Bo Giu-i (dar rašoma Po Chu-i, Bo Dziu-i ir t. t.) gimė 772, mirė 846 metais. Turbūt skaitytojams aišku, kad gyveno senovės Kinijoje. Buvo auklėjamas Konfucijaus sekėjų, pats mokėsi iš Li Tai Po ir Du Fu. Savo laimei, gyveno ir kūrė tada, kai kinų poezija buvo pasiekusi labai aukštą (universalų ir neslūgstantį) žmogiškųjų jausmų raiškos lygmenį, laikėsi labai griežtų formos reikalavimų. Dievai žino, kaip jų turėtų laikytis Europos kalbos ir prozodijos (vienas hieroglifas kartais skaitomas 30 būdų, tikroji prasmė žinoma tik labai apibrėžtoje teritorijoje, pridėkite dar gerą tūkstantmetį, prabėgusį nuo sukūrimo). O vis dėlto tie eilėraščiai tebejaudina ir tebeverčiami į visas moderniąsias kalbas.
Aš pats bandžiau versti laisvai, naudojausi leidiniu "Chinesische Dichter der Tang-Zeit" (Stuttgart, 1964) ir L. Eidlino vertimais į rusų kalbą. ________________________________
Saunuolis Geda, kad pagaliau pradejo mineti vertimo saltiniu nuorodas. Tada ir skaityti galima kaip labai laisva vertimo vertima, tiksliau, poetini atpasakojima, kas irgi turi savito zavesio.