ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-05-02 nr. 891

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Prisilietimas (60) • LAIMANTAS JONUŠYS. Pavasario šviesa, Kosovo tamsa ir kitos subjektyvios mintys (14) • -gk-. Sekmadienio postilė (51) • VYTAUTAS BUBNYS. Akistata nemigo naktį RASA AMBRAZIEJIENĖ, ALGIRDAS PATACKAS, ALEKSANDRAS ŽARSKUS. Balsės (10) • WILLIAM CRAIG. „Baltumo patikrinimo punktas“ (51) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (5) • SIMON REES. Fatališkas vėlavimas – „Now Art Now Future. Esamasis laikas“ (26) • SIGITAS GEDA. Eilės (8) • Odos pigmento kiekis, arba DiasporaRENATA ŠERELYTĖ. Nutrūkęs kontaktas su kūno visataVYKINTAS VAITKEVIČIUS. Kukaveičio šventvietės mįslės (14) • VYTAUTAS GIRDZIJAUSKAS. Skorpionas (5) • PRADEDANTIEJI. Eilės (11) • būtų čia nieko chatas, bet kad labai lėtai eina (363) • 2008 m. gegužės 9 d. Nr. 18 (892) turinys (24) •

Užuolaida ir žalias vazonėlis

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2006

Iš J. laiško

Aš kovoju. Neturiu jokios armijos. Esu pati sau kariuomenė.

Amžinoji skola

Dar gyvenau Justiniškėse. Regis, buvo ruduo. Paskambino a. a. Šarūnas Š. Balsas buvo šiurkštus, priekaištingas:

– Sigi, atvažiuok. Man reikia pagalbos. Atsimeni, esu tau padėjęs...

Tikrai buvo padėjęs. Kol mes sėdome į mašiną, kol nuvažiavome į jo dirbtuvę miesto centre, jis jau buvo prisiprašęs ką nors iš savo draugų. Atsidūrė ligoninėj.

Paskui niekad nesiaiškinom to dalyko, o sąžinė graužia lig šiol.

Iš Leonido D.

Apie tai, kad sengraikiai neturėjo begalybės sąvokos. Pripažino „skaičius“, o skaičiai turi tąsą. Graikų pasaulis buvo „tęstinis“.

Begalybės sąvoka susijusi su atradimais, kurie pakeitė požiūrį į pasaulį.

Polifonija (Bacho muzika), polifoninė žiūra atsiranda XVII a., susijusi su mikroskopo išradimu, didinamasis lęšis atskleidžia paralelines realybes.

Muzikoje polifonija susijusi su kontrapunktu, leidžiančiu plėtoti vieną ir kitą temą iš karto.

Pačią begalybės sąvoką XVII a. įvedė neeuklidinė geometrija.

Tapyboje įdomiausia (iki šiol turinti „neatrastų“ planų) yra Rembrandto kūryba.

Tikroji meno kalba yra rembrantiška. Jam nereikėjo kritikos, interpretacijos, kuracijos.

XIX a. tapyba ir impresionizmas kilo iš Rembrandto.

Lęšiai padėjo ištirti lūžį (optikoje), atsivėrė kitoks pasaulis. Rembrandto žmonės yra individualūs (ne tėvas, motina, brolis, sesuo). Pirmą kartą pavaizduoti visuomenės žmonės.

Didieji kūriniai prabyla patys. Kalba patys. Dabar gi reikia papildomų veiksnių. Atėjusiam į ŠMC gali kilti noras nutapyti paveikslą „Rembrandtas nušauna dabartinius menininkus“.

Rembrandtas atvėrė įvairovę. Modernusis jautrumas leido atsiskleisti įvairybei.

Tai prasidėjo praturtėjusiuos (XVII a.) Nyderlanduos (Olandijoj) ir Anglijoj.

Rembrandtas – grynas amatininkas, joks interpretatorius, be reflektyvios sąmonės. Jis atrado šviesą, sklindančią iš žmogaus kūno – iš veido, rankų... Tai, ką vadiname aura. Tai naujo požiūrio ir jautrumo rezultatas.

Per šviesą, sklindančią iš žmogaus, atsiveria kita būtis. Šviesa, kuri nepriklauso pačiam žmogui. Aura.

Dabartinis menas nutolo nuo jautrumo formos ir nuo Rembrandto. Su dabartiniu menu daugelio santykis neestetinis.

Per Rembrandtą atrasta (iš naujo) ir antika, ir krikščionybė.

Faustiškosios estetikos viršūnė yra Rembrandtas ir Vermeeras.

Rembrandtas, beje, suprantamas iš karto. Jam stigo rafinuotumo.

Su Rubensu (jo metu) publika skaitėsi tik kaip su politine asmenybe, o ne kaip su tapytoju. Rubensas buvo gražus ir turtingas.

Tik romantikai perprato Bachą (jo polifoniją). Tam prireikė naujos mąstymo paradigmos.

Didelės biografijos yra būtinybė. Tokią, pavyzdžiui, turi Mozartas. Iki galo nesuprastas lyg šiolei. Biografija yra didesnė už patį autorių (J. L. Borgeso mintis).

Rembrandtas neturėjo didelės biografijos. Vienintelė šokiruojanti ano meto žmones detalė – gyveno susidėjęs su Saskija. Be santuokos. Jis parodė, kas yra individualizacijos galia. Visuomenė tapo atverta – pirkliai, amatininkai ir t. t. Lėmė tas pats jautrumas, susijęs su pasaulio pažinimu XVII a.

Vasario 27, pirmadienis

Lemtingosios sutaptys

Šįryt pašto dėžutėje radau iš Paryžiaus man atsiųstą Genadijaus Aigi dvikalbį (prancūzų–rusų) rinkinį su jo vertėjo ir leidėjo Léono Robelio laišku. Apie tai, kad Genadijus sunkiai serga, guli vienoje iš Maskvos ligoninių, ir kiekvienas draugų žodis būtų jam brangus, nors vilties labai maža...

Po pietų skaitinėjau tą knygą, paskambino iš Žinių radijo, kad pakalbėčiau apie Genadijų ir jo poeziją, nes jis... mirė. Tai gerokai mane sukrėtė. Paskutinį kartą verčiau (ir su juo buvau susitikęs) 2004-ųjų pavasarį, grįžęs iš Kanados. Atrodė labai šviesiai nusiteikęs. Papietavome senamiesty, Jura Jefremovas dar spėjo aprodyti savo sodybą prie Riešės ir padaryti kelias nuotraukas.

– Sieloje jaučiuosi vis labiau ramus ir šviesus...

Tai buvo jo žodžiai apie vidinę savo būseną. Duok, Dieve, dangų!

Laisvai išverčiau trumputį jo eilėraštį iš minėto rinkinio „Toujours plus loin dans les neiges“ („Obsidiane“, 2005).

Be vardo

        Taip eina Žmogus per Lauką
        tarsi Balsas arba Alsavimas
        tarp medžių, laukiančių,
        kas duos jiems vardus
                          pirmą kartą,
        kas juos pakrikštys.

Aukštosios poezijos balsas, kunigas ir žynys, be galo kuklus – žemės žmogus ir poetas, andai prakeiktas Čiuvašijoj, paskui išgarsėjęs pasauly (verstas į daugelį kalbų), kandidatas gauti Nobelio premiją... Lietuvą laikęs beveik gimtąja žeme, ypač Žemaitiją. Turėjęs čia daug draugų ir bičiulių (tarp dailininkų). Esu išvertęs arti 100 jo eilėraščių. Pirmąjį – 1967 metais (tik prancūzai, regis, pradėjo jį versti kiek ankstėliau).

Suirus SSRS išaukštintas ir Čiuvašijoj. Apdovanotas, netgi įsteigtas jo muziejus... Buvau kviečiamas į kelis jo jubiliejus. Kur žmogus nuvažiuosi?

Visus rinkinius andai siųsdavo man rankraščiais, susirašinėjome kreipdamies vienas į kitą „brat“.

Yra dedikavęs eil. mano dukrai Uršulei (pirmą kartą gyveno Lietuvoje – Dovainonyse, prie Rumšiškių, U. tada buvo poros metelių...). Knygoje „Veronikos sąsiuvinis“.

Vienuolika metų už mane vyrėlesnis. Turėjo penkis vaikus.

Skaudi netektis.

Žmonės visad kartojasi

Performansininkas Lietuvoj, kuris andai nufilmavo (slapta kamera) savo paties kakojimą... Pavadinimą sugalvojo gerą: „Jeigu tai galima šuniui, kodėl negalima man?“

Ta pati manija apėmusi didžiuosius miestus. Regis, esu rašęs apie poetę, kuri net literatūros vakaruose apsimesdavo Slieke (moteris-sliekė...). Ir elgėsi panašiai, ir rašė Sliekės vardu.

Visa tai žmonės turėtų suvokti kaip tam tikrą vaidmenį, stačiai – tatai įmanu... Ir nusišypsoti. Bandykite, vienam iš 100 000 pasiseks!

Kovo 1, trečiadienis

SMS

Rebeka tegul mokyklon bėga, o Livija į Libiją, zylutės tegul suka iš piktumo sijonais pusmetrio platumo.

Kovo 15, trečiadienis

Šiandien pradėjau „Skaistyklą“. Taigi atokvėpis po „Pragaro“. Jis, ko gero, buvo būtinas. Atsikvošėjimas, atsikabinimas nuo velnių vežimo. Tai man kainavo daug sveikatos.

Pragaras, tikras, bene dešimt dienų. Artimų žmonių mirtys, netektys, klasta, žiauri, neišmatuojama.

Slobodanas Miloševičius

Buvusios Jugoslavijos lyderis. Nesulaukęs Hagos tribunolo sprendimo mirė Nyderlanduose.

Rašau (galgi?) dėl to, kad buvo beveik mano amžiaus, šiek tiek vyresnis.

– Dabar plasnoja grifo sparnais į pragarą ir juokiasi...

Kaltinamas buvo už masines žmogžudystes.

Tiesa, Huseinas irgi ne kaži kiek už mane vyresnis...

Gyvenau tais pačiais laikais kaip ir žmogžudžiai. Kai kurie iš jų kurpė eiles.

Keista, bet visad taip buvo. Kas skaitė „Pragarą“ – pritars.

Miloševičius kalėjime vartojo širdį silpninančius vaistus, reikalavo, kad perkeltų jį į Maskvą, neva olandų gydytojai niekam tikę... Huseinas atsigavo ir kelia skandalus Irako teisme.

P. S. Vienas išmintingų žmonių (Voltaire’as?) yra sakęs, kad sunkiausia gyvenant tarp chamų – pačiam nesuchamėti. Ištverti. Nenusileisti iki jų lygio, išlikti savimi.

Kovo 16, ketvirtadienis

Apie slovėnus ir serbus

Slovėnas, užtikęs lovoje žmoną su meilužiu, nusišauna pats.

Serbas tokiu pat atveju – nušauna ir žmoną, ir meilužį.

Kovo 18, šeštadienis

Jonas, kuris atsikeršijo

Žmogus, nuvažiavęs į JAV (andai), sutiko savo seną draugą, išsprūdusį iš sov. kalėjimų. Tasai sako:

– Atsimeni, pasakojau apie saugumietį, kuris mane mušė ir kankino?

– Kaipgi, atsimenu.

– Tai, žinok, jo nėr. Sutvarkiau.

– Kaip?

– Kada jau prigijau Amerikoj, parašiau jam laiškelį: „Atvažiuok, aš prasigyvenau, daryk, kaip buvom sutarę.“

To ir užteko – „buvom sutarę“. KGB griebė Jono kankintoją „už pautų“.

Dingo iš horizonto.

Vievyje

Buvo gražus „Testamento...“ pristatymas. Dailės mokykloje, gimnazijoj. Paskui Elektrėnuos.

Už langų jau burkavo purpleliai, salėse šimtai veidų ir kylančių rankų, bet aš kaži kodėl atsimenu mergičką, apystambę, su kasytėmis. Aišku, nelaimingą. Net du kartus išlaukė eilutėje, kad išklaustų. Visa išmušta prakaito.

– Ar sunku rašyti knygas?

– Sunku, – sakau, – bet smagu.

Antrąsyk:

– O kodėl rašote?

Pamačiau, kad nelabai kuo ir apsitaisiusi.

– Ar turite mano knygą?

– Ne-e...

– Tai aš jums padovanosiu.

Nušvito kaip pilnas mėnulis. O galgi kada bus didelė rašytoja? Dievulis žino.

Duobkasiai

J. papasakojo apie vienas laidotuves. Duobei kasti buvo pasamdyti trys vyrai. Bėda, kad pinigai sumokėti iš anksto... Tie, iškasę pusę duobės, nutarė atsipūsti ir gurkštelėti. Begerdami susiginčijo, neva kažkuris pasisavinęs 15 Lt. Susipliekė. Rezultatas – vietoj vienos duobės teko kasti tris... Du iš gėrusiųjų tą pačią dieną tysojo negyvi, kastosios duobės – vos pusė...

Paradoksai

Jeigu ideali kaukė yra atviras veidas, tuomet idealus budelis yra auka. Kitaip tariant, budelis turi kišti galvą po kirviu, guldyt ant kaladės ir t. t.

Idealus turtuolis yra tas, kuris įtikinamai apsimeta elgeta.

Tvirčiausia iš virvių – plaukas.

Tiesinė, nuoseklioji, aristotelinė logika nieko nepaaiškina.

Iš tiesų, pasaulis kybo ant plauko, gyvenimas – neįmanomybė.

O vis dėlto yra!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


116581. Jo2008-05-07 11:31
Geda pirmąsyk prisipažino, kad niekam niekada nėra padėjęs šiaip, ne už pinigus. Net kai mirė jo geras draugas Mečkauskas, kuris iš tiesų Gedai tarnavo kaip koks vergas, jam geriant vedžiojo šunį, tempė maisto ir t.t., pomirtiniame tekste visų pirma parašė apie Juozo skolą jam, esa paskolinęs du tūkstančius. Kaip buvo iš tiesų, niekas nežino, nes žmogaus jau nebėra, o našlė pašiurpusi nuo tokio Gedos teksto suskubo skolą atiduoti. Poetas, žinoma, paėmė pinigus. Bet kokiu būdu Geda grąžins skolą Mečkauskui už nuolatinį darbą jo namuose? Turbūt net kapo neaplanko, kaip neaplanko ir savo žmonos kapelio. Visur cypauja apie savo vienišumą, nors apsistatęs jaunais berniukais ir kvailom bobelėm, kurios jam tarnauja.

116734. i2008-05-08 22:56
suprantu kad del literaturinio tikslo galima nesiskaityti su faktais arba iskreipti juos bandant uz gryna piniga pateikt. tokie yra cia "Polifonija (Bacho muzika), polifoninė žiūra atsiranda XVII a., " beveik tik polifonija butent ir buvo iki bacho, ir bachas buvo kaip paskutinis mochikanas naudojesisi polifonija ir istobulines ja iki begalybes.is bacho muzikos partituru mokesi ir mocartas ir bethovenas ,taigi ne tik romantikai atrado bacha . Mocartas aisku turi biografija , jis pirmas buvo kurio biografija pateikiama kaip atskiras siuzetas prie jo muzikos ,bet kodel jis nesuprastas iki siolei ??? - manau puikiausiai suprastas , kas gali but geriau suprastas jei net saldainiai su mozarto veideliu pardavinejami ...

116744. J :-) 2008-05-09 00:59
gera buvo skaityti, seniai taip buvo

116776. Hm2008-05-09 11:18
Pastebėjau, kad poetas nuolat ką nors profanuoja. Dedasi puikiai išmanąs ir apie dailę, ir apie muziką, o iš tiesų prisirankiojęs nuogirdų, svetimus tekstus ne cituoja, o interpretuoja iki nusišnekėjimo.

116876. Alv2008-05-10 13:48
Jo,is tiesu,daug L.D.minciu. Na ir kas? Del to S.G talentas sumazejo? Ne velnio! Perskaiciau S.G Dantes vertima. Tokio Dante Alighieri vertimo lietuviu lit.nebuvo! Nera ko ne lygint su a.a A.Ch. Bandziau pats pereiliuot,(uzstrigau,galima sakyt uzluzau kai kuriose vietose)manau kad uz mane geriau tai padare S.G ACIU JAM...(atleiskit,kad rasau be diakritiniu zenklu,kazkaip durnai gaunas,bet kas nores manau supras)

Rodoma versija 25 iš 25 
0:01:40 Jan 17, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba