ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-02-19 nr. 737

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (2) • ANDRIUS MARTINKUS. Ar tik piktas Dievas yra miręs? (159) • SIGITAS GEDA. Kalba, pasakyta nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmėse 2005 m. vasario 15 d.WILLIAM SAFIRE. Kur buvo Dievas?JURIS KRONBERGS. MiłoszFilosofas ARVYDAS JUOZAITIS atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus. Tada meilė Lietuvai ir gyvenimui sutapo (51) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. PaukštstebisBO GIU-I. Poezija (5) • KASPARAS POCIUS. Prisiminimai apie Vasario 16-ąjąLAIMANTAS JONUŠYS. Sakinio bitės įkvėpti tekstaiAUDRIUS BEINORIUS. Iš kirmino į drugelį...AURELIJA JUODYTĖ. "Visos asmenybės šiek tiek...VALDAS STRIUŽAS. Ilgas pasiskaitymas ant trumpo suolo (1) • MICHAIL JELIZAROV. LašasTOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Man patinka banditaiVYTAUTAS KARALIUS. Ironiškos užuominosL A I Š K A I (46) •

Iš kirmino į drugelį...

AUDRIUS BEINORIUS

[skaityti komentarus]

Elena Kurklietytė. Lyla. V.: Alma littera, 2004. 264 p.

Didėjant lietuvių susidomėjimui Indija, gausėja ir literatūrinių kūrinių, atspindinčių mūsų sudėtingą santykį su šiuo mįslingu kraštu ir jo kultūra. Praėjusių metų pabaigoje pasirodė pirmasis Elenos Kurklietytės romanas "Lyla".

Pagrindinis romano veikėjas Ramūnas Indraja, indų vadinamas Rama Indra, o Lietuvoje pravardžiuojamas Vėjavaikiu, – tipiškas lietuvis neurotikas, bandantis pabėgti nuo savęs, atsikratyti nevisavertiškumo jausmo, išsivaduoti iš kamuojančios kaltės, prisiminimų, socialinės nebrandos ir egzistencinės sumaišties. Į Indiją jis vyksta kaip bastūnas, ketinantis "perprasti didžias jogos paslaptis". Sanjasui Dajanandai patarus "įlįsti į moters kailį" herojus persirengia moteriškais drabužiais, ir tai jį nubloškia į neįtikėtinus išbandymus. Išprievartautas, apkaltintas nebūtais dalykais ir patekęs į niūrų indišką kalėjimą, Ramūnas sausakimšoje kameroje netikėtai susitinka su čia kalinčiu paslaptingu jogu Naga. Šis ir tampa jo dvasiniu vadovu, o vėliau, atlikęs sielovados darbą, dingsta mistinėmis aplinkybėmis.

Tačiau tai nėra romanas apie Indiją ir jos kultūrą, papročius, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Priešingai, tai bandymas metaforų ir simbolių kalba atkreipti dėmesį į lietuviškos kultūrinės tapatybės paieškas Indijoje. Gilesniame metaforų lygmenyje E. Kurklietytė siekia apčiuopti bendrą mitinį indoeuropietiškąjį sąmonės klodą, kuriame atsiskleistų lietuvių ir indų religinės pasaulėžiūros bei pasaulėjautos ryšiai, tokie akivaizdūs lingvistiniame lygmenyje. Taip gimsta lietuviškos, baltiškos ir brahmaniškos mitologijos deriniai, meniškai įpinami į intriguojantį siužetinį teksto srautą: Vėjų Močia, dievas Ganeša, kosminis žaltys Šeša, mitinis kirmis, sužadinantis tiesiogines asociacijas su, pasak joginės tantrinės tradicijos, žmoguje slypinčia kosmine Kundalini ("susiraičiusioji") energija, šaktimi. Kirmio Šešos balsas kiekvieno skyriaus pradžioje tai transcendentinėmis, tai chtoniškomis gaidomis prabyla apie neišvengiamą sielos transformaciją, virsmą "iš kirmino į drugelį".

Neatsitiktinai neurotiniam Ramūno santykiui su visomis moterimis: motina Monika, Vėjų Močia, Alambuša, Dominyka, priešpriešinama moteriškojo, aktyvaus, gailestingo kosminio prado, Dieviškos Motinos, samprata, kurios vienas iš atspindžių romane yra veterinarė, gyvūnų globėja Marija. "Motina... Motina dažnai stovėdavo mano trokštamos laimės kelyje". Neatsitiktinis yra ir minėtas jo paties persirengimas moterimi, toks nesėkmingas bandymas atlikti išorinį virsmą iš animus į anima, verčiantis savyje identifikuoti moteriškąjį pradą ir jį pripažinti.

Išorinė prievarta, kurią romane ne sykį tarsi be priežasties patiria pagrindinis veikėjas, – tai paties nemotyvuotos agresijos, pykčio, įtūžio projekcijos, verčiančios arba palūžti, nuleisti rankas, suliepsnojus neapykanta visam pasauliui, arba išsitiesti, atsistoti ant savo kojų, atsiveriant vidinės ramybės ir atjautos balsui.

Jau pats romano pavadinimas "Lyla" (sanskrite reiškiantis "žaismė", "apgaulė") savaime yra užuomina į racionaliais priežastingumo parametrais mąstančio žmogaus ribotas galimybes suvokti tikrąją pasaulio reiškinių prigimtį ir kartu kiekvienam žmogui kylančio klausimo, kur baigiasi košmariškas egzistencinis sapnas (maya) ir prasideda tikrovė, akcentavimas.

Romane tarsi sugretinami du kultūriškai koduoti ir lygiagrečiai atskleidžiami savižinos ir savęs transformavimo lygmenys. Vakarų kultūrinės patirties kontekste tai yra psichoanalitinis panėrimas per prisiminimų tinklą į savo archetipinės pasąmonės gelmes (kalėjimo požemiai), neišvengiamai lydimas užslopintų baimių, įtarumo, puikybės, rafinuotų egocentrizmo apraiškų iškėlimo ir skausmingo įsisąmoninimo. Panėrimas, atveriantis už gūdžios tamsos glūdinčią ramybę ir šviesą. "Štai dabar tamsa apvelka mano akis ir atneša gilią ramybę. Tamsos karalystė įeina į mane, pripildo ir aš visas tirpstu juodume. Tamsa įsigeria į kiekvieną ląstelę, į kiekvieną vis lėtėjantį judesį. Išorės ir vidaus tamsa persmelkia mane, į tamsą lyg į prarają krenta mano mintys. Net aidas neatliepia. Aš tuštėju taip, kaip juodai nakčiai užėjus tuštėja laukai, miškai, kaip pradingsta visas regimas pasaulis. Jis ilsisi juodoje tuštumoje, ir ši rami tuštuma dabar mano vidujybėje".

Kalbant indiškos religinės psichologijos kategorijomis, romane vaizduojamas mirčiai prilygstantis tantrinės transformacijos procesas, išsivadavimas iš egoistinio susireikšminimo, puikybės ir sielos sumaišties. Ten link veda vien sielos apsinuoginimas, kurį atlikti Ramūnui padeda jogas Naga ("nuogasis"), pasitelkęs tradicinius upanišadų savižinos metodus. Čia nejučia prisimeni ir mūsų Vydūno dažnai vartotą žodį "atsilukštenimas", nusakantį skausmingą dvasinės esmės atsklaidos procesą. Juk, kaip taikliai pažymi E. Kurklietytė, nemokša yra tas, kas "ne-mokša", tai yra nesiekia mokšos, į dvasinį išsivadavimą vedančio atpažinimo.

Šis susitikimas akis į akį su kirmiu – tai ir vedantiškos teologijos pagrindas Tat Tvam Asi, kurį romano autorė sėkmingai atskleidžia išvengdama paviršutiniško, saldaus moralizavimo ir šiam žanrui nereikalingos perkrovos filosofine scholastika bei moksline terminologija. Bet nepalieka ir jokių iliuzijų: savižinos ir saviugdos kelias nėra nei malonus sotaus laisvalaikio leidimo būdas, nei fizinė gimnastika, nei egzaltuotas religinis katarsis. Priešingai, kad iškeltum tikrosios Savasties (Atman) perlą, būtina panirti į gelmes, į patį dugną. O nerti ir reiškia aktualizuoti tautinės, kultūrinės, religinės tapatybės klausimus ir stengtis į juos atsakyti, nuvalant istorinio laiko apnašų klodus nuo amžinąsias tiesas koduojančių simbolių. Beje, visos pagrindinio romano veikėjo negandos Indijoje prasideda neleistinai pažvelgus į pilnatį (į savo psichikos gelmes) šventinę dievo Ganešos gimtadienio naktį.

Akivaizdu, kad įvairių atspalvių prisodrintą Indijos socialinį gyvenimą E. Kurklietytei atskleisti padėjo asmeninis egzistencinis sąlytis su Indijos kultūra ir kasdienine buitimi (islamiškasis terorizmas, indų biurokratija ir pan.), nuodugni pažintis su Indijos religijos ir filosofijos lobiais. Apie tai byloja ir didelio populiarumo sulaukęs kartu su vyru rašytoju Vytautu Bubniu parašytas jos pirmasis kūrinys – kelionių į Sai Babos ašramą dienoraštis "Slaptingoji Prema".

Skaitant "Lylą" reikia gerokai susikaupti, nuolat grįžti prie ankstesnių romano epizodų, jeigu nori juos išgyventi kaip nuoseklias išsivadavimo kelio grandis. Tačiau nepersistenkime, nes: "Mąstymas jį privertė vemti. Mąstymas sukuria gyvenimą ir mirtį, gera ir bloga. Ir meistras nušvito. Švarus protas – tarsi mėnulio pilnatis danguje. Kartais užslinkę debesys jį užstoja, bet mėnulis visada yra už jų".

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 29 
0:01:55 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba