ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-10 nr. 800

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (21) • JUOZAS ŠORYS. Kad pasaulis neišnyktų (36) • VYGANTAS VAREIKIS. Kodėl kapitalizmas yra negerai (1) • -js-. Sekmadienio postilėBOGDAN POPESCU. Žmogaus teisės ankstyvuosiuose krikščionybės raštuoseSANTAROS-ŠVIESOS konferencijos programaSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiRHYS GRAHAM. Nes jis yra švelnusKERRY SHAWN KEYS. EilėsTADEUSZ RÓŻEWICZ. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (104) • LAURYNAS DAPŠYS. Galvos IV*RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sVYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Gedimino pilis (ne ta) ir kitos vietų prie Dievo įdomybės (4) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozėLAIŠKAI (279) •

Bjauri diagnozė

WILLIAM STYRON

[skaityti komentarus]

Tęsinys. Pradžia Nr. 21

Kaip vienintelis sifilitikas buvau atleistas nuo kasdienės lytinio organo apžiūros, svarbiausio gydytojo Klotzo vizitacijos, prasidedančios lygiai šeštą, strateginio punkto. Šeštą skyriuje pasigirsdavo skambutis, visur įsižiebdavo ryškios lempos, ir lygiai po minutės pasirodydavo Klotzas. Gulintys ligoniai likdavo lovose, o triperiniai pacientai pašokdavo ir sustingdavo it įtempti. Paprastai jie svaidydavosi juokeliais, artistiškai dejuodavo ir plūsdavosi. Dauguma jų buvo iš reguliariosios armijos, ne tokie žali rekrūtai studentėliai kaip aš, penkeriais ar net dešimt metų vyresni. Greitai supratau, kad daugelį jų apsėdusi įkyri idėja. Šiems fanatiškiems donžuanams taip rūpėjo seksualinės pramogos, kad jie nesiliovė šmaikštauti šia tema net ir brangiai mokėdami už tuos malonumus – ligai ardant jų genitalijų gleivinę ir graužiant kelių bei riešų sąnarius.

Mane stulbino jų nerūpestingumas, lygiai kaip ir jų neblėstantis libido, nes mano, devyniolikamečio, hormonų karštis nukrito iki nulinės padalos tą pat akimirką, kai gydytojas Klotzas paskelbė savo diagnozę. Išgirdus žodį "sifilis" jau vien mintis apie seksą tapo atgrasi, tarsi mane būtų apnikusi kokia erotinė anoreksija. Tačiau vos tik Winkleris ar kuris kitas sanitaras riktelėdavo: "Pasiruošt!" ir Klotzas, nutaisęs reikšmingą miną, įeidavo pro praviras duris, triperininkų frakcija pritildavo. Winkleris sakė, kad šituos balandėlius reikia apžiūrėti vos jiems pabudus, dar nespėjus nusišlapinti; pagal per naktį susikaupusių pūlingų išskyrų kiekį ir konsistenciją Klotzas spręsdavo, kaip einasi gydymas. Lydimas įprasto sanitaro balso akompanimento: "Patempk, suspausk, melžk!", Klotzas nesišvaistydamas žodžiais apeidavo aukas ir apžvelgdavo jas lediniu niekinamu žvilgsniu, tarsi šitie niekšai ir paleistuviai būtų neverti net paprasčiausio pasisveikinimo. Su manimi jis elgdavosi nė kiek ne švelniau. Stovėdamas prieš jį išsitempęs džiaugdavausi, kad žeminanti procedūra, kurią vos pakirdę iš miego privalėdavo atlikti triperininkai, man neprivaloma. Probėgšmais dirstelėjęs į mane, Klotzas paklausdavo sanitaro apie tyrimų rezultatus, kurie kasdien būdavo tokie pat apverktini.

Tačiau tą ankstyvą pirmosios dienos ligoninėje rytą Klotzas apžiūrėjo mano penį. Galėčiau praleisti procedūros aprašymą, jeigu ji nebūtų taip siaubingai paveikusi mano psichinės būklės, kuri ir šiaip nebuvo iš geriausių. Būtent ši apžiūra ir įteigė man mintį, kad esu pasmerktas. Mane iškvietė į jo kabinetą, ir kol prieš jį stovėjau, jis vartė ligos istoriją ir kapotais sakiniais uždavinėjo standartinius klausimus. Sifilio atvejai šeimoje? (Na ir klausimas!) Nebuvo, sumelavau. Ar paskutiniu metu nepasireiškė kokie uždegimai ar karščiavimas? Ne. Navikas paslėpsniuose? Ne. Kokios nors neįprastos išaugos ant penio? Kieta, neskausminga opa, vadinama šankeriu? Žinojau, kas yra šankeris, nors nebuvau jo matęs, visi buvome apie jį girdėję. Kol vyko apklausa, žiūrėjau į portretą, iš kurio į mane tvirtai žvelgė išdidus, ryžtingas Franklinas Rooseveltas. Buvau dėkingas savo prezidentui už šį tėvišką žvilgsnį. Žiūrėjau į jį visą laiką, Klotzui apčiupinėjant mane šaltais kaulėtais pirštais.

Jis ne per atsargiausiai vartaliojo mano penį, porą kartų visai be reikalo smarkiai jį spustelėjo ir apsuko. Atsimenu, pagalvojau: šitaip jo dar niekas nebuvo minkęs. Paskui jis man parodė kitoje pusėje aptiktą randą. Šankeris palieka randą, sumurmėjo jis, ir šitas randas panašus į tą, kokį palieka šankeris. Aš pažiūrėjau žemyn ir išties pamačiau randą. Mažulytį raudoną taškelį. Šankerio būta neskausmingo, tęsė jis, ir tu jo nepastebėjai, liko tik mažas randelis. Regis, sekundei jis kažkur nugrūdo įprastą priešiškumą ir pareiškė, kad užsikrėtimo nelytiniu būdu galimybė mano atveju be galo menka. Unitazo sėdynė – mitas. Klotzas mane nustebino savo beaistrius paaiškinimus užbaigdamas kone poetiška fraze: "Sifilis – žiauri liga". Paskui, patylėjęs tiek laiko, kiek jam prireikė mintyse suformuluoti atsakymą į klausimą, kurio taip ir neišdrįsau užduoti, paskelbė: "Galiausiai sifilis pažeidžia visą kūną".

Grįžau į palatą ir atsiguliau. Gulėti dieną buvo draudžiama, bet aš vis tiek atsiguliau. Ligoninė buvo įsikūrusi sename mediniame pastate, čia buvo šilta, net karšta, bet mane krėtė šaltis. Klausiausi, kaip girgžda langai, pasiduodami nuo Atlanto atlekiančio vėjo šuorams. Šalimais savo nepadorius nuotykius aptarinėjo seksualiniai maniakai, o aš lėtai grimzdau į sąstingį, ir net "Kišeninė eilėraščių knyga", gelbėjusi mane daugeliu kritiškų atvejų, šįkart buvo praradusi savo guodžiamąją galią.

Jau minėjau, kad anuomet pats žodis "sifilis" buvo tabu. Padorių žmonių draugijoje jį ištardavo pašnabždomis, jei išvis ryždavosi ištarti, ir labai retai galėjai pamatyti jį išspausdintą. "Socialinė liga", "bjauri liga" – tokie buvo įprasti eufemizmai. Mokydamasis mokykloje kartą susidūriau su šiuo žodžiu vartydamas medicininę brošiūrą. Paklausiau mokytojos, tradiciškai išauklėtos senmergės, ką jis reiškia. Mokytoja čia pat pataisė mano tartį, tačiau jos skruostai užsiplieskė, ir atsakymo į klausimą neišgirdau. Iš jos nutylėjimo supratau, kad tai kažkas gėdinga. Beveik visą egzistavimo laiką sifilis, kaip ir AIDS, buvo laikomas nenuplaunama infekcijos nešiotojo reputacijos dėme.

Tarp ligoninės sienų slenkant nykioms dienoms ir naktims, mano kraujo serume kaip ir anksčiau tebeknibždant spirochetų, o mano sielai vis giliau grimztant į neviltį, prisiminiau visą savo ganėtinai kuklią seksualinę patirtį. Koks nelaimingas atsitiktinumas pasmerkė mane pražūčiai? Net ir tais griežtais laikais trys partnerės devyniolikamečiui (dvi iš jų buvo atsitiktinės trumpalaikių girtų sueičių draugužės, beveik išsitrynusios iš atminties) – šis skaičius neleido laikyti savęs aistringu meilužiu, juo labiau gašliu kovo katinu, dėsninga ligos auka. Beje, Winkleris sakė, kad nors sifilis paplitęs mažiau nei triperis, vieno vienintelio atsitiktinio pataikymo ne į tą skylutę pakanka vyrui pražudyti. Kieno gi tai buvo skylutė, kur ir kada? Mano pasimatymai vyko taip neseniai ir jų buvo tiek nedaug, kad nesunkiai prisiminiau kiekvieną, bandydamas atspėti, kuris apsikabinimas leido T. pallidum pradėti įsiveržimą.

Vieną saulėtą rytą, man sėdint ant taburetės ir skendint saviplakos mintyse, pasirodė Winkleris ir pareiškė, kad Klotzas – pagaliau, po tiekos dienų – nori mane apžiūrėti ir išsiaiškinti ligos istoriją. Ar tu religingas, paklausė Winkleris. Ne, atsakiau ir pasidomėjau, kodėl jam tai parūpo. Sanitaras išpūtė akis ir tarė: "Jis gana griežtų pažiūrų". Paskui pridūrė (girdėjau tai ne pirmą kartą): "Tai vis tie jo kompleksai".

Tą rytą, pasakojant savo ligos istoriją, teko iškloti Klotzui apie savo santykius su viena mergina ir pora vyresnių moterų. Klotzas tai pavadino "kontaktais". Papasakojau, kaip lygiai prieš dvejus metus atsisveikinau su nekaltybe pigiame viešbutėlyje Šiaurės Karolinoje. Mokiausi pirmame koledžo kurse, moteriai buvo apie trisdešimt penkerius. Jis paklausė, ar aš saugojausi; atsakiau – regis, taip, bet nesu visiškai tikras, nes buvau padauginęs alaus. Paskui pradėjau pasakoti apie antrąjį "kontaktą". (Nepapasakojau jam apie begalinę įtampą, kilusią laukiant eilės prišnerkštame viešbučio vestibiulyje, kol mano persigėręs bendrakursis, gašlus bernas iš Misisipės, kuris ir buvo žygio sumanytojas, visą amžinybę darbavosi su dama, pasivadinusia Ištikimąja Mere. Nepasakiau gydytojui, kad Ištikimoji Merė pasirodė besanti nusivariusi dažyta blondinė nešvariais apatiniais ir numintomis rožinėmis šlepetėmis; ji taip vangiai ištiesė ranką paimti iš manęs du dolerius, tarsi būtų leisgyvė; nepasakiau, kad ir pats jaučiausi vos gyvas nuo įtempto laukimo ir dilgaus nepasitikėjimo – nejaugi netrukus įvyks kažkas nepakeliamai lemtinga, tai, ko su nekantriu virpuliu laukiau nuo dvylikos metų, – tame rūke vos girdėjau jos balsą, kai ji, grūsdama du dolerius už liemenėlės, burbtelėjo kaimiška tartimi: "Na, tikiuosi, nesikrapštysi taip ilgai kaip tavo draugužis".)

Antrasis "kontaktas" įvyko su aštuoniolikamete universiteto antrakurse, ją pavadinsiu Liza Freedlander. (Skurdžią seksualinę patirtį liudija vien jau tai, kad tarp Merės ir Lizos būta pusantrų metų pertraukos.) Klotzui pasakiau, kad su Liza, kilusia iš Niujorko valstijos, susipažinau pernai pavasarį Virdžinijoje, Denvilio koledže. Tuomet jau dalyvavau karinio jūrų laivyno programoje B-12 ir savaitgalį nuvažiavau į Denvilį. Tada mes ir atlikome lytinį aktą (mane purtė nuo šių žodžių, bet Klotzas buvo atkaklus) ir darėme tai dar daug kartų, saugodamiesi ir nesisaugodami, visą balandį ir gegužę – tomis dienomis, kai mane išleisdavo iš kareivinių. Per vasaros atostogas ji išvažiavo namo, o kai grįžo į Denvilį, santykius atnaujinome ir užsiiminėjome seksu, kol mane išsiuntė čia, į Paris Ailandą. Esu įsitikinęs, tęsiau aš, kad Liza negalėjo tapti užkrato židiniu, nes aš buvau tik antras jos partneris, ir kilusi ji buvo iš pasiturinčios žydų šeimos – menka tikimybė, kad galėčiau užsikrėsti tokioje aplinkoje. (Stebėjausi, kaip pietietis berniokas iš geros šeimos galėjo pelnyti tokią nuostabią dovaną, kokia buvo aistringoji, gyvybingoji Liza, trykštanti netramdomu geismu, kuris ir buvo, nors Klotzui to ir nepasakiau, tikroji nesisaugojimo priežastis: mes tvatindavomės taip įnirtingai ir dažnai, kad man nuolat pritrūkdavo prezervatyvų. Vaikystėje girdėtas pietiečių folkloras idealizavo astenikes, neprieinamas blondines ir neparuošė manęs susitikimui su šiuo tamsiaplaukiu gaivalu; mes voliojomės golfo lauke praėjus dviem valandoms po mūsų pažinties. Šito Klotzui irgi nepasakiau, nors jis – moralinis inkvizitorius – netyčia išsidavė paklausdamas: "Ar buvote ją įsimylėjęs?" Nežinojau, ką atsakyti, nors ir suvokiau, kad jam šis klausimas principinis. Jis vis tiek būtų nesupratęs: jei tau dar nėra dvidešimties, tu jūrų pėstininkas, išvyksiantis į Ramųjį vandenyną, ir, kaip ir tavo draugai, esi įsitikinęs, kad nesulauksi dvidešimt vienų ir nebesutiksi jokios merginos, ir jei beprotiškas pasididžiavimas pajutus, kaip po tavo pirštais pakyla Lizos Freedlander speneliai, yra meilė, tai tu tikriausiai esi įsimylėjęs.)

Paskutinis mano "kontaktas" buvo moteris, vardu Janet. Amžius – apie keturiasdešimt. Pasakiau Klotzui, kad rugpjūtį važiavau su draugu pėstininku į Daramą, kur vakare kavinėje ir susipažinome su Janet ir jos drauguže. Abi dirbo prie konvejerio cigarečių fabrike. Santykius su Janet turėjau tik vieną kartą, nesisaugodamas. (Mane tuojau pat apėmė amnezija, neturinti nieko bendra su seksualiniu susijaudinimu. Kaip ir patį pirmą kartą, alus pavertė atsiminimus pluoštu nesusijusių paveikslėlių: pasivaikščiojimas, besipinantys žingsniai tamsoje; šalta žemė baptistų bažnyčios kieme, kur nuvirtome šalia kažkokio antkapio; salsvas žalio tabako kvapas Janet, ką tik baigusios naktinę pamainą, plaukuose. Ir ničnieko neprisiminiau apie pačią sueitį, o pasakojant prisimintas "Chesterfield" pakelis, kurį man davė Janet, kažkodėl sukėlė liūdesį.)

Man baigus Klotzas, kurį laiką pasikuitęs popieriuose, tarė: "Vadinasi, jūs išdavėte merginą?" Aš liūdnai linktelėjau netardamas nė žodžio. "Ar nepagalvojote, kad galėjote ją užkrėsti?" Vėl linktelėjau, nes mintis apie tai, kad perdaviau infekciją, kankino mane jau ne vieną dieną, sukeldama aitrią sąžinės graužatį. "Galimas dalykas, užsikrėtėte nuo prostitutės arba nuo moters iš Daramo, – tarė gydytojas. – Sifilis paplitęs tarp socialinių padugnių. Štai todėl pavojinga leistis į nuotykius su kuo pakliuvo, jei jau niekaip negalite susilaikyti". Į tai irgi neturėjau ką atsakyti. Mane dusino gailestis, bet kaltės nejaučiau ir atgailauti neketinau. "Dabar neįmanoma nustatyti, kuri iš moterų jus užkrėtė. Jums belieka tiesiog parašyti tai merginai, kad ji galėjo užsikrėsti sifiliu. Privalote jai pranešti, kad ji nedelsdama pasitikrintų ir gydytųsi". Tuo metu pamėginau prisiminti kokį nors džiaugsmingą vaikystės įvykį, kvailą išdaigą, bet kokį nekaltą atsitikimą, kuris padėtų man atsikratyti viso šito siaubo, bet Klotzas užkirto kelią bet kokiems mėginimams ieškoti paguodos. "Gamta randa būdų atsilyginti beveik už kiekvieną mūsų kvailystę", – pasakė jis.

Artėjo Kalėdos, ir sanitarai pradėjo puošti palatas. Ant stiklinių durų užrašė "Noel", o prie centrinio šviestuvo prikabino šiurpokai atrodantį angelą su trimitu. Tą dieną pastebėjau, kad kraujuoja mano dantenos. Kažkokį suerzinimą jutau ir anksčiau, bet nekreipiau dėmesio. Kraujavo kaip reikiant. Kraujas lėtai, bet nenutrūkstamai sunkėsi į burnos ertmę, visą dieną jutau salsvą skonį, o kai priglausdavau prie dantenų nosinę, joje likdavo ryški dėmė. Prisidėjo ir rūkymas, bet aš atkakliai tebedūmijau. Dantenos nesveikai išpurto, o dantų valymo procedūra tą vakarą baigėsi raudonu kriokliu. Tai sukėlė bjaurią karštligišką savijautą. Spirochetos leidosi į ataką. Išsigandau, bet pasistengiau užgniaužti baimę. Liga galėjo pasireikšti daugybe formų; supratau, kad tai viena iš jų. Kai pasakiau Winkleriui apie mane ištikusį nemalonumą, jis nustebo, bet patarė nueiti pas dantistą, šis galėjo bent jau pamėginti palengvinti mano kančias. Dantų gydytojas, niūrus nusikamavęs žmogėnas, nepasiūlęs nei užuojautos, nei paaiškinimo, apdorojo man burną šlykščia mikstūra – gencianvioletu ir davė indelį tos bjaurasties naudoti kasdien – nesąmonė, iliuzinė užtvara nuo triuškinamo smūgio.


Vertė Sigita Adomėnaitė

Vertė Sigita Adomėnaitė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 21 iš 21 
0:04:05 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba