ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-02-19 nr. 737

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (2) • ANDRIUS MARTINKUS. Ar tik piktas Dievas yra miręs? (159) • SIGITAS GEDA. Kalba, pasakyta nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmėse 2005 m. vasario 15 d.WILLIAM SAFIRE. Kur buvo Dievas?JURIS KRONBERGS. MiłoszFilosofas ARVYDAS JUOZAITIS atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus. Tada meilė Lietuvai ir gyvenimui sutapo (51) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. PaukštstebisBO GIU-I. Poezija (5) • KASPARAS POCIUS. Prisiminimai apie Vasario 16-ąjąLAIMANTAS JONUŠYS. Sakinio bitės įkvėpti tekstaiAUDRIUS BEINORIUS. Iš kirmino į drugelį...AURELIJA JUODYTĖ. "Visos asmenybės šiek tiek...VALDAS STRIUŽAS. Ilgas pasiskaitymas ant trumpo suolo (1) • MICHAIL JELIZAROV. LašasTOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Man patinka banditaiVYTAUTAS KARALIUS. Ironiškos užuominosL A I Š K A I (46) •

Ironiškos užuominos

VYTAUTAS KARALIUS

[skaityti komentarus]

Didelis žodis jau savaime įtartinas. O kodėl jis didelis?

Sėkmė – dovana sau, bet daugeliui norisi, kad iškilmingai ją įteiktų kiti.

Esmė – spąstai, kurių sveikas protas vengia.

Visos lakštingalos talentingos. Sunku atsirasti genialiai.

Minčių kaip elevatoriuje! O kas patikrins daigumą?

Kasė kitiems duobę – tokią didelę, kad tiko jo gyvenimo pamatams.

Gyvenimas – infekcija, kuria mes dar per mažai užkrėsti.

Dvi kojos reikalingos ir delsiančiam, bet skubantis skuba ir su viena.

Jei dangus tikrai turėtų vartus, nemirtingos sielos žūtų spūstyje.

Diktatūros diktantas: rašyti tol, kol pasidarysi beraštis.

Jo principai aukšti, bet jis pritūpęs už jų.

Toks grynas cinizmas, kad pavirsta politiniu auksu.

Satyra – dilgėlė, ne laukianti, o ieškanti pliko užpakalio.

Fanatikai tiki savo argumentais, patvirtinę juos kitų galvomis.

Dresuotas jausmas nenori lįsti į eilėraštį.

Kas kitiems išduoda leidimus, nepalyginti daugiau leidžia sau.

Kai galimybė pasibeldžia per garsiai, žmogus iš baimės neatidaro durų.

Aforizmas per mažas, kad galėtų pataikauti.

Bemaž kiekvieną galima sodinti į ypatingą kalėjimą – save apvogusiųjų.

Nulis – matematikos proletaras: laimėti gali visą matematiką, o prarasti neturi ką.

Prievartos manevrus visada galima pavadinti demokratija. Kiek dinamikos!

Telemirtis: žmonija taip pripras prie žiūrėjimo, kad kariamieji norės pamatyti, kaip jie kariami.

Atgimimas: taip nusivilti savimi, kad pasuktum nuo savęs kaip nuo svetimų durų.

Gyvenimas – teatras, kuriame geriausiai jautiesi su darbiniais rūbais.

Fanatikams pasaulis per mažas: jie ieško viršpločio savo idėjai.

Auksinės žuvelės reiklumas: ar nepasenęs žvejo pažymėjimas?

Ganomieji turi per mažai smalsumo, ganytojai – per daug pasitikėjimo.

Ir su savim kalbėk trumpai, net jei įdomu.

Dovanotai tvorai į vartus nežiūrima.

Obelis ant šlaito paneigia patarlę. Jos obuoliai nurieda per toli.

Net kirvių likimai nevienodi: ne visi patikrinami ąžuolu.

Mes norim būti kažkuo, nes ir gyvenimas yra tik kažkas.

Ir šuniškame gyvenime mes darome per daug žmogiškų klaidų.

Tyloje šlovės mašina rūdija.

Labiausiai gyvenimą stabilizuoja tingumas. Kartais taip, kad gyvenimo iš viso nebelieka.

Savi marškiniai arčiau kūno. O dar arčiau tramdymo marškiniai, nors ne savi.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 29 iš 29 
0:01:45 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba