ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-02-19 nr. 737

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (2) • ANDRIUS MARTINKUS. Ar tik piktas Dievas yra miręs? (159) • SIGITAS GEDA. Kalba, pasakyta nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmėse 2005 m. vasario 15 d.WILLIAM SAFIRE. Kur buvo Dievas?JURIS KRONBERGS. MiłoszFilosofas ARVYDAS JUOZAITIS atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus. Tada meilė Lietuvai ir gyvenimui sutapo (51) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. PaukštstebisBO GIU-I. Poezija (5) • KASPARAS POCIUS. Prisiminimai apie Vasario 16-ąjąLAIMANTAS JONUŠYS. Sakinio bitės įkvėpti tekstaiAUDRIUS BEINORIUS. Iš kirmino į drugelį...AURELIJA JUODYTĖ. "Visos asmenybės šiek tiek...VALDAS STRIUŽAS. Ilgas pasiskaitymas ant trumpo suolo (1) • MICHAIL JELIZAROV. LašasTOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Man patinka banditaiVYTAUTAS KARALIUS. Ironiškos užuominosL A I Š K A I (46) •

Kalba, pasakyta nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmėse 2005 m. vasario 15 d.

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

    Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, aukštieji svečiai, ponios ir ponai,

kaip ir kasmet panašiu metu susirinkome šiuose mūsų tautai brangiuose rūmuose pagerbti tų kultūros ir meno žmonių, kurie po ilgų svarstymų slaptu balsavimu surinko daugiausia balsų ir tapo 2004 metų nacionalinių premijų laureatais. Tai jų pagerbimo šventė, o sykiu ir mūsų visų, turiu galvoje visus Lietuvos piliečius, šventė. Kultūra, menas, kūryba yra tos sritys, kurios kartais beveik nematomos, t. y. kaip oras, kuriuo alsuojame iš ryto ir vakare, dieną ir naktį net nesusimąstydami. Arba nebijokime tarti – kaip žemė, kuria vaikštome, važinėjame, kur stovi mūsų sodybos ir daugiaaukščiai, įstaigos, įmonės ir šventyklos. Nerimas kyla tik tada, kai jinai ūmai nei iš šio, nei iš to (kaip kad atsitiko ne per seniausiai ir pirmą kartą mūsų krašte) ima drebėti. Galbūt tik nedidelis žmonių procentas, siauras ratas gali paaiškinti tai, kas slapta ir nematoma, giliai po žeme, o gal ir tolimuose šviesuliuose dedasi prieš tai. Kurie, kokie procesai ir kaip lemia tai, kad pajuntame grėsmę savajai būčiai, t. y. tam, kas amžina ir kas vyksta dabar kiekvieno mūsų namuose, o ir visoje mūsų Tėvynėje. Nebijosiu čia pacituoti ir vieną posmą iš Justino Marcinkevičiaus poemos, rašytos labai seniai. Asmeniškai man jis įstrigęs nuo mokyklos laikų: "Ar žmonės žino, / kad miškai / – tai mūsų žemės gyvos mintys, / kad jiems išnykus visiškai, / žmogus ir žemė ims kankintis..."

Tai, žinoma, metaforų kalba, poezijos, meno kalba, bet manyčiau, kad niekas nesupyks, jeigu meninė kūryba, ką rašytojai, dailininkai, kompozitoriai, aktoriai, dainininkai (visų nevardinsiu) kuria, tai ir yra tos "žaliosios žemės mintys". Talentingiausieji iš jų kartais net patys negali lengvai apibrėžti, kaip, kada, kur, iš ko gimė, atsirado geriausieji darbai. Aišku tik viena, kad taip nebūna, jog "iš nieko" ar kokiai nors "šventai dvasiai padvelkus" (kas be ko!). Tai, ką skaitome, ko klausomės koncertų salėse, ką matome ant parodų salių sienų ir t. t., visad yra labai didelio, kartais nežmoniško, alinančio, nebijau čia pasakyti – titaniško triūso vaisiai. Nežmoniško – turiu galvoje, kad talentingiausieji privalo peržengti tam tikras ribas, galbūt kitiems netgi sunkiai suvokiamas, – rizikuoti, aukoti ir aukotis.

Tokių žmonių turime, jie yra nacijos turtas, juos turime tausoti, ir dar kartą tas kasdieniškas priminimas – pagal valstybės išgales padėti jiems. Jie sukuria tai, kas turi nedylančią vertę, jie yra tasai nematomas variklis. Tai kas, kad kartais iš išorės gal ir neįprastas, neišvaizdus, kartais netgi drastiškas, įžūlus, netgi šokiruojantis.

Mūsų komitetas, kuris ilgai svarsto, tariasi, stengiasi suvokti, kur grūdai, o kur pelai, galbūt kartais irgi padaro klaidų, bet ir šiais, ir ankstesniais metais stengėmės, kad garbingiausios šalyje premijos būtų "ne iš kepurės", ne pagal pažintis, rangus, o įsižiūrėjus ir įsiklausius "iš vidaus", t. y. pagal vertę ir reikšmę. Pagal tai, kas atveria naujas erdves ir perspektyvą, t. y. suteikia viltį gyventi.

SIGITAS GEDA

Nacionalinių kultūros ir meno premijų
komiteto pirmininkas



2004 metų nacionalinių premijų laureatai

Rašytojai Onė Baliukonė ir Sigitas Parulskis; scenografė Jūratė Paulėkaitė; dailininkai Petras Mazūras ir Mikalojus Povilas Vilutis; kompozitorius Rytis Mažulis; operos solistė Sigutė Stonytė; Valstybinis Vilniaus kvartetas (Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis, Augustinas Vasiliauskas); fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

"Šiaurės Atėnų" redakcija sveikina laureatus!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 29 
0:01:57 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba