirado, lietuvių literatūros atrodo verta dėmesio? Jau kad 100 procentų patiktų ir vilties nėra, bet taip 80-čia bent... Va įdomu būtų paskaityti. Juk net indų plovėja Avinienė, ir ta bent Parulskį mato. O jei nėra, tai ar dėl to, kad iš tikrųjų nėra, ar dėl to, kad jie nenori matyti?

57671. Kentauro Alfa2006-06-13 12:02
C ir P - tipiškiausias Saljerio komplekso apraiškos pavyzdys - žliumbia, kad patys yra netalentingi ir pyksta ant pateptųjų. Bet ne jie man rūpi. Kaip Šatėnai leidžia sau smukti iki tokio lygio, kad spausdintų jų tekstus? Argi tai galima pavadinti kritika? Tai tas pats, kas keiksmažodžių rašinėjimas laiptinėse. Pavyzdžiui, parašys, kad Geda - pedofilas ir jis neturės teisės pykti - juk, anot Šatėnų, tai kritika. Manau, kad C ir P vienintelį ką daro, tai naikina Šatėnų auditoriją. Liks tik tie Dievo nuskriausti įniršę verksniai, kuriems "Trečio brolio" kavinė - tinkamesnė kultūrinė erdvė, nei laikraščio puslapiai. Aš pasakiau, hau.

57675. re: 57671. Kentauro Alfai2006-06-13 12:37
Kaip ten "Veido" reklamoje būdavo raginama: "žiūrėk giliau".
T.y., negi nežinot, kas ŠAtėnų redakcijoje atsakingas už "literatūros kritiką"?
Negi C ir P opusai jums neprimena, pvz. http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_343071 ? :-)

57676. re: 57668. retorinis2006-06-13 12:44
Konkurentus purvais aptaškius - pats santykinai švaresnis pasirodai :-|

57680. xX2006-06-13 13:26
Na taip, 57675-e, SParulskis omnyje išanalizavo Durnelio Aleksandro Pogrebnojaus infantilumo mechanizmą. Rašyti gali visi, ir tegul klijuojasi ant stulpų, ant kurių mano šuniukas drauge su kitais kolegomis nešališkai, bet lengvai sisiuką daro. Bet sutikite, kad SParulskio kritika yra visiška priešingybė Melniko elitarizmo manifestui.

57686. re: 57680. xX2006-06-13 15:02
Nežinau ar sutinku, nes apie "Melniko elitarizmo manifestą", deja, girdžiu pirmą kartą. :-(
Kaip ten bebūtų, nesu "malimo su purvais"-stiliaus kritikos mėgėjas; norėtųsi Šiaurės Atėnus matyti skaidresnius... :-|

57692. nežinanti2006-06-13 15:30
Aš čia tik retkarčiais, bet vis vien įdomu, kas čia darosi: Pažiūrėjau, kas sudaro ŠA redakciją. Įpesitinu:Šiaurės Atėnai © "Šiaurės Atėnai" - savaitraštis Spaudinio indeksas 0109. ISSN 1392-7760. Tiražas 2740 egz. Interneto versijos ISSN 1648-7168. Redakcija Redaktorė - Jūratė Visockaitė Atsakingoji sekretorė - Audrė Kubiliūtė Literatūra - Sigitas Geda Literatūros kritika: Sigitas Parulskis (???) PAAIŠKINKITE, KAS RAŠO LITERATŪROS KRITIKOS STRAIPSNIUS??????

57694. Gėda2006-06-13 15:54
Gėda Visockaitei su pakalikų kompanija, iš atsiliepimų išbraukiantiems nepalankius tekstus. Šiaurės Atėnai tampa Šūdo Atėnais.

57703. rudra2006-06-13 17:54
S. Parulskis, gerbiamoji nežinančioji iš dangaus neva iškritusi, r e d a g u o j a literatūros kritikos straipsnius. Peršasi mintis, kad pagiežą čia lieja kas nors iš apipešiotųjų. Navakui nedaug ir kliuvo, Siuskindą bei Pavičių vargu ar galima įtarti. Ar tik tai ne Jūs, gerb. Stankevičiau?

57704. m2006-06-13 18:31
o man itarimas kad tai timosenko. karbovancu ploveja.

57705. Onė2006-06-13 18:42
Kaip kvepėjo pakasynom, taip ir toliau kvepia. Infantiliški žaidimai A+J=KM virto "kultūra" - myliu aš homikų porą C&P ar ne. O ką daryti, jei esu heteroseksuali? Nelimpa man jų šiknos. Galėtų ŠM ir spalvą šiek tiek į žydresnę pakeist, arčiau savo kūno.

57706. CyberAnthony2006-06-13 18:45
O jei CP - tai Parulskis? Nekilo tokia mintis?

57708. "Weather man" rudrai2006-06-13 18:47
Isivaizduokite, vaziuoja Satenu auto, i kuri transformavosi Siaures Atenu kompanija, ir isvercia Nicolas Cage cipsu, ketcupo ar coca cola kausa ant galvos, vien todel kad tas zinomas! Jei vargso "weather man" niekas neuzjaucia, tai mojuojancio rankomis ir kojomis R Stankeviciaus tuo labiau. Auto ir taip vadinamu "Satenu" grupes elgesio normas publika priima nediskutuodama, susitapatina. Stebimasi R Stankeviciaus reakcijomis.

57711. faktas2006-06-13 19:58
Gal i minetus klausimus apie CP galetu atsakyti pvz tulas andriusis arba tulas pocevicius ?

57714. rudra2006-06-13 21:00
Fakte, kas slepiasi po CP, jau seniai ne paslaptis. Bet! Po galais, jei aš būčiau žinoma ir man ant galvos išpiltų pamazgų viedrą, atsakyčiau tuo pačiu, čia pat. Nesistengčiau patyliukais krimsčioti į kulnus. LM-e pabandyta atsikirsti, nepavyko. Gintis ir kautis reiktų tuo pačiu ginklu, o ne pakampiais pletkavoti. Ai kaip mums, skaitytojams, būtų smagu, jei atsirastų CP verta špaga, - deja...

57715. mieste - rudrai2006-06-13 21:15
griausias atsakymas - kontrargumentai, o ne pamazgu viedras atgal. deja, vertos spagos neatsiranda. gal todel kad C ir P teisybe sako?

57719. Konflikto issprendimas2006-06-13 21:38
Negi kiti sako `mela`? Argi komentatoriai meluoja? Ne, jie sako gryna `tiesa`. Teisybe tampa bet kuris sakymas, kai ji kazkas tokiu uzregistruoja. Bet kuris absurdiskiausias teiginys turi savus pasekejus. Siuo atveju redaktoriai, SA bendradarbiai gerai zino, kad daliai skaitytoju smagu ir teisinga su C&P. Tai faktas, kuriam nereikia kontraargumentu. Kodel avys skabo zole, bet ne vilkai? Kodel vieni skaitytojai vartoja poliuksa, kiti ne? Suvokimas isprendzia konflikta.

57722. miestei2006-06-13 22:13
ai, mieste, na, eini tu gatve, žiūri ant sienos parašyta "Dainius- bybis". Pasakyk tu man dabar kontrargumentą. Čia, beje, iš gyvenimo. Kai atsikraustėm, pas mus pro virtuvės langus matėsi panašus pranešimas, dar ir pailiustruotas. Nesugalvoję kontrargumentų, užpurškėm dažais.

57723. šuns balsas2006-06-13 22:21
kojinės būna išplautos ir dvokiančios.

57728. mieste2006-06-13 22:37
kai anksciau traukiniu vaziuodavai i berlyna, tai pro baltarusija. koks kilometras uz gardino stoties ant murines sienos uzrasas didelem raidem: "Jelcin - žyd i fašyst". va cia sunku surasti kontrargumentu. o "filologyno ispera" ir "pisdomo augintinis" nera "bybis". tai tik epitetai. vyriskai sultingi. jus gi zmones rastingi, o ypac kaimyniniam zaliam kieme, suraskit istikinamu argumentu kad tai gera poezija. vis klausiu ir klausiu: ar kas skaitet tas recenzuojamas knygas? ar galit pasakyti kad tai geros knygos? jeigu manes paklaustu apie mano cecha as tikrai zinociau ka pasakyti. kodel jus nezinot, invalidai jus nelaimingi?

57730. m2006-06-13 22:40
kas pasakys kad poeta Navakas yra abstinentas darboholikas? as jo nepazistu. bet nuotraukoj veido spalva gana israiskinga kad patikeciau C ir P. tinginys ir girtuokils.

57731. m2006-06-13 22:45
beje, apie savo cecha sakyciau taip kaip C ir P ir dar baisiau.

57732. m2006-06-13 22:49
be to, smaikstu ir ironiska. negi taip baisu pasijuokti is saves? negi taip savim nepasitikima?

57735. Pussy Cats2006-06-13 23:23
Nuomoniu ir patirciu daug- tai asmenine problema. K Navakas niekuo detas. Jie kalbesime apie zemes traukos isgraviruotus irasus, pries juos C&P -baltapukiai kaciukai. Be abejones, kristi populiaru, nes traukia, ir daugeliui cechu problemos idomesnes, nei literatura. Niekas nesigincija, kad C&P aistringi, bet ju aistra ne literatura ir socialine kritika, o ju epitetai naivus ir vaikiski sename zanre, kuris visai ne literaturines prigimties.

57739. Rūta:)2006-06-14 08:06
Vis vien aš pirmiausia laikraštyje jų puslapį perskaitau:)

57745. Saulius M. -- re: 57728. Mieste2006-06-14 09:50
Žinia, turi teisę gyvuoti ir "vyriškai sultingi epitetai".
Bet gal vadinkim viską tikraisiais vardais. Kai literatūros kritika išsigimsta į insinuacijų bujojimą; kai VIETOJ literatūros kritikos (bent truputį išsamesnės analizės) pateikiami pasipūtėliški purvinų minčių kratiniai, pavienės nepagrįstos ironiškos replikos - gaila "Šiaurės Atėnų". Prenumeruoju juos nuo pirmojo numerio, be pertraukų; bet matant kas čia įsigali - patriotizmas pamažėl baigia išsekti... Kada paskutinį kartą "Šiaurės Atėnuose" buvo spausdintas padorus literatūros kritikos straipsnis?... Negi normalu, kai literatūros kritikui aptariamoje "Poezijos pavasario" rinktinėje pirmiausia į akis krenta viršelyje panaudotos vaivorykštės spalvos - ir pirmiausia skubama pareikšti, kad tai asocijuojasi su gėjų vėliavos spalvomis? Gal kam ir pikantiška; man tai bjauru.

57746. through the looking glass2006-06-14 09:52
taigi svarbiausia - prieštarauti. nesvarbu kam ar kodėl, svarbiausia - aklai ir kvailai prieštarauti, inkšti kaip valkataujantiems šunims.. kažkas sukritikuoja ir iškart atsiranda dešimtys prieštaraujančių. čia tik bandos jausmas :)

57749. mieste - Sauliui M2006-06-14 10:22
tuomet gal nevadinkim to literaturos kritika. vadinkim kitu vardu. ironiskais pastebejimais. tegul tai buna ne VIETOJ literaturos kritikos, o salia. tegul kitas zmogus paraso rimta literaturos kritikos straipsni. ji irgi isspausdins. pavyzdziui, apie Stankeviciu - ironiskas ir kandus rasinelis. bjaurumo jokio neaptikau. sakyciau, surasta idomi forma "eilini stankeviciau". tik man rodos, daznam kurejui svarbu atrodyti o ne kurti. kad nieks zodeliu neuzkabintu ir svarkelio nesupurvintu. o tu, zmogau, pasiziurek i save saziningai ir atvirai uzuot isiszeides. galu gale ne kiekvienas turi buti stambiausio kalibro. kiekvienam savo. ir buk laimingas su savu. dziaukis gyvenimu.

57753. p.s.2006-06-14 10:27
Alexander Pope, "An Essay on Criticism" (1711)

"A little Learning is a dang`rous Thing;
Drink deep, or taste not the Pierian Spring:
There shallow Draughts intoxicate the Brain,
And drinking largely sobers us again.
A perfect Judge will read each Work of Wit
With the same Spirit that its Author writ,
Survey the Whole, nor seek slight Faults to find,

Where Nature moves, and Rapture warms the Mind;
Nor lose, for that malignant dull Delight,
The gen`rous Pleasure to be charm`s with Wit."

57754. Saulius M. - 57749. Miestei2006-06-14 10:43
Pritariu jums.
Tik "tegul kitas zmogus paraso rimta literaturos kritikos straipsni. ji irgi isspausdins" - sukėlė šypseną :-)
O dėl jūsų "57704. m" - smagiai nusikvatojau. Dėkui!

57760. Arūnas2006-06-14 11:15
vadinti poeziją vaflistine, keiktis ir ddemonstruoti genitalijas - literatūros kritika ? suprantu, kad berniukai nori pavaidinti literaturos kritikos byvi ir teslagalvi - tik viena beda: tie - durni, bet neagresyvus, nepiktybiski. o CP duetas - gal tevu per galvas musti, gal kokiu pedofilu aukos - amzini invalidai - piktinasi ir piktinasi. jau nekalbant apie fakta, kad ju paciu bandymai kurti literatura baigesi visisku fiasko, tai dabar jie literatura daro. tai susirinkit visus durnelius ir atidarykit luzeriu laikrasti - "svetimus" dar pasikvieskit. Keista, kad tokiais dalykais didziuojasi ir toleruoja pats laikrastis, redaktore arba pvz. Sigitas Geda. Tai, ka daro vaflistai CP - tai ne kurybines diskusijos provokavimas, o smirdincio bomzo kabinejimasis, uzgauliojimai ir spygu rodymai. Jums laiminant Siaures Atenai virsta sudo atenais.

57768. m - sauliui2006-06-14 11:38
kodel sukele sypsena?

57770. m2006-06-14 11:41
alexander Pope kviecia apvalioms padlaizuniskoms recenzijomas. is kur toks tikrumas kad apzvelges the whole visuomet pamatysi tobulybe? cia tik poezija, neimkit uz gryna piniga.

57772. vasi provokuoja miestę šmaikštumui ir ironijai2006-06-14 11:45
kodėl galite, bet nepasakote apie savo cechą dar baisiau? ir kam jūs taip apie Dainių... gal jis visai ne toks:)

57778. m2006-06-14 12:03
nesinori susipykti su visu pasauliu.

57786. v2006-06-14 12:39
o kam pyktis, juk šmaikštumas anoniminis.

57787. xX2006-06-14 12:45
Taip rašinėdamas pagalvoju, kas gi iš visų mūsų didžiausiais anonimas? Dievas - kito atsakymo neturiu. Žinom tik jo nicką, daugiau - nieko.

57790. v2006-06-14 12:49
yra ir šis tas daugiau, bet kam apsikraut bereikalingom pažintim.

57791. Virgis2006-06-14 12:53
Nežinau Stankevičiaus asmeniškai (po jūsų komentarų ir tokio noro neturiu - matyt ne pats geriausias žmogus, jei tiek priešų sugebėjo užgyvent), bet būkim objektyvūs - seniai jau nebuvome sulaukę tokios stiprios poezijos knygos lietuvių literatūroje. Bet kritikai, keista, apie poeziją nekalba - tik apie žmogų.

57792. edva (po futbolo)2006-06-14 12:54
O gal C&P rašiniams tiktų rubrika "Kritikos užribiai"...arba "Literatūros kritikos NUOŠALĖS"? Tiesmukai...iš futbolo. O!- "Literatūros kritikų futbolas" - kažkiek binkiška- keturvėjiška...

57799. patikslinimas2006-06-14 13:16
jiems labiau tiktu rubrika - moralinio sifilio dispanseris

57801. kvailutė2006-06-14 13:32
Na, gerai. Įkalbėjot. Atsispausdinu. Perskaitysiu per pietus.

57802. Saulius M. -> 57770. M.2006-06-14 14:40
kodel sukele sypsena?

Todėl, kad - deja - "Šiaurės Atėnai" turi tik "Literatūros kritikos užribių, nuošalių" (Edvos žodžiais sakant) redaktorių, iniciatorių, katalizatorių, tono uždavėją, skatintoją, prižiūrėtoją, specifinio skonio propaguotoją, kuris tituluojasi "Šiaurės Atėnų" literatūros kritikos vadovu. Tai analogiška lapės skyrimui vištidės viršininke.
Nes, pvz., "Poezijos pavasario" rinktinės pristatymas "Šiaurės Atėnuose" - tai jau, kaip rusai sako, "nie v kakije vorota". Ne kad šitaip - geriau būtų iš viso patylėti (pagal budistų patarimą: "Do not speak- unless it improves on silence").
Tokius pavienius atvejus tikrai galima būtų toleruoti (žmogui klysti būdinga); bet kai tai tampa norma, padorios kritikos nuolatiniu pakaitalu...

... Labai norėčiau šiuo klausimu būti neteisus... :-(((

57803. vasi - mielam Sauliui2006-06-14 14:55
na kodėl, aš,pvz, kad ir Sprindytės nuošale nepavadinčiau..

57804. Saulius M. -> 57770. M2006-06-14 15:07
Nesutinku su jūsų mintim.
Alexander Pope sako: kritikas pirmiausia turi ((nuoširdžiai pasistengti)) labai atidžiai pažvelgti į kritikuojamąjį kūrinį autoriaus akimis; suprasti kūrinio užmanymą, esmę, pamatyti jo visumą; nesikabinėti prie smulkmenų. Ir tik po to suvoktąją šią visumą palyginti su savo supratimu. Palyginus - rezultatas gali būti pats įvairiausias: jei tau nuskambėjo tobulai - tai ir pasidalini tuo; jei matai kas taisytina, tobulintina - tai ir argumentuotai išdėstai.
Tad, jokių apvalių padlaižūniškų rezencijų! Jos tiek pat neturi nieko bendro su Alexander Pope idėja, kaip ir greitomis paimprovizuotas stačiokiškų replikų palaidymas vien 10 min. pavarčius kūrinį ir prieš rašymą `paėmus ant drąsos`.

57806. Saulius M. -> 57803. Vasi2006-06-14 15:40
Tikra tiesa!
Bet - senokai ją "Šiaurės Atėnuose" girdėjom. O kovo mėn. yra rašius (http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=789): "Girdėjau raginimų neberašyti "Šiaurės Atėnams" po to, kai ten ėmė rodytis Castor&Pollux knygų apžvalgos". Gal jau paklausė tokio raginimo? Būtų labai labai gaila.......

57807. vasi2006-06-14 15:57
Tikrai būtų gaila. Nuošalė - sau, centras - sau. Jei ne koalicija, tai bent jau opozicija būtų:). Aišku, tyla irgi protestas. Bet miestei va kraujo reikia, sako - kur jūsų špagos, kolegos? kai špagų nėr, belieka špygos.

57808. miest e -Sauliui M.2006-06-14 15:57
na tuomet recenzija ne apvali padlaizuniska o geranoriska. ar taip?

57809. vasi- Sauliui Mielajam2006-06-14 16:01
atsiprašau, grynai metodologiškai: kokiu būdu, man gauti autoriaus akis, kad jomis pažvelgčiau?

57811. vasi - miestei (užbėgant įvykiams už akių)2006-06-14 16:09
beje, Meistrą irgi palaužė kritika. O Margarita kontrargumentiškai nuniokojo to kritiko butą.

57812. S.M.2006-06-14 16:18
57808. Miestei: TAIP

57809. Vasi: pirmas žingsnis - atidžiai perskaityti visą apsiimtą recenzuoti kūrinį su nuostata: "jei man kas nors šiuo momentu nuskamba kritikuotinai - tai priežastis tikriausiai yra tai, kad dar nesuvokiu kūrinio visumos". T.y. skaitant, žinoma, užsirašomos visos abejonės, nesutikimai, tačiau viešai tai skelbiama ne anksčiau, nei su minėtu nusiteikimu perskaičius `nuo galo galan`; gal prie kai ko ir papildomai sugrįžtant.

57813. p.s. 57808. Miestei2006-06-14 16:25
nes, kaip Jean Carrière rašė "Mae Vanage": "Ko geruoju neįmanoma [pasiekti] - piktuoju nė to tiek".

57814. kvailutė2006-06-14 16:30
O man C&P ekspresyvumas visai nieko. Matyt todėl, kad nežinau, koks TURI būti kritikas. Ir matyt ne todėl, kad pati esu po astrologiniu dvynių ženklu. Šiaip man patinka, kai ne pirmūniškai fiziškai kauleliai aprakinėjami, o pateikiamas įspūdis. Tegu ir paikas. Ypač paikas.

57816. kvailutė2006-06-14 16:52
Vajezau, kaip galima išlikti geranorišku, kai tenka pasimerkti į pozas, grimasas arba tiesiog pasimaivymus, ir tai geriausiais atvejais (CP: kartais net malonu skaityti - man taip nutinka retai). Juk net autoriai, būna, prasitaria, kad veikaliuką nubezdėjo… Silikoninis kritiko smailas būtų pati tikriausia poza. Geriau nereikia.

57817. e -s.m.2006-06-14 16:57
"jei man kas nors šiuo momentu nuskamba kritikuotinai -- tai priežastis tikriausiai yra tai, kad dar nesuvokiu kūrinio visumos"- mano logika siuo klausimu paprasta: kadangi sakinys - vienas baigtine mintis, o ta mintis buna slyksti (man, pvz., - rasistine, antisemitine, prokremline/prosovietine, prokolchozine, homofobine etc) dedu as ant to kurinio ir ant tokio kurejo nedelsiant, neatsitraukiant nuo kasos, tpsknt.

57820. vasi kvailutei2006-06-14 17:04
Tada tu pati prieštarauji savo "nekonkurencingumo" pažiūroms, išsakytoms Laiškuose. Nes CP joks ne demokratas, kviečiantis visus autorius ir nuomones koegzistuoti (žr.google) šviesoje. Priešingai, jo nuolatinis pranešimas: geriau jau tiems ir tiems NEegzistuoti kaip rašytojams. Prie stienkės ir sušaudyt. Litčyskė - taip galim pavadint šį metodą.

57821. dr. Watsonas2006-06-14 17:07
Mieste, ar neužmiršai atsiimti pensijos?

57822. The Spam Bouncer2006-06-14 17:16
Artejame prie pirmu atradimu. Pasirodo, kad tai, kas vyrams ir moterims patinka ir ka jiems pirmiausia norisi paziuret (3 ar 5 laikrascio psl, poliuksai, TV tam tikri reportzai) nera joks vertingumo zenklas. Kitas svarbus klausimas: ar vyrai ir moterys nori ka nors daigiau be sito zinoti ir paziureti, o jeigu nori, ar jie gali, pagalvoja, paziuri? Sis klausimas neturi vienareiksmisko atsakymo. Svarbu pastebeti, kad rimtos zinios nematomos. Poliuksai vienodai sekmingai darbuosis tiek Daileje, tiek Kaune, tiek zemes ukyje ir vyru/moteru zurnale. Visur kur tik juos isleis, o isileis ne visur ir ne visada. Poliuksu skrydis tam tikrose vietose baigiasi kaip vidutines klases klubuose: keli buldogai bounceriai parodo duris.

57823. kvailutė2006-06-14 17:16
Laukiau iš tavęs šio bakstelėjimo. :) Kol kas dar negaliu paaiškinti kaip, bet, net keista, tie dalykai manyje visiškai nesipjauna. Pagalvosiu.

57824. kvailutė dar kartą vasi2006-06-14 17:42
Vaje, kaip visada, viskas labai paprasta. Aš tiesiog leidžiu CP būti tuo, kuo jis nori ir reikšti nuomonę taip, kaip jis nori. Ar įsivaizduoji, kaip jis apibūdintų savo mylimiausią rašytoją?;). O aš nepykčiau, jei jis į šuns dienas išdėtų ir manąjį Levinardą Levinčį. Na ir kas. CP toks.

57828. Onė2006-06-14 21:36
CP toks.
Kad jokio nėra. Diletantai besismaukantys tarpuvartėje. Eilinis infantilų masturbavimasis. Apie literatūrą išmano horoskopų dėka. Tiesiog pilkai neįdomūs. Nors kokią mintelę kaip spermą ištrėkštų. O - pššššš.

57829. S.M. -> 57817. E2006-06-14 21:38
Sutinku. Bet juk yra skirtumas tarp piktinimosi rasistine, antisemitine, prokremline/prosovietine, prokolchozine, homofobine etc mintimi ir pvz. vaivorykštės spalvomis sumanytos sukritikuoti knygos viršelyje, tarp juokavimo ir nepadorumo, tarp pašiepimo ir paniekos, tarp kritikos ir "juokingų" smūgių žemiau juostos (ypač atžvilgiu tų, kurie šito nenusipelnė).

57832. Infidelijus2006-06-15 01:26
Na nereikia taip diskutuoti, kaip vaikiokas kox, bėga bėga aplink namą, prišika, vėl toliau bėga, ir paslysta, išsitėškia ant savo šūdo, tada bliauna ant viso kiemo. Arba kaip vilkas iš "Na, palauk" su štanga drugelį gaudė. Reikia iš naravo, po biški.
Kritika aplamai kažkoks nesusipratimas, absurdas yra. Gali būti kažkokios knygų apžvalgos, bet ne tokie marazminiai 1000 eilučių straipsniai-gruzai. O C&P daugumoj teisūs.
Aplamai jūs visi beviltiški, išskyrus vasilisą.

57835. kvailutė>vasi2006-06-15 09:04
vasi, gali drąsiai traukti iš stalčiaus savo knygą apie meilę: panašu, kad vienas skaitytojas tavo atžvilgiu jau įsimagnetino. O tai jau labai daug:)

57837. -> 578352006-06-15 10:19
Po tokio dėmesio atkreipimo - pradeda įsimagnetinti ir antras :-)

57839. Apie ivardijima2006-06-15 13:15
Infi ir CP jauciasi nejaukiai. Sunku paguosti: literaturos kritika neuzsimineja nei vilku, nei teisingumu.

57847. ir išsigandęs, ir pasipiktinęs to vasi2006-06-15 15:42
O šaudys prie stienkės tai jie? O kodėl jie? Gal noriu ir aš?

57848. Gal noriu ir aš2006-06-15 15:45
Susibičiuliauk su Infi - duos ir tau

57853. vartiklis2006-06-15 18:49
Viena vertus, cp tiksliai pagauna kiekvienos knygos pažeidžiamas vietas, kita vertus, kai apsiriboja vien tik tuo, pamažu pradeda nusibosti. Nes apie kiekvieną knygą, net pasauliniu laikomą šedevrą galima pasakyti, kad jos galėjo ir nebūti, pasaulis dėl to nesugriūtų. Kai knyga perdėm literatūriška - galima kabinėtis dėl to, kad atitrūkusi nuo gyvenimo, kai vien autobiografiška, galima tyčiotis, kad tai susiję su autoriaus asmens ar lyties dalykais ir knygoje trūksta "tikros literatūros". Ir taip be galo be krašto... Norėdamas mušti, lazdą rasi. O kažin ar bandė cp pažiūrėti į save? Kad kritikuoti (t.y. griauti) sugeba, matome. O ką nors pastatyti?

57857. Onė2006-06-15 20:03
Gal tikrai ryšis Valioniui naują budelę pastatyt. Na, gi negalima jam ten nuskęst. O CP specai išmatų duobių.

57860. v2006-06-15 21:40
o Onė iš žaliuojančių lankų vis užeina į mūsų kapines:)

57885. kvailutė2006-06-16 08:45
Atrodo, kad Onė vyrų nemyli. Arba atvirkščiai. Arba ir tas ir tas. Arba todėl tas, nes tas. Arba atvirkščiai.

57887. 578612006-06-16 08:59
Čia žmogaus prigimtis tokia. CP skaityti smagu, kai apie kitus. Bet niekas savanoriškai nepasakys CP: parašyk apie mane.Todėl suprantu Baranovą, kuri piktinasi CP, kai užkabina ją ir jos mylimąjį, negerai. Bet šiaip smagu, kad jie tokie yra, nes pagyvina literatūrinį gyvenimą. Ne paslaptis, kad lietuvių literatūroje tas pats, kaip ir kitur: yra grupelės, kurios prastūminėja savus sugėrovus, sugulovus (?) kad gautų vietas, premijas. Tie metų knygos rinkimai. Cirkas tikras. Arba nacionalinės premijos. Kas jas gauna? Ar pagal eilę, arba kokia baranova prastumia parulskį. Ir taip išeina, kad literatūroje tokia stovinti pelkė, kuri jau ima dvokti. Niekas nedaroma, kas neturėtų kokio nors savanaudiško intereso. Toks yra nuvalkiotas posakie "rašo krauju". Ar kas nors pas mus rašo "krauju"? Ta prasme, kad užkabintų? Man dažnai ta yač navakiška - parulskiška kryptis atrodo tokia: pagėriau, parymojau apygirtis, šį tą parašinėjau, nes žodį seniai įvaldžiau.
CP nihilistinėje laikysenoje yra daug pozos, bet daug ir nevilties. Galbūt ir dėl tokios situacijos lietuvių literatūroje. Navakas kažkada yra pasakęs: "literatūrinis pirstelėjimas". Tai juk toks jausmas susidaro skaitant daugelį lietuvių autorių, ir Navaką taip pat.
Tai išvada: geriau, kad CP yra, nes be jų ir ŠA, ir LM, ir Nemunas visai užželtų.
Dar nukopijuosiu savo protingą komentarą ir į LM.

57946. Kazino2006-06-16 17:40
Įdomiausia, kodel CP neprikelia iš užmaršties genialiosios vaflisto Dariaus Pocevičiaus poezijos knygos "Vieną kartą gyveno vienas žmogus"? Ji pasirodė 2003 m ir kažkodėl nebuvo pastebėta nė vieno padoraus lietuvio. O joje tiek daug šedevrų. Štai vienas, matyt, nevertas CP plunksnos, nes toks genialus, kad prarandi amą:
    gyveno vienas žmogus.
    jis gyveno taip ir taip.
    jis gyveno ten ir ten.
    jis gyveno tada ir tada.
    tada jis taip ir taip ten ir ten numirė.
    vienas žmogus gyveno vieną kartą.

57948. To Kazino2006-06-16 18:13
Arba kitas Pocevičiaus - neeilinio kūrybos pavyzdys:
      r ( a š ) y k
    rašyk rašyk rašyk rašyk rašyk r
    rašyk rašyk rašyk rašyk a
    rašyk rašyk rašyk š
    rašyk rašyk y
    rašyk k
    savo

    r
    y
    k

57949. dar2006-06-16 18:15
pavyzdys buvo iš internetinės svetainės: http://www.tekstai.lt/tekstai/pocevicd/index.htm

57951. Onė2006-06-16 19:20
Pavyzdys geras. Visiškos impotencijos. Froidai ir Fromai, jus daug netekot be tokių pacientų. Kitaip savo teorijas perrašytumėt. Nors, vaikų neskriausime (lyg tokia akcija pastaruoju metu buvo - prieš smurtą vaikų atžvilgiu). O kai infantilus kūdikėlis pirštu baksnoja pirmą kartą padarytą "kakų" puoduke, atleidžiama. Pažinimo džiaugsmas. Tuom man ir primena PC - du debiliukus apsitriedusius vienas kitam panosę perbraukdami, ką tik pirštu perbraukę išeinamą angą.

57952. to 57948. To Kazino2006-06-16 19:28
Malonėkite neiškraipinėti originalo: http://www.tekstai.lt/tekstai/pocevicd/zosme.htm#rasyk

57953. ui2006-06-16 20:05
kaip skausmingai sureagavo poezijos neeilinis, kad eilutės buvo viena eilute surašytos... Na išties kuriant tokius neeilinius kūrinius kitus eilinius belieka kritikuoti. Turbūt pasaulis apsiverstų, jei CP kartą` apie ką nors parašytų teigiamą atsiliepimą...

57959. Cyptyp2006-06-16 22:34
Smagu skaityt dėl stiliaus, ironijos, bet ir tai norisi ko nors dar rafinuotesnio, snobiškesnio ir labiau sugedusio.Na, tegul pasuka galvelę. Noriu RAPADOKSŲ.O iš tiesų man į tą stilių dažniausiai nusispjaut, kai skubu, noriu tik informacijos, sąžiningai atlikto amato - aiškaus atpasakojimo (nes juk neskaitau visų knygų), lyginimo su pasaulio vardais, reitingavimo, klasifikavimo, analizavimo ir pan.

57960. Cyptyp2006-06-16 22:37
Va, Navakas kaip sukonspektuotas, tai labai patiko.Iškart viskas aišku.

57969. Je je2006-06-17 02:42
E.Red.: Komentaras panaikintas.

57971. Onė2006-06-17 03:26
Įdomiai durni pastebėjimai. Kai infantilas ryte vėl pajunta, kad eilini kartą nevalingai apsišlapino - pirma mintis - "Beresnevičius kaltas". O tas gi savimyla, kiekvieno dauno šlapios lovos netvarko. Dar pakrezena "Je je", o tam debilikščiui to ir reikia - pastebėtas jo pasturgalis. Tik viena problema jam - visos moterys nuo jo nosis nusuka, smarvė neišpasakyta.

57994. Sveta2006-06-17 16:35
Nzn vyrai man patinka jusu gatvine leksika ir `tvirtas zodis`. kai kur gal per ziauriai. ir bebejo matyti, kad lietuviu rasytojams srutu tenka daugiau, bet cia velgi provincijos problema, kartu kalbinat prasmatnias paneles smuklese, malates tam paciam kakyje tai taip ir gaunas, neipac objektyvu, bet uz tokia miela agresija negaliu nedekoti.

57996. kasta2006-06-17 17:36
Šauni ta Sveta - iš Baltosios Russios...

Rodoma versija 21 iš 21 
0:04:11 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba